Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Pati asmeniškai susidūriau su mamomis, šalia kurių stovi vos ne ūsuotas paauglys, o jos su palaiminga šypsena veide tvirtina, kad jos berniukui TAI dar tikrai nerūpi...

Ar tikrai???

Kita populiari nuomonė, kad šiais laikais vaikai ir taip visko daug žino, netgi per daug...

Bet iš kur jie tai žino? Kokios kokybės tos žinios? Ar jos teisingos?

Iškyla keletas esminių klausimų - kelerių metų vaikams reikėtų papasakoti apie seksą ir kas turėtų tai padaryti – tėvai ar mokytojai?

Specialistai sako, kad geriausia, kai vaikams visas tiesas papasakoja jų tėvai. Taip kuriamas artimas, pasitikėjimo kupinas ryšys. Jokia mokytoja nepapasakos ir neatsakys į rūpimus klausimus geriau ir su didesne meile nei Jūs.

Klausimų šia tema iškyla jau apie ketvirtuosius gyvenimo metus. O išsamiai papasakoti reikėtų jau šešerių – septynerių metų vaikui. Kodėl taip anksti? Dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia šiuo pokalbiu Jūs savo vaikus apsaugosite nuo nesąmoningų draugų pasakojimų ir internetinių porno filmukų. Jie žinos tiesą, t.y., jūs būsite pakloję lytinio ugdymo pamatą, kurio jau jokie draugai nesugriaus. Jokie pasakojimai apie py..., by... ir panašiai vaikų nesudomins taip labai, kaip tuos, su kuriais tėvai dar nėra apie tai kalbėję.

Antra, kalbant vėliau, vaikai jau turi kažkokios informacijos, kuri greičiausiai užsifiksavusi sąmonėje kaip pamatinė ir ją paneigti daug sunkiau nei pastatyti tą minėtąjį teisingą „pamatą". Taip pat šešerių – septynerių metų vaikai šią informaciją priima labai natūraliai, apie aštuntuosius metus ir vėliau vaikams jau darosi gėda apie tai kalbėti. Iš kur ta gėda? – Nes jie jau kažką žino ir greičiausiai tas „kažkas“ nėra labai gražu...

Trečia, vaikus, kurie žino, kas yra seksas, jau daug sunkiau „suvilioti“, apgauti įvairaus plauko pedofilams, nes vaikai paprasčiausiai žinos, kad tai ne žaidimas ir, kad prie jų lytinių organų niekam nevalia liestis.

Ketvirta, tai yra puiki prevencija prieš ankstyvus nėštumus. Lietuvoje apie 1000 nepilnamečių kasmet nutraukia nėštumą. Kaip jums atrodo, tokia situacija radosi iš per didelio žinojimo, kas yra seksas, ar iš nežinojimo ir smalsumo? Garantuoju, kad 90 procentų nežinojo, kas tiksliai vyksta su jų kūnais, ir kaip iš tiesų užsimezga gyvybė.

Dar vienas klausimas, ar mes norime sukti tą patį ratą kaip mūsų tėvai, kuomet kalbėti apie seksą buvo baisi gėda. Ką ten seksą – net menstruacijos buvo slapta ir gėdinga tema. Gal jau laikas sustabdyti šį „gėdos" ratą ir pradėti su savo vaikais bendrauti truputį kitaip, nei buvo bendrauta su mumis. Taip, vaikai dabar truputį kitokie, jie atrodo jau gimsta mokėdami naudotis kompiuteriais ir lyg su kažkokiomis programomis galvose... Bet pagrindiniai jų poreikiai, t.y. meilės ir saugumo - nesikeičia ir nepasikeis dar šimtus metų.

Tad išpildykime tuos poreikius, gerbdami savo vaikus - jie nusipelno tiesos. O ar įmanoma jaustis saugiai, jei vieną dieną atrandi, kad tėvai tau nepapasakojo tokių svarbių dalykų...

Straipsnio autorė - Rasa Andrikienė, knygos „Iš kur atsiranda vaikai?“ autorė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis