Kodėl vieni vaikai serga nuolat, o kiti – rečiau?

Kai vaikui pakyla temperatūra, pradeda sloguoti, dažniausiai sakome, kad jis peršalo. Tačiau gydytojai teigia, kad „peršalimo" ligos - klaidinga sąvoka.

Kai vaikui pakyla temperatūra, pradeda sloguoti, dažniausiai sakome, kad jis peršalo. Tačiau dr. Sigita Petraitienė teigia, kad „peršalimo" ligos - klaidinga sąvoka. Mažylis iš tiesų gali susirgti, jeigu sušąla arba suprakaituoja pabėgiojęs, tačiau tuomet jis ne peršąla, o suserga viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, tiksliau, viršutinių kvėpavimo takų virusų sukelta liga.


Tokias ligas sukelia virusai, kurių mūsų ore sklando per kelis šimtus. Iš visų kitų virusų gripas yra išskiriamas todėl, kad juo užsikrėtęs vaikas arba suaugęs žmogus paprastai serga sunkiau, nei užsikrėtęs kuriuo nors kitu kvėpavimo takų virusu.


Susirgus gripu dažnesnės komplikacijos - susergama ausų, plaučių uždegimu, bronchitais, širdies ligomis ir pan. Ar mažylis arba suaugęs žmogus susirgo gripu, galima sužinoti tik atlikus specifinius tyrimus, t. y. paėmus tepinėlį iš nosies ir laboratorijoje nustačius, koks virusas tūno organizme. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami tada, kai mažylis viršutinių kvėpavimo takų liga serga sunkiai, mat gripas - vienintelė virusų sukelta liga, kuriai gydyti yra skiriami vaistai. „Vaistai nuo gripo turi nemažai įvairių šalutinių reiškinių, todėl gydytojai jų neskiria kiekvienam suslogavusiam ar karščiuojančiam vaikui, - sako S.Petraitienė. - Vadinamųjų peršalimo ligų vienintelis gydymas - mažinti temperatūrą ir laukti, kol liga „pasitrauks" savaime".


Kartą per sezoną?


Nors konkretaus gripo viruso sukelta liga žmogus serga vieną kartą gyvenime, gripui atsparumas nėra įgyjamas. Mat šis virusas turi unikalią galimybę mutuoti ir kiekvieną sezoną mus aplanko vis šiek tiek kitoks, nei buvo ankstesniais metais. „Kiekvienais metais yra atliekami gripo viruso tyrimai ir dažniausiai aptinkami bent du jo porūšiai, o kartais - ir daugiau. Vadinasi, gripu galima susirgti ne kartą, o du per metus, - sako gydytoja. - Tokie atvejai gana reti, tačiau jų kasmet pasitaiko. Tad neverta pasitikėti mitu, kad jeigu mažylis sirgo gripu, po mėnesio kito ir vėl juo nesusirgs.

Na, o kitomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis vaikas gali sirgti itin dažnai, mat ore sklando labai daug virusų ir tie, su kuriais susiduria pirmą kartą, gali jas paskatinti. Iš kitų virusų gripo virusas išsiskiria tuo, kad pirmieji kartojasi kasmet, o gripo virusas kinta, todėl juo, kaip minėta, galima sirgti kartą arba ir du per sezoną". Gripu dažnai sunkiai serga tie vaikai ar suaugę žmonės, kurie praktiškai niekada niekuo neserga, o neužsikrečia silpnesni, dažnai besiskundžiantys gerklės skausmais, sloga.


Vieni serga, kiti - ne


Kodėl vieni vaikai viršutinių kvėpavimo takų ligomis serga labai dažnai, gripu kartą - per sezoną, o kiti praktiškai išvis neserga, niekas nežino. „Kiekvienas vaikas vis kitoks, kiekvienas gimdamas paveldi tam tikras organizmo savybes, kurios ir lemia, yra atsparus aplinkoje sklandantiems virusams ar ne, - sako S.Petraitienė. -Kaip dažnai vaikas serga, priklauso ne tik nuo įgimtų, bet ir nuo išorės veiksnių, pavyzdžiui, kiek įtampos jis patiria, ar sveikai maitinasi, ar išsimiega, ar yra užsigrūdinęs. Šie veiksniai ir lemia, ar su virusu susidūręs mažylio organizmas sugebės lengvai jį nugalėti (t. y. pasloguos dvi dienas ir jokių kitų ligos požymių nebus)".


Nuo septynerių metų mažylis viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis serga vis mažiau, mat daugelį virusų jo organizmas atpažįsta (nes jau sirgo jų sukelta liga) ir yra jiems atsparus.


Karščiuojantis mažylis negali lankyti darželio, nes jis gali apkrėsti kitus ir jam pačiam, kad organizmas galėtų geriau priešintis virusui, reikia pabūti ramiai.
Karščiuojantis mažylis negali lankyti darželio, nes jis gali apkrėsti kitus ir jam pačiam, kad organizmas galėtų geriau priešintis virusui, reikia pabūti ramiai.
Vida Press


Kad ir kokiu viršutinių kvėpavimo takų virusu būtų užsikrėtęs mažylis, jį slaugant, svarbu laikytis kelių taisyklių:


1. Karščiuojantis mažylis negali lankyti darželio, nes jis gali apkrėsti kitus ir jam pačiam, kad organizmas galėtų geriau priešintis virusui, reikia pabūti ramiai. Jeigu serga nesunkiai (t. y. nenori nuolatos gulėti, nėra vangus), nėra reikalo atlikti tyrimų, gripu ar kuriuo nors kitu viršutinių kvėpavimo takų virusu yra užsikrėtęs, nes vaistai nuo gripo dažniausiai yra skiriami tik tuomet, kai mažylis guldomas į ligoninę. Patartina mažinti kūno temperatūrą tik tuomet, kai ji būna aukštesnė nei 38,5 laipsnio (kol vaikas jaučiasi pakankamai gerai, t. y. kol žaidžia, geria, negulinėja), nes pakilusi kūno temperatūra padeda organizmui kovoti su liga. Tačiau jeigu matote, kad mažylis gulinėja, yra labai neramus, muškite jam temperatūrą net ir tuomet, jeigu ji šiek tiek žemesnė.


2. Karščiuojančiam vaikui ypač svarbu duoti skysčių, mat į ligoninę vaikai patenka dažniausiai ne dėl sunkios viršutinių kvėpavimo takų ligos, o dėl to, kad organizmas neteko daug skysčių. Skysčių reikėtų sugirdyti maždaug 100 ml vienam kilogramui kūno svorio. Vadinasi, mažyliui, kuris sveria 6 kg, reikėtų išgerti 600 ml skysčių. Taip yra skaičiuojama mažuliams iki 10 kg kūno svorio, o didesniems, sveriantiems 11 kg ir daugiau, kiekvienam kilogramui skaičiuojama dar po 50 ml. Tad 12 kg sveriantis ir karščiuojantis vaikas per dieną turėtų išgerti 1 litrą ir 100 m skysčių. Skysčiais yra laikomas pienas, vanduo, kompotai, sultys, sriuba ir pan. Ligonėlį, kuris nenori gerti, patartina girdyti šaukšteliu po truputį ir labai dažnai.


3. Be galo svarbu sloguojančiam mažyliui gerai išvalyti nosytę. Sloga labai apsunkina kvėpavimą ir ligonio būklę, mat kai nosis neišvalyta, vaikas pradeda kosėti, blogai miega. Neišvalyta nosis gali sukelti ir viršutinių kvėpavimo takų (gripo - taip pat) komplikaciją - ausies uždegimą. Tad jeigu sloga suserga kūdikis arba mažas vaikas, būtina išsiurbti sekretą, o jeigu vyresnis - paprašyti, kad išsipūstų nosį, vos pamatote, kad ji „užsikimšusi".


4. Tiek gripas, tiek kitos virusinės viršutinių kvėpavimo takų ligos vaikui yra sunkiausios pirmas dvi paras. Po dviejų parų po truputį turėtų slūgti temperatūra ir mažylio savijauta pagerėti. Vis dėlto nepatartina vaiko leisti į darželį dvi savaites, nes kaip tik per tiek laiko virusas pasišalina iš organizmo. Mažylio, kuris į kolektyvą išeina anksčiau, imuninė sistema dar nebūna pakankamai sustiprėjusi ir jis labai greitai gali „pasigauti" kitą virusą ir vėl susirgti. Arba ta pati liga gali komplikuotis bakterine liga, t. y. ausies, plaučių uždegimais, bronchitu. Tuomet jau reikės mažylį gydyti antibiotikais. Beje, kai vaiko, kuriam nukrinta temperatūra, nepatartina leisti į darželį, tačiau į lauką vesti būtina, mat grynas oras padeda organizmui kovoti su liga.


Kaip atskirti, kuo susirgo


Dažnai vaiko savijauta išduoda, ar jis serga lengva virusine viršutinių kvėpavimo takų liga, ar sunkiomis jos komplikacijomis, kai jau reikia kreiptis į gydytoją ir dažniausiai gerti antibiotikų. Antibiotikų yra skiriama, jeigu vaikas susirgo bakterine liga - paprastai net ir sugirdžius vaistų nuo temperatūros, yra vangus, nenori žaisti, gulinėja, atsisako gerti ir valgyti, o veidas atrodo blyškus arba papilkėjęs, gali blogai jaustis, net jeigu kūno temperatūra nėra labai aukšta. Kai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, numušus temperatūrą vaikutis jaučiasi gerai, noriai žaidžia, geria ir valgo, jo žandukai „sveikai" parausta. Vaiko savijautą patartina stebėti kaip tik tada, kai numušame jam temperatūrą - jeigu ji nukrinta ir jaučiasi gerai, greičiausiai ligos eiga yra lengva ir po dienos kitos jausis sveikas. Jeigu blogai, patartina kreiptis į gydytoją, mat gali prireikti atlikti kraujo tyrimus ir skirti antibiotikų.


Sergant gripu reikia gulėti, o „peršalus" - nebūtinai


Pasak dr. S.Petraitienės, pabūti ramiai patartina sergant tiek gripu, tiek kitokio viruso sukelta viršutinių kvėpavimo takų liga. Dažniausiai prie lovos prikausto gripas, mat jis sukelia tokius stiprius raumenų skausmus, kad net ir mažas vaikas mieliau būna ramiai, nei bėgioja. Vis dėlto susirgusio kelerių metų pyplio lovoje nulaikyti nėra įmanoma, tačiau galima pasistengti, kad jis dvi dienas praleistų kuo ramiau (kai serga, kad neskaudėtų akių, neduoti kompiuterio, o pažaisti ramias dėliones), nes tuomet organizmas sėkmingiau kovoja su liga. Dažniausiai tiek gripo, tiek kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų komplikacijos prasideda, kai mažylis per anksti yra išvedamas į šaltą orą arba kolektyvą. Gripo ar kito viruso pažeista gleivinė yra žaizdota, paraudusi, suskeldėjusi ir ją dirgina šaltas oras, kiti aplinkos veiksniai (dulkės, automobilių išmetamosios dujos ir pan.). Natūralu, kad kaip tik tokia gleivinė daug lengviau „pasiduoda" kitų virusų ir bakterijų poveikiui.


Kaip veikia gripo vakcina


Kadangi gripo komplikacijos yra sunkiausios, nuo jo buvo sukurti skiepai. Pasak dr. S.Petraitienės, gripas yra pavojingiausias kūdikiams ir mažiems vaikams iki 7 m. amžiaus dėl to, kad mažylių imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Gripo vakcina paprastai apsaugo nuo kelių gripo viruso sukėlėjų, kurie, manoma, cirkuliuos tą sezoną. Kadangi skiepai yra kuriami remiantis skaičiavimais, kaip turėtų mutuoti gripo virusas, vakcina 100 proc. neapsaugo visų pasiskiepijusių žmonių. Ji veiksminga 60-80 proc. pasiskiepijusių. Vis dėlto skiepyti mažus vaikus patartina, mat jie yra vieni jautriausių ir gripo komplikacijos gali pridaryti rimtų sveikatos bėdų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis