Antonovų šeima: 10 nėštumų, 3 persileidimai ir 1 mirtis

Dešimt nėštumų, trys persileidimai ir vieno sūnaus mirtis. Jeigu ne tragiškos aplinkybės, dabar Antonovų šeimos nuotraukoje puikuotųsi ne šeši, o vienuolika vaikų. Nors visi Rimos gimdymai galėjo kainuoti jos pačios gyvybę, moteris tikina, kad savo gyvenimo be mylinčių vaikų ji neįsivaizduoja.

Nelaimė Antonovų namus aplankė prieš kelerius metus. Tuomet jie ant rankų sūpavo vos mėnesio kūdikį. Rimai sunku kalbėti apie širdį veriančius įvykius. Nedaugžodžiaudama šešių vaikų mama prisipažįsta - sūnelio netektis griuvo ant jos pečių: „Iš pradžių, aš ganėtinai stipriai laikiausi, matyt, buvau šoke. Tačiau po kelių dienų apėmė neapsakomi jausmai. Man buvo labai didelė depresija. Susidūriau su didžiulėmis problemomis. Pašlijo sveikata, buvo be galo sunku išgyventi. Vos su Vidu neišsiskyriau. Man pačiai buvo labai sunku, o dar turėjau guosti jį. Kažkuris vienas iš mūsų privalėjo būti stiprus, juk reikia ir kitais vaikais rūpintis. Viską teko man nešti ant savo pečių."

Apie tragediją sunkiai kalba ir vyriausias Lietuvoje tėtis. Vidas sako dar ir šiandien nubraukiantis ašarą. O žmonos pastangas dėl šeimos darnos vadina didele auka: „Ji pasiaukojo man. Ne kiekviena moteris taip sugebėtų. Įsivaizduokite, dešimt nėštumų. Pastojimai buvo pavojingi jos gyvybei. Trys persileidimai, iš kurių vienas su dvynukais. Mūsų berniuko mirtis... Jai reikėjo iškentėti labai daug, galima sakyti, kad penkerius metus ji vaikščiojo nėščia. Tai auka man ir mūsų vaikams. Aš dėkingas Rimai, kad gyvenu, kad mane vaikai myli. Mūsų šeima - tokia vienintelė pasaulyje."

Gyvenimo klaidos nepadarė tik per stebuklą

Kalbėdama apie savo vaikus, Rima pripažįsta, kad susitvarkyti su būriu atžalų kartais būna labai sunku. Ji prisimena, kaip viena gydytoja vertė ją nutraukti užsimezgusią gyvybę: „Kai atėjau pas daktarę, ji taip man ir pasakė - kam tau tiek vaikų. Tu pati ir tavo vaikas neišgyvens, darykis valymą. Neklausyti gydytojos buvo sunku. Juk ji profesionalė, išmano savo darbą. Tačiau mano širdis prieštaravo jos žodžiams. Kai po trejų metų mes susitikome sporto klube, ji pamatė mane su dukryte, nuleido akis ir neištarė nė žodžio. O juk aš rimtai tikėjau jos žodžiais, buvo daug baimės ir streso. Šios gyvenimo klaidos nepadariau tik per stebuklą."

Šeši maži Antonovų stebuklai choru pripažįsta - šeimos galva namuose mama. Jos žodis visuomet paskutinis. Ji neklauso nieko, išskyrus savęs. Būtent taip Rima pasielgė ir tuomet, kai prieš septyniolika metų tekėjo už Vido. Visi aplinkiniai, patys artimiausi ir net tėvai atkalbinėjo ją nuo lemtingojo „Taip".

6 Antonovų vaikai
TV3

Išgyventi kalėjime padėjo vaikelio laukimas

Antonovų vestuvės atrodė originaliai, jiems tai buvo laimingiausia diena gyvenime, visiems kitiems - nuostabą keliantis reiškinys. Jaunavedžiai aukso žiedus sumainė kalėjimo izoliatoriuje, liudijant būriui žiniasklaidos atstovų. Tačiau, kaip sako Vidas, abejingų jiems nebuvo: „Kalėjimo viršininkas mums suteikė privilegiją - ilgalaikius pasimatymus. Daugiau niekas tokių teisių neturėjo. Pamenu, kai tuomet vykdžiau bausmę kalėjime, tuometiniame lageryje, Rima po mūsų eilinio pasimatymo atsiuntė man dovaną - nėštumo testą. Jausmas buvo neapsakomas. Tiek džiaugsmo, tiek gerų emocijų, juk dar vienas vaikelis. Tik tai man ir padėjo išgyventi."

Vidas teigia, kad savo vaikus auklėja dorai, jis vadovaujasi savo mamos auklėjimo principais: „Aš žinau, kas yra tėvo instinktas. Paglostau, panešioju. Pats valgyti darau ir naktį keliuosi. Man tai yra malonumas. Mama manęs niekuomet nebardavo, niekada nepykdavo ir, gink Dieve, niekada nėra sudavusi. Aš stengiuosi būti geras tėtis ir mano vaikai yra tokie pat. Gerumu galima pasiekti daugiau nei kuo kitu. Aš labai noriu dar vaikučių, nesvarbu, ar dukrytė, ar sūnelis. Dabar pasižiūriu į juos ir labai džiaugiuosi. Kiekvienas vaikas atneša tokią laimę ir tokį norą pamatyti dar kitus savo vaikus. Sielos gal prašosi pačios?"

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis