Nuo ko priklauso moters noras mylėtis po gimdymo: psichologės komentaras

Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras apie intymų šeimos gyvenimo susilaukus vaikų.


Intymus gyvenimas šeimoje yra labai svarbus aspektas, nes kūniški malonumai svariai prisideda prie bendros žmogaus vidinės pusiausvyros ir harmonijos. Dažnai pavargę nuo nėštumo kamuojamų sunkumų ir ribotų galimybių, partneriai su nekantrumu laukia nėštumo pabaigos, tikėdamiesi, kad po gimdymo seksualinis gyvenimas grįš į savo vietas arba tiek išlaukus netgi bus geresnis.


Praėjus maždaug 6 savaitėms po gimdymo pora grįžta prie intymumo, ir turėdami tokius išankstinius lūkesčius partneriai neretai labai nusivilia.Dažniausiai po gimdymo moters noras mylėtis būna akivaizdžiai sumažėjęs. Gimus kūdikiui moters organizme pasikeičia hormonų pusiausvyra, o tai lemia nebe tokį jautrų seksualinį sužadinimą. Vyras turėtų būti labai dėmesingas savo moteriai ir į meilės žaidimus įdėti gerokai daugiau pastangų, kad jo mylimoji jaustųsi neskubinama, tinkamai atsipalaiduotų ir sueitis būtų neskausminga.


Moterų ginekologai labai dažnai pirmųjų lytinių santykių metu po gimdymo rekomenduoja naudoti lubrikantus, kad nebūtų pažeidžiama ir taip po gimdymo jautri makšties gleivinė. Pora turėtų atminti, kad bet koks skausmas po gimdymo yra gerokai stipresnis nei įprastai, todėl pradžia turėtų būti kiek įmanoma švelnesnė, sutelkiant ypatingą dėmesį į rūpinimąsi savo partnere. Moters kūnas gimdymo metu patyrė didelį skausmą ir jis „turi atmintį“, todėl iš pradžių bet koks prisilietimas prie labiausiai gimdymo metu pažeistų vietų intuityviai kelia stresą. Jeigu vyras bus atsargus ir dėmesingas, kito karto moteris lauks, o ne vengs.


Po gimdymo patirti skausmai ir likusios žaizdos natūraliai reikalauja laiko. Ką tik pagimdžiusios kūdikį moters gimda turi grįžti į pradinę padėtį, o tai reiškia, kad ji turi susitraukti. Šis procesas yra trumpalaikis, tačiau dažnas ir skausmingas, ypač gimdžiusioms ne pirmą kartą. Natūraliai maitinančios mamos gimda grįžta į pradinę padėtį greičiau nei nemaitinančios savo pienu, nes šis veiksmas ypač suaktyvėja kūdikio žindymo metu. Šie skausmai labai primena neseniai patirtus sąrėmius, nes jaučiamas gana stiprus maudimas pilvo apačioje, tačiau skausmas palyginti yra trumpalaikis ir su kiekviena diena vis silpnesnis. Pogimdyminis laikotarpis trunka 6 – 8 savaites po gimdymo, todėl šį laikotarpį moteris turi fiziniam kūno poilsiui ir atstatymui. Tai laikotarpis, kurį reikia tiesiog išgyventi nesukant galvos apie jokią sueitį. Vyras turėtų stengtis kuo daugiau padėti savo moteriai, kad ji kuo greičiau sugytų ir galėtų pasirūpinti kūdikiu.


Atsiradus kūdikiui, neišvengiamai pasikeičia ir visos šeimos paros ritmas. Mama nebemiega tiek, kiek miegodavo anksčiau. Jos miegą pertraukia nebe vidiniai spyriai pilvelyje, o realūs smūgiai ir garsai. Dienos metu visą savo laiką ir jėgas skirdama mažyliui, nakties metu mama jėgas atgauna tik iš dalies, nes jos „darbas“ (t. y. rūpinimasis kūdikiu) nesibaigia konkrečiu nustatytu laiku – mama nuolat budi. Nors visi dažnai siūlo mamai ilsėtis, kai ilsisi kūdikis, tai tikrai ne visada pavyksta, todėl per dieną pavargusi ir žinodama, kad naktis vargins ne ką mažiau, dažnai mama stengiasi bent vakare eiti miegoti kartu su kūdikiu, taip vėlesniam laikui atidėdama intymumą. Ir iš tiesų, iš pradžių (ypač tas rekomenduojamas susilaikyti nuo lytinių santykių pirmas 6 savaites) diena veja naktį, todėl moteris tiesiog bando prisitaikyti prie naujai susiklosčiusios situacijos ir artimai su ja susipažinti, apie kitką nelabai yra kada ir pagalvoti. Intymumui laikas ir vieta tikrai atsiras, jeigu mama nebus skubinama, o prie rūpinimosi kūdikiu prisidės ir tėtis – taip bus suteikiama pagalba mamai ir stiprinamas tėvo ryšys su kūdikiu. Kūdikio nakties ir dienos ritmas vėliau susireguliuoja, todėl ir poilsis tampa labiau nuspėjamas. Kai galės kiek įmanoma normaliai pailsėti ir pamiegoti, mama turės nuotaikos ir ūpo ne tik myluoti savo mažylį, bet ir mažylio tėvelį.


Vienoms moterims po gimdymo noras mylėtis grįžta gana greitai, kitoms gali tekti palaukti net iki metų. Jeigu išdrįstate paprašyti partnerio pagalbos buityje, išdrįskite paprašyti jo pagalbos ir intymumo akimirkomis. Nelaukite, kol jūsų partneris pats kažką supras ar išsiaiškins, pačios išreikškite savo jausmus ir norus. Nes girdime tik tuos, kurie kalba.


Psichologė Karolina Gurskienė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis