Taigi, kai kalbame apie vaikus ir technologijas, geriau diskutuokime ne apie leidimą ar draudimą, bet nuo kelerių metų ir kokiais formatais vaikams leisti jas pažinti. Kaip dažnai ir kiek laiko jiems rekomenduojama būti prie kompiuterio, kokia veikla užsiimti, kaip apsaugoti vaikus nuo neigiamos jų įtakos, pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė ir leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas.
NEREIKĖTŲ VENGTI ŽAIDIMŲ
Prisėdus vaikui prie kompiuterio ar paėmus į rankas išmanųjį įrenginį, pirmiausia jo tikslas bus žaidimas. Ir tai nėra blogai, jei žaidimo trukmė yra iš anksto sutarta, o prieš tai atliktos pareigos namuose ar mokyklinės užduotys. „Kalbant apie žaidimų privalumus, šiuolaikinėje edukologijoje atsirado terminas geimifikacija, jis apibūdina mokymosi proceso sužaidybinimą, kaip vieną iš veiksmingiausių ugdymo metodų. Tai sudaro galimybę nesunkiai perkelti virtualaus gyvenimo situacijas į realų pasaulį, tad geriausi vaikiški žaidimai padeda vaikams ugdyti pozityvumą, atskleisti savo geriausiąją pusę, nuolat bandyti ir siekti tikslo“, – pastebi V. Navickaitė.
SVARBIAUSIA – EDUKACIJA
„Reikėtų nepamiršti, kad internetas nėra tik kažkoks gyvenimo priedas, vaikai jį priima kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, tęstinumą, tad reikėtų ieškoti veiklų, kurios sujungia interneto ir realaus gyvenimo teikiamus privalumus. Pavyzdžiui, mobilusis internetas suteikia daug galimybių naudotis internetu ne tik namie, bet ir gamtoje:
Geocaching – programėlė, su kurios pagalba galima ieškoti lobių (čia sujungiamos ir išnaudojamos mobiliojo interneto technologijos ir nuotykių ieškojimas);
Įvairios papildytos/praplėstos realybės programėlės, šiek tiek teikiančios informacijos apie fizinio pasaulio objektus (puikus pavyzdys – Pokemon Go).
Internetas turi išeiti iš kambario ribų, tada atsiveria daug įdomių galimybių“, – rekomenduoja Tadas Pukas.
Pradinio ugdymo mokytoja pastebi, kad tiek mokykloje, tiek namuose vaikams pasitelkiant kompiuterinius žaidimus, informacines svetaines ar aplinkas, stiprėja mokymosi motyvacija, spartėja žinių įsisavinimas, pagerėja jų kokybė, suaktyvėja mokinių ugdymo procesas.
Tėvams, kurie nori vaikus ko nors išmokyti, – raidžių, spalvų, skaičių, figūrų, skaičiavimo ir pan., – siūlome parinkti jiems konkrečius didaktinius tikslus turinčius žaidimus. Vaikai juos mielai žaidžia todėl, kad jie išlaiko būtinas žaidimams savybes – tam tikros misijos, kliūčių įveikimą, tikėjimą realia sėkme, tiesioginį grįžtamąjį ryšį, apdovanojimą, didelį produktyvumą, kelia teigiamas emocijas.
Vaikams ne tik pradėjus žaisti kompiuterinius žaidimus, bet ir naršyti internete, tėvų ir mokytojų pirminė pareiga – padėti pagrindus naudotis internetu saugiai ir tikslingai.
Leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas T. Pukas pataria, kad tėvams pirmiausia reikėtų akcentuoti saugaus bendravimo internete taisykles, papasakoti, jog tai labai panašu kaip ir tikrame gyvenime: reikėtų vengti pokalbių su nepažįstamaisiais, o jeigu taip atsitiko, kad kažkas kalbina – informuoti tėvus. Taip pat įskiepyti vaikams saugoti asmeninę informaciją, mokyti gerbti kitų žmonių privatumą. Vaikai turėtų suprasti, kad internetas turi atmintį, o kiekvienas veiksmas palieka tam tikrą pėdsaką apie mūsų veiklą. Svarbu išmokyti juos saugiai elgtis su el. pašto programomis, neatidarinėti neaiškių laiškų priedų, kuriuose gali būti virusų (tikrame gyvenime – vagysčių).
V. Navickaitė pastebi, kad norėdami geriausiai apsaugoti vaikus nuo neigiamos interneto įtakos, galime pasitelkti gudrybes, kurias siūlo kompiuterių ar išmaniųjų įrenginių operacinės sistemos, ar atsisiųsti papildomas saugos programėles. Tačiau taip apribosime tik vaikų lankymąsi tam tikrose interneto svetainėse, naudojimąsi kai kuriomis programomis, kontroliuosime naudojimosi kompiuteriu laiką, stebėsime aplinkas, kuriose vaikai lankosi. Visgi veiksmingiausia – kuo daugiau su vaikais kalbėtis, būti atviriems, nuolat aptarti, kuo jie užsiima, kuo domisi, su kuo bendrauja, ką žaidžia, taip pat dažniau kartu su vaiku panaršyti internete.
Prisiminkime ir būtinai pasikalbėkime su vaikais šiais klausimais:
Pasitikėk savo jausmais: jeigu kažkas internete tau kelią nerimą ar baimę, susidūrei su kažkuo, kas privertė jaustis nejaukiai – pasitark su tėvais.
Jei kažkas nori įžeisti, pajuokti – ignoruok. Pasipasakok tėvams, mokytojams.
Internete, kaip ir gyvenime, laikykis „auksinės taisyklės“ – rašyk taip, kaip patys norėtume skaityti. Gerbk kitus taip, kaip nori, kad tave gerbtų.
Niekada neik į susitikimus su žmonėmis, su kuriais susipažįsti internete, nekviesk jų į namus.
Jei jau sutarei susitikti, tegu būtinai kartu eina tėvai ar vienas iš artimųjų.
Atsimink, žmonės internete gali būti visai ne tie, kuo dedasi esą.
Saugok savo privatumą. Niekada neišduok savo ar tėvų viso vardo, adreso, telefono numerio ar kitos asmeninės informacijos.
Naudok sudėtingus slaptažodžius. Nesidalyk jais su kitais asmenimis.
Neatidarinėk neaiškių laiškų, gautų iš svetimų žmonių. Atsargiai elkis su el. pašto laiškuose esančiomis nuorodomis ir prie laiškų prisegtais failais.
Be tėvų leidimo nieko nepirk.
Neatidarinėk pranešimų naršyklėje. Uždaryk iškylančius langus, spausdamas „x“ ženkliuką arčiausiai krašto esančiame lange.
Atidžiai skaityk visus įspėjimus. Jei nesupranti, kreipkis į suaugusiuosius.
Paklausyk tėvelių, mokytojų patarimų renkantis interneto svetaines. Jie linki tau tik gero.
Prisimink, kad internete netinkamai besielgiančius žmones lengva susekti ir nustatyti, iš kur buvo išsiųsta nederama žinutė ar atliktas veiksmas.
