Supykusi mama: anyta gadina mano vaiką!

(4)

Susirūpinusi mama parašė mums į redakciją laišką apie tai, kad anyta auklėja jos sūnų priešingai, negu jie šeimoje. Kaip elgtis tokioje situacijoje?

Ieva klausia:


„Turiu problemą, kad mano anyta labai daug leidžia anūkui. Jam 3,5 metai. Jau nuo kūdikystės ji juokėsi iš mūsų, kodėl mes saldainio 1 metų vaikui neduodam ar limonado gurkšnio. Mes neduodam sūnui telefono žaisti, televizoriaus irgi stengiamės nežiūrėti.


Kai nuvažiuojam pas anytą, ji įjungia televizorių su filmukais ir kompiuteryje suradusi žaidimą kviečia ateiti sūnų pažaisti. Man atrodo, kad ji priešingai viską daro, negu mes norėtume. Ką man daryti? Nekreipti dėmesio? Vengti kontakto negalim, nes prašom pagalbos pabūti su sūnumi, kartais ir jį nuvežam kelioms dienoms"


Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Rūta Žukienė, www.ipi.lt.

Laba diena, Ieva. Taip jau būna su močiutėmis, jos dažniausiai anūkams leidžia daugiau nei tėveliai. Situacija neatrodo lengva, nes, suprantu, kad nenorite įskaudinti savo anytos, bet kartu reiktų, kad ji atsižvelgtų į jūsų šeimoje sukurtas vaiko auklėjimo taisykles.


Gal pabandykite plačiau pažiūrėti į situaciją ir pamėginkite suprasti savo anytos elgesį. Paklauskite vyro, kokia mama jam vaikystėje ji buvo. Gal ji buvo labai užsiėmusi, daug dirbo, pavargdavo, todėl negalėjo skirti mažam jūsų vyrui dėmesio ir, jausdama to deficitą, ji stengiasi visą neatiduotą dėmesį ir meilę dabar skirti jūsų sūnui. O gal ji ir jūsų vyrą taip pat lepino ir yra nusprendusi, kad geriausias auklėjimo būdas yra duoti vaikui viską, ko jis pageidauja, todėl nenori keisti savo įpročių. Turėdama daugiau informacijos, žinosite galimas tokio elgesio priežastis, tuomet gal truputį kitaip pažvelgsite į susidariusią situaciją.


Bet jeigu anytos elgesys su jūsų sūnumi ir toliau neduos jums ramybės, gal pabandykite švelniai pasikalbėti su ja. Paaiškinkite, kad suaugusiųjų nuostatos vaiko atžvilgiu turi būti vieningos, jeigu ko negalima, vadinasi, mama sako „Negalima“, tėtė sako „Negalima“, ir močiutė sako „Negalima“.


Pabrėžkite, kokia ji yra svarbi jums, kad labai daug padeda, bet jūsų ir jūsų vyro žodis yra lemiamas vaiko auklėjime. Pamažu bandykite supažindinti su taisyklėmis, kurių laikotės savo namuose.


Na, o jeigu ir tai nepadės, tuomet siūlau palikti viską kaip yra. Tegu jūsų anyta lepina savo anūką. Tegu jie taip džiaugiasi vienas kitu.


Nepamirškite, kad močiutė, kad ir kokia gera ir viską leidžianti bebūtų, niekaip ir niekada neprilygs mamai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis