Skaitytoja: labai noriu vaiko, bet beprotiškai bijau

TAVO VAIKO žurnalui parašiusi moteris nori antro vaiko, tačiau jaučia baimę. Gal jai padės specialisto komentaras?

Iš Jolitos laiško:

„Rašau jums laišką, nes jau kuris laikas apie tai daug galvoju ir manau, kad reikia mintis kažkam išlieti. Auginu beveik septynerių metų sūnų. Draugės aplink jau seniai augina po antrą, o kelios jau ir trečią planuoja, o aš vis dar nesiryžtu antram. Žinau, sako, kad kai labai nori, tai ir ryžtis nereikia, bet man atrodo, kad aš tikrai noriu, bet... Yra keletas „bet".

Laimingai pastoti pavyko ne iš pirmo karto. Turėjau du persileidimus, todėl tai, kad turiu sūnų, man – didžiulė laimė. Trečias nėštumas buvo toks, kaip mėgstama sakyti, lyg nešiočiau porcelianinį kiaušinį.

Per kančias išnešiojau, gimdžiau taip pat labai sunkiai. Vaikelis gimė pridusęs, išnešė į intensyviosios palatos skyrių ir jo nemačiau beveik parą. Pati atsigavau labai sunkiai. Tikrai nenoriu kartoti tokio košmaro.

Auginau Kostą beveik dvejus metus, tada išleidau į darželį ir pati grįžau į darbą. Dirbu didelėje kompanijoje, finansų skyriuje. Kai išėjau motinystės atostogų, buvau viena iš daugelio mūsų skyriaus finansininkių. Dabar esu skyriaus vadovės pavaduotoja. Žinau, kad į mano vietą norėtų daug kas, ir bijau, kad pagimdžiusi dar vieną vaiką prarasiu padėtį darbe.

Ramybės man neduoda ir klausimas, ar įmanoma mylėti visus vaikus vienodai. Kostą mes su vyru dieviname. Suprantu, kad daug šeimų turi ne vieną vaiką, ir jiems gal mano baimė atrodo juokinga. Bet ar tikrai visi vienodai yra mylimi? Man atrodo, kad neįmanoma...

Turėti antrą vaiką būtų smagu dėl sūnaus. Kad jis turėtų artimą žmogų šalia... Bet kol kas aš matau daugiau minusų, o ne pliusų. Ir nežinau, ką man daryti su turimomis baimėmis..."

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.

5 dažniausios moterų baimės yra šios:

1.Sunkaus nėštumo baimė

Labai svarbu pasitikrinti savo sveikatą, atlikti visus reikiamus tyrimus, pasakyti gydytojams, kas kelia nerimą. Labai svarbu pasiruošti psichologiškai – kuo daugiau gerų minčių, artimųjų žmonių paramos.

Užsimerkite ir įsivaizduokite save ant jūros kranto. Graži saulėta diena, švelnios bangos skalauja kojas. Girdite jūros ošimą. Įkvėpkite giliai, kai banga paliečia jūsų kojas, ir iškvėpkite, kai ji atslūgsta. Staiga pamatote spalvotą plūdę, kuri ima didėti. Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs atsiduriate plūdės viduje. Staiga oras pasikeičia, pakyla stiprus vėjas, ir bangos viena po kitos apsemia plūdę. Ji paneria po vandeniu, bet vėl išnyra. Juk plūdė neskęsta. Jūroje kyla audra, bangos mėto plūdę į visas puses, nardina po vandeniu, traukia į dugną, bet plūdė iškyla į paviršių. Jūs ir esate ši plūdė, kurios negali paskandinti jokios gyvenimo negandos.

2.Gimdymo baimė

Gimdymo, komplikacijų, plyšimų baimė yra dažnas nėščiųjų priešas, trukdantis mėgautis laukimu. Artėjant gimdymui tai gali virsti net panika. Baimę dažniausiai sukelia nežinomybė. Labai svarbu kalbėtis su gydytoju apie savo baimes ir komplikacijų tikimybę. Šiandien labai daug literatūros šia tema, informacija prieinama. Pasiruošti gimdymui padeda specialios mokyklėlės.

Antra vertus, gimdymas yra ypatingas įvykis ir nerimauti yra normalu. Tačiau labai svarbu, kad nerimas nevirstų baime, artėjantis gimdymas netaptų kažko siaubingo laukimu. Jei taip atsitiko, yra du būdai – toliau gyventi su baime ar bandyti ją įveikti.

Pateiksiu keletą patarimų. Pirmiausia nuteikite save lengvam gimdymui. Užėjus niūrioms mintims, atsigulkite, užsimerkite, įsijunkite mėgstamą muziką. Įsivaizduokite, kad jūsų gimda – pumpuras, kuris šildomas saulės pamažu skleidžiasi į nuostabų žiedą, o iš to žiedo atsiranda mažylis.

Pozityvios mintys paruošia lengvam, sėkmingam gimdymui, o blogi išgyvenimai, įtampa neigiamai veikia jo eigą. Kuo daugiau kartų jūs savo mintyse „nusipiešite" sėkmingo gimdymo vaizdą, tuo didesnė tikimybė, kad taip ir įvyks.

3. Karjeros praradimo baimė

Karjeros ir motinystės klausimas labai aktualus, ypač šiandien, kai toks pašėlęs gyvenimo ritmas. Be to, neretai per darbo pokalbį užduodamas klausimas apie vaikus ir jei vaikas labai mažas, darbdaviai dažnai nusiteikę neigiamai.

Antra vertus, moterys labai dažnai save be reikalo baugina, kad motinystė gali būti didelė kliūtis karjerai. Neatsilikti galima ir auginant kūdikį: domintis naujovėmis, skaitant literatūrą ir pan.

Karjera ar vaikas? Moteris turi atsakyti sau į klausimą: „Ko iš tiesų noriu šiame gyvenimo etape?" Reikia susidėlioti prioritetus.

Vidinis konfliktas tarp karjeros ir motinystės ir noras šiuos du dalykus tarpusavyje suderinti neretai tampa psichologinio nevaisingumo priežastimi. Šie du norai neretai būna vienodai stiprūs. Neišspręstas konfliktas, užsitęsusi įtampa dažnai lemia, kad organizmas pats už mus „išsprendžia" problemą – tiesiog neleidžia moteriai pastoti. Tai vadinamasis psichosomatinis nevaisingumas.

Ši problema labai rimta ir neretai pačiai moteriai būna sunku susivokti, ko ji nori šiuo metu. Jei toks klausimas kankina jau kurį laiką, siūlau pasitarti su specialistu.

4. Baimė tapti nepatraukliai

Tai viena populiariausių besilaukiančių mamų baimių. Dažniausiai ji būdinga moterims, manančioms, kad jos yra mylimos tik už išorinį patrauklumą. Tačiau jei mes mylėsime savo kūną ir suprasime, kad kūdikį nešiojant kūno formos turi neišvengiamai (bet laikinai!) pasikeisti, baimė sumažės. Labai svarbu mūsų kūno ir minčių darna. Kad sumažintume šią baimę, reikia kuo daugiau žinių, todėl pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju ir sporto klubo treneriu. Pravartu paklausti savo mamos ir močiutės, kiek jos priaugo svorio, kaip jis krito po gimdymo. Taip pat labai svarbus mylimo vyro parama. Bet iš esmės ši baimė nėra labai svarbi, jei moteris iš tiesų NORI turėti vaiką.

5. Baimė dėl vienodos vaikų meilės

Ši baimė būdingiausia patyrusioms gimdymo traumų, komplikacijų, persileidimų, sunkią pirmagimio ligą. Nerimas, kuris remiasi buvusia patirtimi, yra suprantamas. Kas kita yra baimė, kaip reikės padalyti meilę abiem vaikams. Pasak A.Adlerio, pirmagimių padėtis ypatinga – jie pirmi, neturintys su kuo konkuruoti, todėl visa tėvų meilė yra jų. Tačiau jiems tenka didesnė atsakomybė, dažniau yra baudžiami negu jaunėliai. Antras vaikas – įtampa pirmagimiui, nes atsirado konkurentas, su kuriuo teks dalytis viskuo – nuo žaislų iki tėvų meilės. Antras vaikas neretai tampa „numylėtiniu", nes tėvai, turėdami pirmo vaiko gimimo patirtį, būna ramesni.

Psichologinių tyrimų duomenys liudija, kad jei tarp vaikų amžiaus skirtumas – penkeri-šešeri metai, konkurencija mažesnė ir tėvams lengviau padalyti dėmesį abiem, nei tuo atveju, kai tarp vaikų mažesnis amžiaus skirtumas.

Atsakyti, ar mes abu vaikus mylime vienodai, labai sunku. Meilę sunku išmatuoti ir nuspręsti, kurį myliu labiau. Geriau būtų sakyti, kad kiekvieną vaiką mylime kitaip, nes kiekvienas kitoks – savo savybėmis, charakterio bruožais, būdu.

Bendraujant su abiem vaikais negalima jų lyginti, pabrėžti vieno vaiko pranašumą prieš kitą. Svarbu pabrėžti, kad abu yra mylimi ir abu turi gerų savybių.

Svarbu!

Jei nesistengsite įveikti savo baimių, jos niekur nedings, neišblanks, o tiesiog bus paslepiamos giliai giliai ir bet kada galės vėl „išlįsti". Labai svarbu kalbėti apie jas, gilintis, o ne bėgti nuo jų. Ar baimė sumažės, jei mes ilgiau delsime turėti antrą? Ne. Jei nemėginsime jos įveikti, ji ne mažės, priešingai, didės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis