Ką turi žinoti kiekvienas vyras, kai jo moteris tampa nėščia

Kai moteris pastoja, visas aplinkinių dėmesys nukrypsta tik į ją, į jos nuotaikas, į jos užgaidas ir poreikius, o vyras lieka kažkur nuošalyje visų pamirštas.

Niekam neberūpi nei tai, kaip jis jaučiasi, nei tai, ko jis nori. O juk jis taip pat turi jausmus, jam lygiai taip pat rūpi. Tad šį kartą pakalbėkime apie vyrą, kai jo moteris laukiasi.

Konsultuoja gydytoja ginekologė genetikė Ingrida Kravčenkienė.

Gydytoja Ingrida Kravčenkienė: „Nėštumas – tai bendras šeimos projektas, kuriame dalyvauja ne vienas asmuo. Moteris – projekto vykdytoja, vyras – koordinatorius ir finansų direktorius, kaip patarėjas ir pagalbininkas, dar dalyvauja gydytojas, jeigu šeimoje jau yra vaikų, jie taip pat turi savo vaidmenis. Bet šiandien pakalbėkime apie svarbiausius – vyrą ir jo moterį. Aš, būdama gydytoja, visada prašau, kad pas mane lankytųsi abu. Moteris būna taip emociškai susijaudinusi, dažnai ką nors pamiršta, susipainioja, informaciją priima labai jautriai, gali ką nors ne taip suprasti, todėl vyro reikia kaip šalto proto atstovo, viską analizuojančio, pasveriančio ir vertinančio blaiviai. Taigi, padarome tokį projekto dalyvių susirinkimą, aptariame perspektyvinius planus, kaip juos vykdysime, kokia padėtis šiandien. Vyrai paprastai, kadangi vadovaujasi logika, turi konkrečių, esminių klausimų, kurie absoliučiai skiriasi nuo tų, kuriuos užduoda moteris."

Kai moteris„du už vieną"

„Ar vyrui, kai moteris pastoja, reikia paramos? Mano galva, vienareikšmiškai taip. Nėra lengva išsaugoti tuos pačius švelnius ir dalykiškus santykius su moterimi, kurią pažinai iki nėštumo. Ji pasikeičia, galų gale, vaizdžiai tariant, ji dabar „du už vieną". Būsimoji mama labai atsakingai žiūri į kūdikį, kurį nešioja, o vyrui tenka atsakyti ir už būsimą savo vaiką, ir dar už moterį. Taip yra visada, kad ir kokia šeima būtų. Vyras galbūt neparodo savo tikrųjų jausmų, bet jam mylimos moters nėštumas – didžiulis gyvenimo įvykis. Jis lygiai taip pat išgyvena kaip ir jo moteris, galbūt net daugiau, nes nuo jos priklauso viskas.

Vyras galbūt neparodo savo tikrųjų jausmų, bet jam mylimos moters nėštumas – didžiulis gyvenimo įvykis.Ingrida KRAVČENKIENĖ

Nėščioji – svarbiausias „bosas". Vyras tai turi suprasti nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Nuo besilaukiančiosios norų, jos nuotaikų priklauso projekto eiga. Kodėl vyras taip jaudinasi? Todėl, kad jis puikiai suvokia, kad bendrauti su savo būsimu kūdikiu jis kol kas gali tik per jo mamą, t. y. savo moterį. Tai sunku, nes stiprioji lytis iš prigimties yra vadovai, linkę vyrauti ir kontroliuoti. Ir staiga jų norams užsidega raudona šviesa, toks didelis STOP ženklas, kontrolę savo rankose dabar laiko moteris. Jis priklausomas nuo jos nuotaikų kaitos, nuo jos „noriu – nenoriu", „bijau" ir pan. Moteris dėl hormono progesterono dabar apimta įvairiausių jausmų ir prie viso to reikia išmokti prisitaikyti."

Lyg tarnyba kariuomenėje

„Kartais raminu vyrą, kad nėštumo laikotarpį reikėtų priimti kaip tarnybą kariuomenėje – sukandi dantis, vykdai nurodymus ir lauki, kol visa tai baigsis. Nėštumas trunka 280 dienų, pasikabini kalendorių ir brauki dienas... Vyrui reikia turėti labai labai daug kantrybės, kad išliktų nuolankus ir tuo pačiu metu supratingas. Labai sunku, bet būtina išmokti išklausyti moterį ir jokiu būdu neduoti jai patarimų, kaip yra pratęs. Ne tam moteris kalba savo vyrui, kad jai patarinėtų, tiesiog reikia išsikalbėti, ji prašo užuojautos ir supratimo. Tai viskas, ko jai reikia šiuo periodu! Patarimų ji gauna iš savo gydytojo, vyro užduotis – užjausti, suprasti ir palaikyti. Jeigu kiekvienas projekto dalyvis supranta savo uždavinius, tie devyni mėnesiai neprailgsta."

Žmona, mama ir uošvė: kurios klausyti?

„Vyrą dažnai tas bejėgiškumo jausmas, kai nuo jo mažai kas priklauso, kad jis negali problemų spręsti, kaip yra pratęs, tiesiog kankinte kankina. Įsivaizduokite, pirmas nėštumas šeimoje, būsimas tėtis, prisiklausęs labiau patyrusių draugų istorijų apie tai, kaip reikės kartu gimdyti, jau yra sutrikęs. Nepamirškime, kad šeimoje dar yra Jo mama ir Jos mama, uošvė. Tai galinga jėga, duodanti visiškai skirtingus patarimus. Jo mama sako: „Ką čia išsigalvojai? Jokiu būdu net kojos nekelk į gimdyklą." Jos mama tuo klausimu, beje, linkusi pritarti. Šiuolaikiška būsima mamytė reikalauja, kad baigiant projektą vyras būtų gimdykloje: „Eisi kartu, aš viena bijau." Vyras tarp tų trijų moterų visiškai pameta galvą, jis pakliūva į tokią padėtį, į kurią dar nebuvo papuolęs, ir nežino, kaip jam pasielgti.

Kitas pavyzdys: moteris skundžiasi, kad jai kažkur skauda. Vyras susijaudina ir siūlo skubiai kreiptis į gydytoją. Skambina Jo mama, jis guodžiasi, kad žmona blogai jaučiasi, ir ką jis girdi? „Nesąmonė, nieko jai nėra, prisigalvoja, visos taip jaučiasi, man dar ne taip buvo, o pagimdžiau tave sveiką ir dangus nesugriuvo. Maža to, ir tavo brolį prižiūrėjau, nekreipk dėmesio." Tada skambina jos mama, uošvė: „Kodėl tu sėdi rankas sudėjęs, daryk ką nors! Aš taip ir maniau, kad tu niekam tikęs..." Vargšas vyras, spaudžiamas trijų moterų, visiškai sutrinka ir nebežino, ką daryti. Jam jo motina – motinystės ekspertė, jis linkęs pasitikėti ja. Uošvė – žmogus, toks keistas ir nelabai reikalingas, kuris nuolat priekaištauja ir visada palaiko dukters pusę. Vyrui tokiais atvejais visada reikėtų klausyti tik savo moters, nes ji dabar yra jo „bosas", visi kiti gali būti tik mandagiai išklausomi. Idealu, žinoma, būtų paklausti gydytojo, paskambinti ar atėjus su moterimi apžiūros užduoti rūpimus klausimus. Šiais laikais, ačiūdie, jau galima rūpimus klausimus ir „išgūglinti.""

Kai „bosas" emociškai nestabilus

„Įsivaizduokite, kaip vyrui sunku, kai „bosas" toks nestabilus emociškai. Tai ji nenori to ar šito, o dabar staiga jau nori. Gaminti nebegali, nes vien pagalvojusią apie maistą supykina, namų tvarkyti nebeturi sveikatos, nes labai greitai pavargsta, viskas erzina ir niekas nebedžiugina. Ypač pirmą nėštumo trimestrą, nes karaliauja progesteronas – savitas ramybės ir apsnūdimo hormonas. Buitis gula vyrui ant pečių, o jam nėra taip paprasta susitvarkyti su šia užduotimi, ypač jei to nedarė prieš tai. O jeigu šeimoje jau yra kitų vaikų? O jei žmona visiškai nebenori mylėtis? Vyrui tai sunku suprasti. Nors dažniausiai vyrai linkę paisyti moters pageidavimų ir norų. Klaidingai manoma, kad vyrai labai klauso labiau patyrusių savo draugų patarimų. Neklauso jie, dažniausiai net nedrįsta paklausti. Nors tie draugai greičiausiai turėtų patarimų, o ypač nevedę. Pabandykite įlįsti į tokio vyro kailį... Jo buvusi meilutė, gražutė žmona, kuri viskuo pasirūpindavo, staiga tapo visiškai kitu žmogumi. Vyrą reikia užjausti ir suprasti, bet jis ir pats turi suvokti, kad tai laikina, kūdikiui gimus prasidės nauji rūpesčiai."

Tu – man, aš – tau"

„Ką jam daryti? Pirmiausia užsirašyti žmonos skundus ir atėjus pas gydytoją išsiaiškinti, ar tai buvo rimta, ar šiaip hormonų šėlsmas, kuris nesukelia jokių rimtų sveikatos sutrikimų nei jai, nei jos būsimam kūdikiui. Tuomet vyras turės argumentų kitą kartą: „Brangioji, nieko čia baisaus, juk gydytoja sakė, kad taip gali būti." Vyras gali pasielgti labai protingai dėl savo ir jos šventos ramybės, pasiūlydamas jai kokią malonią SPA procedūrą: masažą, kirpyklą ir pan. Galima sakyti, kad taip vyras nusiperka ramybę nors trumpam. Jis jaučiasi, nors truputį galintis kontroliuoti padėtį, o tai jam taip pat labai svarbu. Nedidelis niuansas: taip pamaloninta, atsipalaidavusi žmona galbūt panorės ir mylėtis. O meilės aktas naudingas abiem. Ir tai nėra jokia gudrybė, tai natūralus elgesys, galima tai pavadinti savitais mainais: „Tu – man, aš – tau." Nieko smerktina čia nėra. Moteris nešioja jo kūdikį, už tai galima kažkaip atsidėkoti."

Įlįskite į žmonos kailį

„Dažnai prašau vyro įsivaizduoti: jo moteris nėščia 30 savaičių, tokiu metu ji būna priaugusi maždaug 10 kg svorio, o kad būtų paprasčiau suvokti jos būseną, pasiūlau užsidėti ant pilvo kuprinę su tokiu svoriu ir panešioti savaitgalį. Paprastai užtenka vienos dienos, kad vyras suprastų, kaip jaučiasi žmona nešiodama jųdviejų kūdikį. Ji negali to svorio padėti į šoną, kad pailsėtų, negali nusiimti nakčiai. Vyrui tai atveria akis, jis kitaip pradeda žiūrėti ir į „nenuginčijamos motinystės ekspertės" – savo mamos patarimus, kad ji pati „vaikščiojo kaip tankas". Jis pradeda suvokti, kad kiekvienas žmogus yra kitoks, kad kiekvieno poreikiai skiriasi.

Dažnai prašau vyro įsivaizduoti: jo moteris nėščia 30 savaičių, tokiu metu ji būna priaugusi maždaug 10 kg svorio, o kad būtų paprasčiau suvokti jos būseną, pasiūlau užsidėti ant pilvo kuprinę su tokiu svoriu ir panešioti savaitgalį. Paprastai užtenka vienos dienos, kad vyras suprastų, kaip jaučiasi žmona nešiodama jųdviejų kūdikį.Ingrida KRAVČENKIENĖ

Vyrai turi ir baimių, ir nerimo, tik dėl tam tikrų stereotipų, priimtų visuomenės normų, nedrįsta jų išsakyti ir daro didžiulę klaidą. Jis irgi žmogus su savo jausmais, kuriuos reikia kažkaip išlieti. Kai jausmai „nukišami" gilyn, atsiranda ir perteklinė taurė viskio, ir dažnas futbolo žiūrėjimas su draugais, ilgas sėdėjimas darbe ir dar bala žino kas. Vyriškiui reikia kalbėtis ir išsikalbėti, jis turi nuolat prisiminti, kad yra lygiateisis ir lygiavertis projekto dalyvis. Jo lūkesčiai turi atitikti tikrovę, tuomet visiems bus ramiau. Baimes visada pasėja nežinia."

Minkštų žaisliukų ir skanumynų!

„Yra keli būdai, kaip vyras elgiasi, kai žmona nėščia – nusišalina, girdi, čia moterų reikalas, toks problemos sprendimas prie nieko gera neprives, arba dalyvauja ir dalyvauja protingai, tariasi su gydytoju, palepina žmoną, ją išklauso. Paprastai besilaukiančiajai pats pokalbis su vyru yra geriausi vaistai nuo visų negalavimų. Moteris tuo laikotarpiu jaučiasi atliekanti labai didelę ir svarbią misiją, sunkų darbą, už kurį ji nori būti pagirta ir paskatinta. Būsimam tėvui juk nieko nereiškia kas valandą atsiųsti mielą žinutę: „Aš tave myliu" ar „Galvoju apie tave." Jeigu jis negalės darbe atsiliepti kokias tris valandas, taip pat būtina ją įspėti. Anksčiau trys ar keturios valandos be žinios jai nieko nereiškė, dabar tai gali atrodyti pasaulio pabaiga. Iki nėštumo ji galvodavo: „Tu dingai, nekeli ragelio, na, ir gerai, aš irgi galiu išeiti su draugėmis į barą", bet dabar pasąmoningai jaučiasi kitokia, negraži, nebegalinti sudominti jokio kito vyro. Jai kažkur įsižiebia raudona lemputė: „O kur mano vyras, juk jis yra mano? Gal jis jau rėžia sparną apie kitą, lieknesnę ir gražesnę?" Todėl vyrui būtina rodyti dėmesį nors smulkmenomis – minkštu žaisliuku, skanėstu ir pan".

Kaip ištrūkti?

„Tas stiprus ir visada viską žinantis vyras taip pat pavargsta, jis irgi norėtų atitrūkti nuo rutinos, susitikti su draugais ir užsimiršti. Jam to reikia. Tik reikėtų gerai pamąstyti, kaip tą žinią pranešti savo moteriai. Viena supras tiesmuką pasakymą, kad jis nori išeiti į barą, ir neprieštaraus, o kitai reikia tai pateikti gudriau, pavyzdžiui, „Mieloji, tu taip seniai buvai susitikusi su savo drauge, ar nenorėtumėte kartu nueiti į filmą?" Išeičių visada yra, tik reikia norėti ir mokėti kalbėtis. Visos moterys linkusios pasinaudoti tuo specialiu statusu, kurį suteikia nėštumas. Ką ten moterys – visi! Pažiūrėkite į mūsų valdžios žmones, juk jie galėtų važinėti ir visuomeniniu transportu, bet visi važiuoja tarnybinėmis mašinomis, o kai kurie ir su „švyturėliais", mat statusas taip leidžia... Lygiai taip pat elgiasi ir nėščioji: „Aš nešioju mūsų vaiką, mane pykina, man tinsta kojos, tai būk malonus, suteik man kokių privilegijų."

Nėščias" vyras

Gydytoja I.Kravčenkienė: „Teko matyti tokių, kurie susitapatina su žmonos atliekamomis funkcijomis. Nemalonus vaizdelis: ją pykina – ir jį ima pykinti, ji priauga svorio – ir jis iš paskos. Tai nėra normalu, kiekvienas šeimoje atlieka savo funkcijas, o tokiems itin jautriems vyrams jau reikėtų psichologo ar net psichiatro pagalbos."

Į ką atsiremti vyrui?

Vyras nerimas susijęs ir su pasikeitusiu socialiniu statusu visuomenėje: dabar jis bus jau ne koks laisvas bernelis, o tėvas. Jeigu vaikas lauktas ir planuotas, vyras jau galvoja, kaip jis su tuo vaiku visur eis: į baseiną, į parką, į žaidimų aikštelę. O tai reiškia, kad vyras laukia gimstant sveiko kūdikio, dėl to taip pat kaip ir moteris nerimauja. Vyras lygiai taip pat giriasi ir savo vaiko laimėjimais. O kad jis būtų sveikas, šeimos galva puikiai supranta, kad reikia investuoti į žmoną – ir materialiai, ir psichologiškai.

Į ką vyrui atsiremti, kam pasiguosti? O jam ramstytis į nieką nereikia, tai, kad jis yra tas, į kurį galima atsiremti, ir teikia jam stiprybės. Jis – ta siena, ant kurios auga ir bujoja gebenės – žmona ir esami ar būsimi vaikai."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis