Kaip pasiruošti gimdymui: dulos patarimai

Dula, kūno ir judesio terapijos praktikė, Dulų asociacijos Valdybos narė, 3 vaikų mama Vilma Kraelskaitė dalijasi savo įžvalgomis apie pasiruošimą gimdymui.

Nuo informacijos bado iki pertekliaus

Jei mūsų mamos būtų turėję bent dešimtąją dalį informacijos apie gimdymą, kiek šiandien galime pasiekti mes, tikriausiai mūsų gimimo istorijos būtų gerokai šviesesnės ir viltingesnės. Būtų mažiau pasimetimo, baimės, vienatvės, kai nežinai, kas su tavo kūnu darosi, ką su tavo kūnu daro kiti, ir kiek ilgai dar visa tai tęsis. Laikai neatpažįstamai pasikeitė: besilaukiančiųjų kursai poliklinikose ir ligoninėse, knygos, interneto resursai, mamų forumai, įvairiausios paskaitos apie mitybą, judėjimą, žindymą, vystymą, kūdikio priežiūrą, mankštos... Tereikia tik pasirinkti, kas man labiausiai tinka ir patinka. Iš tokios gausybės pasirinkti anaiptol nelengva. Atsiranda kita problema – kaip suprasti, kada gana.

Nebėra laiko lauktis

Neretai tenka girdėti, kad besilaukiančios moterys neturi laiko, nes vis skuba dar į vieną ar kitą paskaitą, ir per tą skubėjimą kartais nebelieka laiko lauktis. Kaip gerai, kad bent kūdikis įsčiose auga savaime! Psichologė Sigita Valevičienė, rašanti nėštumo ir gimdymo temomis, taip apibūdina nėštumą: „Pagrindiniai nėštumo požymiai mūsų psichikoje – tai vidinis sulėtėjimas, kartais noras atsiriboti, aprimti, sustoti, įsigilinti į save. Tai sustiprėjusios juslės, jutimai, sumažėjęs gebėjimas racionaliai vertinti užduotis, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, tai vidinė rimtis ir susikaupimas". Tikriausiai visiems pažįstama situacija, kai po darbo dienos grįžę namo dar iš inercijos imamės vienos ar kitos veiklos, skaitymo ar vakarienės, bet kažkuriuo momentu pajuntame, kad teisingiausia būtų ištiesti kojas ir leisti poilsiui mus pasiglemžti. Taip ir būsimos mamytės dažnai į nėštumo pabaigą liaunasi ieškoję papildomos informacijos ir atsiduoda sunkumui, lėtumui ir... pilnatvei, kuri kaip niekad turi tokią apčiuopiamą fizinę išraišką. Labai linkėčiau, kad ruošiantis nėštumui būtų kuo daugiau tokio lėto ir neefektyvaus laiko.

Kam reikalingos intelektualinės žinios ir ar jų pakanka

Žinome, kad nėštumo hormonai įtakoja mamos smegenis. Ji tampa ne tiek pagauli informacijai. Bet juk gyvename žinių visuomenėje, ir įprotis sužinoti dažnai ima viršų prieš hormonų nulemtą sulėtėjimą ir polinkį į vidinį – jausmų, nuojautų, intuicijos – gyvenimą. Neabejoju, sužinoti tikrai verta. Keletą dalykų: kaip prasideda ir vyksta gimdymas, kur noriu gimdyti, kokių intervencijų noriu arba nenoriu gimdymo metu ir kaip norėčiau elgtis su savo vaikeliu jam tik gimus.

Visgi gimdymas yra toks įvykis, kurio neįmanoma suplanuoti ir sugalvoti. Tai kūno misterija. Be abejonės, mūsų sukauptas intelektualinių žinių turtas gali prisidėti, kad 40 – tą savaitę nepultume į paniką pasirodžius kraujingoms gleivėms arba kad turėtume pasiruošę lagaminą daiktų sau ir kūdikiui, kurį imsime į ligoninę, arba kad pasirūpintume, kad mūsų naujagimis gautų visą jam priklausantį kraują iš pulsuojančios virkštelės. Šie konkretūs faktai – tarsi scenos uždangos klostės ar raštai, ryškiai apšviesti prieš prasidedant spektakliui. O už aksominės užuolaidos – paslaptis. Ir tai visuomet netikėta, kas pirmas išeis į sceną: jaudulys, džiaugsmas, baimė, nerimas, panika ar užgniaužtos nuoskaudos mamai, pyktis vyrui. Tie iš pasąmonės kylantys jausmai turi galios atpalaiduoti arba sukaustyti mūsų kūną, padėti vertis gimdos žiedui arba jį spazmuoti. Todėl labai svarbu dar nėštumo metu atsiverti kūno pasauliui, pažinti jį iš vidaus su visomis jo pojūčių spalvomis. Ir mokytis su juo tartis, atpažinti jo reakcijas ir kuo daugiau juo pasikliauti. Taigi intelektualinis žinojimas gali suteikti moteriai saugius rėmus vidiniams patyrimams gimdymo metu. Bet vien jo negana.

Gimdymas – tai akimirkų skiautinys

Tai kurgi semtis patyriminių žinių, kaip susitikti su savo intuicija ir atrasti vidinės stiprybės šaltinį? Universalaus recepto nėra. Bet tai galbūt paprasčiau, nei atrodo. Pasivaikščiojimas pavasarėjančioje gamtoje, įkvepianti paroda, mėgstamas rankdarbis prie židinio ir judesio užsiėmimas – ką tai turi bendro? Mes pasineriame į pojūčių pasaulį, leidžiame jiems mus persmelkti ir tuo pačiu išlaisvinti iš galvos nelaisvės. Imame labiau išgyventi akimirką. Gimdymas – tai taip pat akimirkų skiautinys, neaprėpiamas, kai stengiamės jį visą apžvelgti, bet labai konkretus, kai žiūrime į kiekvieną skiautinį – sąrėmį atskirai. Besilaukiant kviečiu ieškoti veiklų ir užsiėmimų, kurie padėtų jums labiau susitikti su savimi tokia, kokia esate šią akimirką.

Iš dulos praktikos, kai lydžiu moteris į gimdymą ligoninėje, galiu skirti kelias tipines situacijas. Pasitaiko, kad į ligoninę su sąrėmiais atvykusi moteris pasimeta, susidūrusi su nepažįstama aplinka ir jos taisyklėmis. Kūnas įsitempia, galva galvoja, o sąrėmiai slopsta. Žinoma, kad reikia atsipalaiduoti. Bet kaip tai padaryti tokiomis sąlygomis? Kūno atmintis niekad nepaves: jei turime įgūdį perkelti savo dėmesį į sukrentantį, atsiduodantį Žemės traukai kūną, galėsime lengviau pamiršti emocinį diskomfortą ir semtis jėgų iš išmintingo savo kūno, kuriam gimdymas – tai instinktas. Kartais po ilgų sąrėmių viršų ima nuovargis ir apatija, o lyg tyčia jau reikia sukaupti paskutines jėgas stangoms. Kaip sutarti su kūnu, save vėl įkvėpti? Jei per praktikas esame atradę ir patyrinėję savo jėgos šaltinį, savo fizinį kūno centrą, tai padaryti bus tikrai lengviau.

Dula Vilma Kraelskaitė
Asmeninio albumo nuotr.

Bodymind užsiėmimai

Šiais metais pradėjau vesti Bodymind užsiėmimus besilaukiančioms. Terminas „Bodymind" reiškia kūno ir proto sąveiką, jis naudojamas vakarietiškoje kūno psichoterapijos, holistinio gydymo, meditacijos tradicijoje. Per kiekvieną užsiėmimą skiriame laiko judesiui, meditacijai ir tam tikrai temai. Mėginame tą temą išgyventi. Taip, išgyventi, o ne tik pasikalbėti apie ją. Šių užsiėmimų tikslas - atrasti savyje daugiau pasitikėjimo natūralia kūno galia išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Tai patirtis, kuri nusėda į kūną. Net ir užėjus gimdymo skausmui, ją daug lengviau atgaminti nei, tarkime, prisiminti „teisingus" judesius ar kvėpavimo techniką, apie kurią skaičiau. Užsiėmimų metu naudojame Body Mind Centering ®, autentiško judėjimo, integruotos kūno ir judesio terapijos, jogos technikas, autorines meditacijas.

Ar galima skausmą išleisti balsu

Sėdėdamos ant grindų jaukioje „Vilkės namų" studijoje lenkiamės į šoną, jaučiame tempimą krūtinės ląstoje ir kojose. Tai maudimas, šiek tiek primenantis į skausmą. Panašus bus ir per sąrėmius, tik keleriopai smarkesnis. Ką mes su juo darome savo viduje? Galva ima nerimauti ir siūlo kuo greičiau sprukti iš nekomfortiškos padėties. Kitas vidinis balsas sutinka pasinerti į pojūtį, bandyti jį iškvėpuoti ir netgi išdainuoti. „Bet man tikrai ne taip skauda, kad norėtųsi dejuoti", - sako viena užsiėmimo dalyvė. Tikra tiesa, bet tai ir yra praktika – bandymas atrasti kūno resursus, kurie padės gimdyme. Vėliau būtinai užsiimsime vidinio garso paieškomis – koks jis, gimstantis gerklėje, ir koks jis, prasiveržęs iš įsčių glūdumos. Kartais gimdymo priežiūros specialistams - akušerėms ar gydytojams tenka sulaikyti iš moters sklindantį spiegimą, kuris yra skausme įsitempusio kūno ir panikos išraiška. Tačiau duslus ūkimas stangų metu padeda sutelkti jėgą apačioje ir išgimdyti vaikelį. Jei besilaukdama moteris bent kartą save tokią išgirdo ir priėmė, tai jau galime laikyti jos resursu.

Kaip galiu netikėti kūno galia pagimdyti?!

Akys užmerktos. Studijoje esame įsitaisę ant grindų. Gulime pasitelkę didelius volelius, keletą sulankstytų pledų. Pasikaišome juos po pilveliu ir šonais, kad būtų kuo patogiau. Patogiau atsipalaiduoti. Ir keliaujame mintimis po kūną. Aplankome gimdą, kuri iš apelsino dydžio nėštumo pradžioje jau išaugo iki mažo arbūzo. Įsiklausome, bandome pajusti placentą, kur ji įaugusi į gimdą ir kaip ji jaučiasi. Mirktelime vidine akimi savo mielajam kūdikėliui. Užplūsta dėkingumas, kad turime tokią tobulai funkcionuojantį organą – gimdą. „O jeigu neužplūsta?", - paklausite. - Ogi leidžiame iškilti bet kokiems autentiškiems jausmams. Dėmesį sutelkiame į plaučius, kuriuos, didėjant nėštumui, ima spausti augantis pilvelis. Leidžiame jiems atsipalaiduoti ir širdingai padėkojame už tai, kad maitina mus ir mūsų vaikelį deguonimi. Keliaujame link širdies. Ji dabar pumpuoja pusantro litro daugiau kraujo nei prieš nėštumą, ir vienu susitraukimu kraujo srovė didesnė net 40 proc. Kaip jaučiasi mano širdis? Ką ji man kužda? Pritvinkę krūtų audiniai, spaudžiamas skrandis, kepenys, šlapimo pūslė, - visus juos galime aplankyti, įsiklausyti į jų veiklą, ritmą, būvį. Neabejoju senu priežodžiu: „Kur dėmesys, ten energija". Savo dėmesiu sušildome, pažadiname, įsiklausome į kiekvieną savo organą. Po tokios meditacijos apima dėkingumas ir nuostaba, koks išmintingas yra mūsų kūnas. Jis tobulai augina mūsų įsčių vaisių, kaip galiu nepasitikėti jo galia pagimdyti?!

Kviečiu prisijungti prie Bodymind užsiėmimų. Daugiau informacijos ieškokite www.pilnagyvybes.lt.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis