Vyriausias vaikas šeimoje
Iš pradžių vyriausias vaikas būna vieninteliu šeimoje, tačiau vėliau tėvams gimsta kitas kur kas bejėgiškesnis kūdikis. Tada vyresnis vaikas jaučiasi praradęs unikalumą, mano, kad jis nuo šiol yra mylimas mažiau. Be to, kuo nuostabesnės buvo svajonės apie jaunesnį broliuką ar sesutę iki jiems gimstant, tuo didesnis būna nusivylimas naujajam šeimos nariui atėjus į šį pasaulį.
Su vyresniu vaiku staiga imama elgtis griežčiau, netikėtai ant jo pečių užkraunama nepakeliama atsakomybė, todėl jis automatiškai virsta mažu suaugusiuoju. Su šiomis transformacijomis susijęs ir vyresnėlių mokėjimas bendrauti su suaugusiaisiais nuo mažų dienų. Dėl šios priežasties šie vaikai puikiai randa bendrą kalbą su vyresniųjų karta.
Patarimas tėvams: mama ir tėtis privalo pirmagimį apsupti besąlygine meile, jokiais būdais nedaryti jam spaudimo, skatinti vyresnio vaiko dalyvavimą įvairioje veikloje ir mokinti jį žvelgti į asmenines klaidas kaip į būtiną patirtį.
Vidurinis vaikas šeimoje
Vidurinis vaikas šeimoje atsiduria nepalankioje situacijoje, nes vienintelio ir pagrindinio vaiko vietos užimti jam jau nepavyks, o jauniausio vaiko privalumų jis jau taip pat neteko. Jam dar nespėjus pabūti mažyliu, šeimoje atsiranda dar mažesnis narys, pasiglemžiantis visą tėvų dėmesį, todėl vidurinis vaikas gali maištauti.
Jam atrodo, kad jo niekas nesupranta, o pradinėje mokykloje besimokantys vaikai gali itin stipriai reikšti savo jausmus, todėl aplinkiniams jie dažnai atrodo labai jautrūs arba visiškai palikti likimo valiai.
Vidurinis vaikas gyvenime paprastai stengiasi laikytis taisyklių, būna sąžiningas, ryžtingas, visada užbaigia tai, ką pradėjo, dažnai mėgsta kritikuoti aplinkinius.
Patarimas tėvams: svarbiausia tėvams auklėjant vidurinėlį vengti palyginimų, akcentuoti jo unikalumą. Būtina leisti viduriniam vaikui spręsti konfliktus savarankiškai.
Jauniausias vaikas šeimoje
Jauniausi vaikai – kūrybingi ir laisvi, nes tėvai jiems kelia mažesnius reikalavimus ir paprasčiausiai nespėja „apkrauti".
Vis dėlto ne visada tai būna naudinga vaikui, nes mama ir tėtis gali nepastebėti vaiko jausmų ar neatpažinti jame slypinčio potencialo.
Jauniausias vaikas kuo puikiausiai supranta, kad vyresniam vaikui kraunama atsakomybė būti su juo, eiti kartu į lauką. Vyresnis vaikas dėl to reiškia nepasitenkinimą, tačiau vykdo tėvų valią, o neigiamos emocijos tenka jaunėliui. Dėl šios priežasties jauniausi vaikai būna labiau užgrūdinti, nors tuo pačiu ir labiau išlepinti.
Jauniausiems vaikams šeimoje vyresni vaikai tampa pavyzdžiu, dažnai jaunėliai būna mažiau ryžtingi ir iš anksto nusiteikę nesėkmei.
Patarimas tėvams: tėvai turėtų mylėti vaiką, tačiau jo nelepinti, mokyti savarankiškumo, leisti jam būti lyderiu, nekabinti jam „amžino vaiko“ etiketės.
Vienintelis vaikas šeimoje
Būtent tarp vienturčių vaikų dažniausiai pasitaiko garbėtroškų, nes šie vaikai visada būna dėmesio centre. Be to, vienturčiai vaikai nuo mažų dienų jaučia suaugusiųjų jiems peršamą būtinybę realizuoti neišsipildžiusias tėvų svajones.
Dažnai ant vienturčių vaikų pykstama, jie kaltinami gobšumu, tačiau pamirštama, kad tokie vaikai paprasčiausiai neturi įgūdžių dalintis tiek materialinėmis vertybėmis, tiek ir nuomonėmis. Vienturčiai vaikai pramogauti taip pat linkę vieni, todėl tapę suaugusiaisiais jie jaučia poreikį leisti laisvalaikį be kompanijos, tai daryti savarankiškai.
Vienturčiai vaikai dažnai susiduria su sunkumais bendraudami su bendraamžiais, jiems trūksta bendravimo patirties, todėl tokie vaikai dažnai kompanijoje jaučiasi nepatogiai.
Patarimas tėvams: vieną vaiką auginantys tėvai turėtų savo atžalai suteikti galimybę dažniau bendrauti su bendraamžiais, kad būtų formuojami skirtingi bendravimo modeliai.
