Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kas blogo, kai po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, atostogauja? Juk tikslas – vaiko gerovė. Pasak dr. M. Dovydaitienės, žmonės tuokiasi tikėdami, kad gyvens kartu ir drauge įveiks gyvenimo sunkumus. Kai nepavyksta, kyla daug gilių jausmų – nesaugumo, nuoskaudų, pykčio, liūdesio. Jeigu gedėjimo procesas pristabdomas, tiems jausmams neleidžiama pasireikšti. Žmogus pasirenka neišgedėti, bet pernelyg staigiai eiti prie pozityvaus buvimo kartu.



"Pokyčiams ir sunkumams įveikti reikia skirti laiko ir dėmesio. Jei to nėra, išsiskyrusieji atima iš savęs galimybę susidurti su savo jausmais ir juos įveikti. Suaugusiems žmonėms tai gali būti problema, jų vaikams – juolab. Jei gedėjimo procesą prašoka tėvai, įsivaizduoju, jie ir iš vaiko to tikisi: „Juk viskas gerai, kas tau yra? Pažiūrėk, kaip gražiai mes bendraujame, kaip gražiai viskas vyksta", - pateikė pavyzdį psichologė.Matydami, kaip tėvai vengia išgyventi skyrybų skausmą, vaikai gali susipainioti: „Kodėl mes gyvename atskirai, jei tėvai taip gražiai sutaria? Tai būkime visi kartu!" Pasak VU docentės, perdėm civilizuotos skyrybos vaikams kursto nebepagrįstą susijungimo viltį. Jie gali pradėti galvoti: „Tikriausiai turėčiau šiek tiek pasistengti ir tėvai vėl bus kartu – štai kaip gražiai sutaria".

Vienas berniukas psichologei pasipasakojo, kaip su močiute nutarė taupyti– tėvų kelionei. Neva, išvykę jie vėl susidraugaus. "Tačiau ar vaiko rūpestis galvoti, kaip sutaikyti tėvus? Nei jis kažką darė, kad tėvai skirtųsi, nei atsakingas, kad susidraugautų", - komentavo dr. M. Dovydaitienė.


Svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos – baigtinės


Kaip pabrėžė psichologė, susijungimo viltis vaikui – vienas iš trukdžių išgyventi skyrybų krizę, nes užkrauna vaikui per didelę atsakomybę. Vaikas jaučiasi taip, tarsi galėtų kažką padaryti tėvų labui.


Vaikams svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos yra baigtinės. Kad tiesiog reikės padėti tašką. Jeigu tėvai labai neigia ir slepia savo jausmus ir priėmę sprendimą išsiskirti stengiasi greitai pereiti į labai pozityvų, išoriškai gražų bendravimą, vaikui gali susidaryti įspūdis, kad taškas nepadėtas, yra vilties ir vaikas taip pat savo energiją nukreipia ne krizei įveikti, o iliuzijai palaikyti. Tai slopina vaiko galimybę susitaikyti su pakitusia realybe ir kreipti žvilgsnį į kitus reikšmingus raidos tikslus – mokymąsi draugystę.


Susvyravus šeimos pamatui išauga mokyklos svarba


Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė dr. M. Dovydaitienė mokyklų pedagogams, psichologams ir tėvams yra parengusi specialią programą, kuri padeda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsisavinti veiksmingiausius pagalbos skyrybų vaikams būdus.


Vilniaus Universitete atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, patyrę skyrybas gali būti labiau pažeidžiami ir suirus šeimai kyla didesnė vaikų psichologinių, elgesio, bendravimo ir mokymosi problemų rizika. Ypač sunku tiems vaikams, kurie ir po skyrybų toliau yra įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus, jei suaugę nepaaiškina vaikams realių naujų aplinkybių, neužtikrina santykių su abiem tėvai tęstinumo ir nekreipia dėmesio į vaikų savijautą.


Tokie rezultatai verčia pastebėti vaikų sunkumus namuose ir mokykloje bei suteikti jiems tinkamą pagalbą.Skyrybų atveju svarbiausia, kaip patiems tėvams pavyks įveikti savo emocinį skausmą, nuoskaudas ir prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės. Tam prireikia laiko. Pačiame skyrybų įkarštyje tėvai būna susitelkę į savo problemų sprendimą ir neretai stokoja vidinių resursų padėti savo vaikams. Todėl labai svarbus tampa aplinkinių, taip pat mokyklos bendruomenės, įsitraukimas.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis