Lukas Kašėta: netyčiukas – dovana, o ne problema!

Apie būsimą tėvystę Lukas sužinojo vos devyniolikos. Pora draugavo kiek daugiau nei mėnesį.

„Abu buvome rožiniais akiniais, apsvaigę nuo jausmų ir emocijų", sako pučiamųjų orkestro „Trimitas" klarnetininkas Lukas Kašėta ir pripažįsta, nors nujautė, kad kažkas tokio gali būti. Nors draugė reagavo ramiau, ši žinia jam sukėlė visišką šoką.

Lukai, praėjo nemažai laiko, ar atsimeni tą momentą, kai sužinojai, kad laukiatės?

Atsimenu, važiavau autobusu iš Šilutės į Vilnių. Kažkur giliai turėjau tą jausmą, kad kažkas gali būti. Man paskambino Ieva ir pasakė, nors tikrai jaučiau, man buvo šokas.

Aš pirmakursis, ką tik pradėjom su Ieva draugauti, kartu buvome vos mėnesį. Dukra mums buvo visiškas netyčiukas. Aš tikrai nežinojau ką daryti, nelengva buvo ir Ievai, nors ji ramesnė. Nei darbo, nieko neturėjom.

Buvai labai jaunas, kaip pasakei tėvams?

Nebandžiau nuslėpti. Aš iš karto pasakiau mamai. Nesvarsčiau, negalvojau, iš karto pasakiau. Ir manau, kad teisingai padariau. Mano mama griežta, jos reakcija irgi tokia buvo. Sakė: „Prisidirbai, kapstykis kaip nori". Tikrai susinervino. Bet tai buvo pirminė reakcija. Po to ji mums daug padėjo ir dabar labai džiaugiasi.

O kokios mintys sukosi Tavo galvoje?

Nebuvau labai atsakingas iki tol, bet mes tikrai daug kalbėjome. Mano šeima tradicinė, ypač konservatoriška, nuo vaikystės tėvai diegė krikščioniškas vertybes, todėl apie abortą neturėjau jokių minčių. Man nerimą kėlė, ar sugebėsiu būti tėčiu, kaip viskas bus, kaip susitvarkyti. Galvojau ne apie tai, kaip išvengti atsakomybės, o kaip ją išpildyti, kad viskas būtų gerai.

Gal iš patirties dabar gali pasakyti, kas tuo metu svarbiausia porai?

Labiausiai mus veikė kritinis, neigiamas požiūris iš išorės. Turėjau tokį jausmą, kad prisidirbau, nors taip nėra. Mums taip atsitiko. Į tai reikia žiūrėti kaip į dovaną, ne kaip į problemą. Gal tuo metu sudėtinga, sunku, reikia daug ką keisti, prisitaikyti. Bet aš nežinau, kas aš šiandien būčiau, jei ne Ieva ir mūsų dukra Saulė.

Aš niekad nepamiršiu savo geriausio draugo reakcijos. Jis man paskambino ir sako: „Lukai, aš Tave tikrai gerai pažįstu, Tu tam dabar tikrai nepasiruošęs. Atvažiuok pas mane į Angliją, gali pas mane gyventi, padėsiu susirasti darbą, gyvensim, viskas bus gerai".

Ir ką Tu atsakei savo geriausiam draugui?

Kad man Ieva patinka ir privalau prisiimti atsakomybę. Kai gimė Saulė, mano gyvenimas absoliučiai pasikeitė. Kai aš ją matau, kaip jinai auga, keičiasi, tegaliu visiems palinkėti drąsiai eiti į priekį, kabintis į tuos žmones, kurie palaiko ir mažiau kreipti dėmesį į tai, kas ką galvoja.

Kaip Tau atrodo, ar šiandien būtumėt kartu, jei ne Jūsų nuostabi dukra?

Saulė iš tikrųjų yra stebuklas. Man sunku pasakyti, kaip būtų, tikrai nežinau. Gavau Dievo dovaną ir džiaugiuosi, kad mums užteko jėgų ir drąsos ją priimti. Kai aš sužinojau, kad Ieva laukiasi, tuo metu aš realiai supratau, kad šita moteris bus mano moteris visam gyvenimui. Dabar aš esu labai laimingas.

Šis straipsnis - „Krizinio nėštumo centro“ - nevyriausybinės organizacijos, įkurtos padėti moterims, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę ir su tuo susijusius sunkumus - vykdomos socialinės kampanijos “Leiskime stebuklams vykti” dalis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis