Įtempti moters ir anytos santykiai: ką patars specialistas

Mums parašiusi jauna mama klausia patarimo, kaip bendrauti su anyta, su kuria santykiai iki šių dienų nebuvo sklandūs.

Vestina klausia:


„Ištekėjau už rusakalbio vyro. Kartu studijavome universitete. Jis nuostabus vyras. Lietuvių kalbą išmoko per keletą mėnesių norėdamas bendrauti su manimi. Jau šeštus metus esu laimingai ištekėjusi. Turime 2 metų dukrytę. Iki dukrytės gimimo anytos beveik nematydavau. Lygiai prieš dvejus metus persikraustėme gyventi už miesto, į nuosavą namą. Kiekvieną dieną mažylę vežame į darželį mieste. Abu dirbame keliuose miestuose. Savaitgaliais taip pat dažnai tenka išvažiuoti dirbti. Dažnai tenka prašyti vyro mamos pagalbos paimti mažylę po darželio. Mano mama padėti negali. Gyvena už 300 km. Mano vyro mama gyvena tame pačiame mieste, kuriame mažylė lanko darželį.

Mane veda iš proto, kad ji labai kišasi, patarinėja ką ir kaip daryti. Atvažiuoja neperspėjusi, darže kažką pasodina, po to aš nežinau, kas yra kur pasodinta ir t.t. O labiausiai iš proto varo, kad nesistengia kalbėti lietuviškai. Ji dirba mokytoja, bet rusakalbių mokykloje. Ankščiau dar bandydavo su manimi kreivai, bet kalbėti lietuviškai, o dabar nė trupučio. Mano mama labai dėl to išgyvena. Anksčiau aš nemokėjau rusų kalbos, bet dabar jau pramokau gyvendama tarp rusakalbių kolegų. Nors dauguma jau dėl manęs išmoko ir lietuviškai kalbėti. Žinau, kad esu žiauri savo kalbos patriotė, bet... Aš iš principo rusų kalba su ja nekalbu. Gal blogai elgiuosi, bet mes gyvename Lietuvoje.

Mažylė sako dar tik kelis žodžius. Gal jai painiojasi kalbos. Namuose bendraujame tik lietuvių kalba, darželis taip pat lietuviškas, bet anytos įtaka, manau, mažylei didžiulė. Ji sako tik šiuos žodžius: mama, tete, ate, da, upala. Patarkite, ką man daryti?


Viskas prasidėjo mūsų vestuvių dieną, papročių išsiskyrimai ir ašaros, kad jo mama vietoj to kad mus su duona ir druska pasitiktų, nuėjo į pirtį ir t.t. Nuo tada man tokia kvaila nuoskauda... Ką daryti?“


Atsako psichologijos studentas, Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis Gediminas Tumėnas, www.ipi.lt.


Klausimas, kaip matau, vaiko auklėjimo temą apima tik iš dalies. Taigi, pirma sureaguosiu į tai, kiek tai yra susiję su Jūsų dukterimi. Panašu, kad tiek Jūs, tiek Jūsų vyras esate tikrai užsiėmę žmonės, bandantys savo šeimai sukurti geresnę ateitį. Natūralu, jog dirbant tokiu intensyvumu, jog net ir savaitgaliais išvažiuojama dirbti, tenka ieškoti sprendimo, kas galėtų pabūti kartu su Jūsų dukra ir ją pasiimti iš darželio arba prižiūrėti.


Jeigu Jums nepriimtinas Jūsų anytos auklėjimo būdas ar perduodamos tradicijos, sprendimas paprastas – Jūs turite surasti kitą žmogų, kuris galėtų perimti dabartines anytos pareigas arba pati skirti daugiau laiko dukrai.

Šiandieninis gyvenimo tempas iš tėvų neretai pareikalauja intensyvesnės darbotvarkės, tačiau tai nereiškia, kad jos neįmanoma pakoreguoti. Jūs darote pasirinkimą – ar darbai kiekvieną dieną ir savaitgaliais, ar daugiau laiko su dukra. Pirmuoju atveju tenka ieškoti, kas galėtų tam tikru laiku pasirūpinti dukra; antruoju – turite galimybę pasirūpinti pati.

Galite būti rami dėl to, jog kelios kalbos artimiausioje vaiko aplinkoje tuomet, kai jo kalba dar tik formuojasi, nėra žalingas dalykas. Vaikai augdami sugeba išmokti skirtingas kalbas. Svarbu, kad jos būtų atskirtos. Jeigu Jūs su dukra kalbate lietuviškai, o močiutė rusiškai, tai jau yra nuoseklu, ir vaikas gali pajėgti atskirti abi kalbas bei kiekvieną jų pamažu įsisavinti. Jeigu vis dėlto kyla susirūpinimas dėl tolesnio dukros prisitaikymo lietuviškai kalbančioje aplinkoje, tuomet būtų naudinga skirti daugiau dėmesio būtent lietuvių kalbos lavinimui.


Jūsų kreipimesi atsispindi nemažai su pykčiu susijusių žodžių, todėl keliu prielaidą, kad esate pavargusi, suirzusi ir pykstate ant anytos. Viena iš pykčio emocijos funkcijų yra asmeninių ribų atstatymas tuomet, kai jos yra pažeidžiamos. Panašu, kad anyta peržengia tas ribas, kurias Jūs norėtumėte nubrėžti savo sukurtoje šeimoje. Šioje vietoje man Jūsų kuriamos ribos yra neaiškios: vienu metu Jūs prašote pagalbos su vaiko priežiūra, tačiau tuo pat metu norėtumėte, kad ji nesikištų. Įtariu, kad Jūsų anytai gali būti taip pat neaišku. Gali būti, kad ji jaučiasi padedanti Jūsų šeimai, tačiau nesulaukianti dėkingumo, nes nesupranta aiškių taisyklių. Šioje vietoje, vėl gi, Jūs turėtumėte padaryti aiškų pasirinkimą, ko Jūs tikitės iš anytos – ar norite, kad ji būtų Jūsų šeimos dalimi ir padėtų rūpintis dukra, ar norėtumėte, kad ji nedalyvautų Jūsų šeimos gyvenime. Gali būti, jog egzistuoja ir tarpinis variantas, tačiau jis turėtų būti priimtas visų šeimos narių bendru sutarimu (dalyvaujant Jums, anytai, Jūsų vyrui) ir būti visiems priimtinas.

Taip pat iš Jūsų teksto pastebiu, kad Jūsų ir anytos santykis yra ganėtinai konfliktiškas jau ilgą laiką. Matau, jog išgyvenate nuoskaudą dėl tam tikrų ankstesnių jos padarytų ar nepadarytų veiksmų. Panašu, jog Jūs turite nemažų lūkesčių ir reikalavimų savo anytai. Tikėtina, kad ji taip pat jaučiasi dėl Jūsų. Kadangi Jūsų šiandieninėje situacijoje Jūsų santykis su anyta emociškai stipriai veikia Jus abi bei yra labai artimai susijęs su Jūsų dukters gerove, rekomenduočiau mėginti jį spręsti.


Dėl neigiamos įtampos, susikaupusios tarp judviejų, gali būti, jog pačioms to padaryti nepavyks. Tokiu atveju, rekomenduočiau kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos, kuri galėtų padėti Jums pačiai aiškiau suprasti, ką Jūs jaučiate, kokio sprendimo tikitės ir kas padėtų jį realizuoti. Tuo pat metu norisi Jus padrąsinti nebijoti pabandyti pačiai imtis atsakomybės už pirmąjį žingsnį kitokio santykio link. Gali būti, kad Jūsų vyras, sprendžiant iš Jūsų apibūdinimo, yra pasiruošęs noriai Jums padėti susitvarkyti su šia problema. Atidėlioti tikrai neverta, nes šios neišspręstos situacijos kaina yra Jūsų visos šeimos emocinė gerovė, įskaitant ir Jūsų dukterį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis