J.Liesis atvirai apie skyrybas: kas skaudina ir džiugina būnant tėčiu pagal grafiką

Beveik visada po skyrybų vaikų priežiūra yra patikima mamai - tik vienai į pasaulį vaikui padėjusiai ateiti pusei... Ką jaučia retai savo vaikus matantis vyras?

Ne visi tėčiai turi galimybę kasdien matyti savo vaikus, pažadinti juos iš miego ar vakare pasekti pasaką. Tėvo dienos proga nusprendėme pakalbinti kaip tik tokį tėtį - pasiilgusį savo vaikų, norintį su jais praleisti daugiau laiko.

Buvęs grupės „Bavarija" dainininkas, dabar TV žurnalistas ir renginių vedėjas Juozas Liesis (40 m.) atvirai kalba apie tai, kas skauda ir kas džiugina būnant dviejų vaikų - Meilės (6 m.) ir Rojaus Juozo (4 m.) tėčiu po skyrybų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Įspūdingos foto iš gimdymo: kaip atrodo vyrai, ką tik tapę tėčiais?

9 žinomi Lietuvos vyrai, kuriems ši Tėvo diena - pirmoji

Ribotas laikas, arba apie tai, kas skauda

„Po skyrybų su vaikais noriu būti dažniau ir ilgiau, nei leidžia teismo sprendimas. Man jų trūksta. Mes per retai ir per mažai būname kartu. Susitinkame tik porą kartų per savaitę nurodytu laiku, kas antrą savaitgalį jie lieka pas mane nakvoti. Tik tiek. Aš savo vaikams esu „tėtis pagal grafiką".

Suprantu, kad tai džiugus laimėjimas, juk galėjo teismas išvis neskirti laiko mūsų susitikimams. (Norėjau pajuokauti, bet skamba nelinksmai.) Du kartus per mėnesį galiu vaikus paglostyti ir apkamšyti antklode prieš miegą, o per metus turiu tik 24 galimybes ryte po pagalve slėpti užmiegotas akis nuo landžių vaikiškų pirštų ir pasukti galvą, ką mes šiandien veiksime.

Du kartus per mėnesį galiu vaikus paglostyti ir apkamšyti antklode prieš miegą, o per metus turiu tik 24 galimybes ryte po pagalve slėpti užmiegotas akis nuo landžių vaikiškų pirštų ir pasukti galvą, ką mes šiandien veiksime. Dažnai vaikams išvykus apima jausmas, kad nemačiau jų, tik sapnavau.Juozas Liesis

Dažnai vaikams išvykus apima jausmas, kad nemačiau jų, tik sapnavau. Matomės retai, todėl mūsų susitikimai - tarsi pirmieji pasimatymai; mes važiuojame į Klaipėdą, Jonavą, Kauną, einame pasivaikščioti prie jūros, į mišką, paupius, žaidžiame futbolą, badmintoną. Tai fantastiškas laikas - nuotykiai ir prisiminimai. Bet vien tik tai nėra visavertė tėvystė, o įprastinės skyrybos atima galimybę iš vyro būti tėvu, vykdyti savo pareigą - auginti vaikus.

Gal yra tokių tėčių, kurie nenori ar negali skirti laiko vaikams. Aš noriu ir galėčiau, tačiau mane varžo teismo sprendimas. Jei tai bausmė už neišsaugotus ryšius, kodėl ja turiu būti baudžiamas aš? Kodėl vyras neturi teisės būti tėčiu? Mano galva, dabartinėje visuomenėje vyrai privalo turėti lygiavertes galimybes su mamomis auginti savo vaikus.

Pasak mokslininkų, vaikams iki trejų metų ypač reikia mamos, neprieštarauju: lai iki to jie didesnę laiko dalį gyvena su mama, tačiau paskui laikas turi būti dalijamas perpus: dvi savaites vaikai gyventų su mama, dvi - su tėčiu. Tada mažyliai matytų visavertį mamos ir tėčio gyvenimą. Manau, kad lygiateisiškumas ir vaikų mamoms leistų gyventi visavertį gyvenimą.

Kur, su kuo lieka vaikai, kai jų mama, jauna moteris, nori pasilinksminti ar paatostogauti? Negi ji neturi tam teisės? Dviejų savaičių ciklas ir vaikams, ir tėvams leistų gyventi maksimaliai visavertį gyvenimą, koks tik įmanomas išsiskyrusioje šeimoje. Taip būtų teisingiau."

Vaikams - sunkiausia

Pasak mokslininkų, vaikams iki trejų metų ypač reikia mamos, neprieštarauju: lai iki to jie didesnę laiko dalį gyvena su mama, tačiau paskui laikas turi būti dalijamas perpus: dvi savaites vaikai gyventų su mama, dvi - su tėčiu. Tada mažyliai matytų visavertį mamos ir tėčio gyvenimą.Juozas Liesis

„Kai susitinkame su vaikais, dažniausiai bėgame vieni pas kitus rankas išskėtę. Apsikabiname ir stipriai stipriai prisiglaudžiame. Labai pasiilgstu jų. Vis dėlto nesu tėtis iš amerikinių komiksų, kuris skraido su fėjų sparneliais, turi burtų lazdelę ir nedingstančią šypseną ligi ausų. Būna dienų, kai aš esu pavargęs, būna, kad pavargę vaikai.

Esu paprastas žmogus, kuris daro viską, kad suprastų tiek save, tiek vaikus, tačiau tai nėra lengva. Labai džiaugiuosi, kad nors susitikimai trumpi, mūsų su vaikais ryšys tvirtas. Aš stengiuosi su dukterimi ir sūnumi kalbėti atvirai, regis, ir jie stengiasi pasipasakoti. Kai vaikai mane pamato, labai nori būti linksmi, tačiau man atrodo, kad jie stengiasi būti geri. Aš su jais būdamas tą trumpą mums skirtą laiką noriu pasirodyti, koks esu „fainas", geras, nuo žemės atitrūkęs tėtis, bet juk nesu vien tik toks ir vaikai, ko gero, tai jaučia bei truputėlį kopijuoja mano elgesį. Noriu, kad mūsų laikas būtų ypatingas. Gali būti, kad persistengiu. Manau, kad tai iš ilgesio.

Pasiilgstu jų, o jie - manęs. Man paprasčiau nei jiems - kai nebetveriu be vaikų, pravažiuodamas pro darželį trumpam užbėgu, apkabinu... Formaliai tam teisės neturiu. Vaikams sunkiau, jie įsprausti į taisykles, kurias ant popieriaus surašė suaugę žmonės. Teisininkai."

Juozas Liesis
Fotografės Nendrės

Norai ir tikrovė

„Mano, kaip tėčio, pareiga yra nuvežti vaikus į būrelius, tad du kartus per savaitę juos vežu į choro repeticijas. Pirmoji chorą pradėjo lankyti Meilė, o Rojus Juozas su manimi „trynėsi" koridoriuose. Išgirdęs, kad sesė dainuoja, vieną kartą įkišo nosį į salę ir iš jos išėjo po 15 min., kitą kartą repeticijoje pabuvo pusvalandį, o trečią pasiliko repeticijoje ir dainuoja iki šiol. Jau buvo pirmieji vaikų koncertai, po pasirodymo dičkiai buvo labai patenkinti, jiems plojo salės ir jie aukštyn kėlė po gautą gėlę.

Norėčiau daryti vaikams didžiulę įtaką - pavyzdžiui, kad jie gyventų pagal mano numatytą scenarijų, neįgyvendintas svajones ir norus. Deja, puikiai suprantu, kad prieš vaikų valią nieko nepadarysiu (juokiasi). O rimtai kalbant, netikiu, kad tėvai turi teisę ir gali kaip nors įtakoti vaikų pomėgius.

Esu paprastas žmogus, kuris daro viską, kad suprastų tiek save, tiek vaikus, tačiau tai nėra lengva. Labai džiaugiuosi, kad nors susitikimai trumpi, mūsų su vaikais ryšys tvirtas.Juozas Liesis

Aš stengiuosi jiems padėti rasti tai, kas juos džiugina, pajusti tai, kas malonu, parodyti, kas lavina jų gebėjimus. Tėvai gali siūlyti įvairią veiklą, tačiau tik vaikui spręsti - priimti siūlymą ar ne. Būtų baisu atimti iš jų galimybę gyventi taip, kaip jie nori.

Tai būtų didžiausia mano gyvenimo klaida. Šypsausi stebėdamas panašius, bet kartu ir skirtingus savo vaikų pasaulius. Meilė mėgsta piešti, karstytis medžiais, skaityti, tyrinėti augalus ir vabalus. Ji jau turi darželio meilę - rašo savo simpatijai piešiniais išmargintus laiškus. Rojus Juozas nori žaisti futbolą, badmintoną, mėgsta lenktyniauti, nori nugalėti, praaugti mane. Abu dainuoja."

Vaikai nori mus suvesti

„Kol kas 95 proc. vaikų gyvenimo vyksta pagal taisykles, surašytas vykstant tėvų skyryboms. Visa kita - labai retos išimtys, atsirandančios iš kartais kylančio geranoriškumo. Juk skyrybos nevyksta dėl per gero bendravimo, jos žmonių tarpusavio ryšio nepakeičia. Su buvusia žmona gal prieš pusmetį esame bandę kalbėtis apie vaikų auklėjimą, tačiau kol kas kiekvienas savaip sprendžiame su auklėjimu susijusias problemas. Be jokios abejonės, vaikų sveikatos tema pasikalbame. Man atrodo, kad kol abiem tėvams skauda, tol yra nesusikalbėjimas, jo fone auga vaikai. Na, bet ir neišsiskyrusiose šeimose visko būna...

Kai skyrėmės, neaiškinome vaikams, kodėl. Faktinės skyrybos įvyko prieš daugiau nei trejus metus. Atrodė, kad nėra ką pasakoti, vaikai nesupras... Bet juk visada galima rasti pasiteisinimą, kad vaikai tai per maži, tai per daug užsiėmę, kad jiems ne tas rūpi...

Tėvai turi prisiimti atsakomybę už vaikų gyvenimą ir jeigu jaučia, kad reikia papasakoti tai, kas vyksta jų šeimoje, tai ir papasakoja, nors ir kiek vaikams metų būtų. Aš dabar bandau kalbėtis su savo vaikais, nes jaučiu, kad jie stengiasi mane su buvusia žmona suvesti.

Tarkime, parvežu vaikus namo, Meilė staiga būtinai užsimano parodyti, ką ji išmoko, pagroti pianinu, esančiu jos mamos namuose. Ji atsiveda mane ir sako: „Tėti, paklausyk..." Smagu matyti, kaip vaikai stengiasi, kad bent trumpam pabūtume kartu, tačiau sprendimą, bendrauti vienas su kitu ar ne, priima jų tėvai."

Daugiau skaityk naujausiame „Tavo vaiko" numeryje (Nr. 6)

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis