Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš

Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Būsimi tėveliai ne tik pratinasi prie minties, kad jų santykiai ir buitis gali kardinaliai keistis, tačiau ir apmąsto įvairias su vaiko auklėjimu ar jo gimdymu susijusias detales. Viena jų – gimdyti natūraliai ar pasinaudoti medicinos laimėjimais ir skausmą sumažinti su nuskausminamaisiais (epidūrine nejautra ar vaistais į veną).

Nors daugelis moterų nori gimdyti kuo natūraliau, vengia įvairiausių medicininių intervencijų, tačiau, prasidėjus gimdymui, prašo, kad joms medikai kuo greičiau šias kančias sumažintų. Tai visiškai normalu, nes vaikelio atėjimas moters kūnui yra labai skausmingas ir varginantis procesas. Aišku, negalima nei vieno gimdymo lyginti su kitu, nes kiekviena moteris – kitokia, jos kantrybės ribos ir skausmo slenkstis yra savitas. Skiriasi ir trukmė, kiek joms tenka kęsti skausmus, kol vaikas gimsta. Jei vienai vos kelias valandas, kitai gali būti ir dvi paras.

Gydytojai ginekologai teigia, kad gimdymo skausmas yra lygiai toks pat kaip ir bet koks kitas skausmas. Vienintelis skirtumas, kad tai – fiziologinis procesas, tačiau dėl to moteriai nėra lengviau. Įvairiuose kursuose, skirtuose būsimiems tėvams, galite išgirsti teorijų, kad tai visiškai natūralus procesas ir skauda tik dėl to, kad gimdyvę veikia labai didelė baimė bei stresas. Gydytojai su šia mintimi sutinka tik iš dalies. Neigiamos emocijos ir didelis stresas – gimdymą tikrai apsunkina (padažnėja kvėpavimas, dažniau susitraukinėja širdis, menkas pasitikėjimas savimi trukdo viską padaryti teisingai ir išklausyti gydytojų nurodymų). Bet kokiu atveju, net ir labai gerai psichologiškai pasiruošus, gimdymas nebus malonus, tačiau didelė dalis moterų jį ištveria be nuskausminamųjų bei sėkmingai pagimdo. Daugelis, nusprendusių gimdyti tik natūraliai, pabrėžia, kad sėkmingai įgyvendinti planą pavyko dėl artimo žmogaus paramos ir pagalbos.

Lietuvoje dažniausiai taikomas dviejų tipų nuskausminimas gimdymo metu: epidūras (regioninė nejautra, kai malšinami jutimai konkrečioje kūno vietoje) ir vaistų leidimas į veną. Epidūrinė nejautra – nėra maloni procedūra, nes moteriai į tarpslankstelinį tarpą, esantį stubure, įvedamas kateteris, per kurį patenka vaistai. Koks šios procedūros privalumas ir kodėl ji taip sparčiai populiarėja? Labai efektyvus nuskausminimas. Gimdyvės po šios procedūros arba nejaučia nieko, arba jaučia minimalų skausmą. Tiesa, šis nuskausminimo tipas tikrai nėra tobulas. Dalis moterų skundžiasi, kad vėliau jas ilgai kankino stiprūs nugaros skausmai, kitoms nepatogumą sukėlė nutirpusios kojos, kurių nejautė dar kelias valandas po gimdymo.

„Nors iki gimdymo buvau įsitikinusi, kad mano vaikas ateis tik natūraliai, nes aš labai stipri moteris, kuri gali iškęsti net ir smarkius skausmus, gimdymo metu gydytoja rekomendavo daryti epidūrą, nes dėl sumažėjusio streso,] organizmas atsipalaiduos ir gimdymo eiga vėl suaktyvės. Ji buvo visiškai teisi! Po vaistų suleidimo pagimdžiau gana sklandžiai ir greitai. O sakantiems, kad vaistai pavojingi kūdikiui, gali sumažinti pieno gamybą ar atimti ryšį tarp vaiko ir mamos, linkiu labiau pasikliauti šiuolaikinėmis technologijomis bei medicinos mokslo pažanga", – sako šešių mėnesių Austėjos mama Ieva.

Skausmo malšinimas į veną leidžiamais vaistais yra vis retesnis, nes teigiama, kad dalis vaisto poveikio per kraują tenka ir naujagimiui, o tai gali sulėtinti gimdymo eigą. Dažniausiai naudojami narkotiniai analgetikai, kurie tam tikram laikui skausmą numalšina, tačiau, pasitaiko, kad jų veiksmingumas būna labai trumpas, o pakartotinai gydytojai suleisti nebegali.

Šiais laikais daugelis šeimų, įvertinusios abiejų nuskausminimų privalumus ir trūkumus, teigia, kad rinkosi epidūrinę nejautrą vien dėl to, kad ji neslopina paties naujagimio, išlieka stabilesnis kraujo spaudimas ir pulsas, moteris lieka sąmoningesnė. Tačiau net ir šis nuskausminimo būdas nėra tobulas. Ką turėtų apie jį žinoti būsimi tėveliai, besiruošiantys gimdymo dienai? Daliai moterų labai staigiai krenta kraujo spaudimas, dėl ko kūdikio būklė gali pablogėti – jam trūksta deguonies, gali suretėti širdies ritmas. Kai kurioms šiek tiek pakyla temperatūra (nedidelis karščiavimas).

„Dėl didelės baimės ir aplinkinių įkalbinėjimų dar iki gimdymo dienos pasirinkau epidūrinę nejautrą. Man ją rekomendavo gydytoja ginekologė, prižiūrėjusi visą mano nėštumą. Jos nuomone, pirmą kartą gimdymas beveik visada vyksta labai ilgai, todėl skausmų išalintos moterys pačios nebepagimdo ir viskas baigiasi chirurgine intervencija – cezario operacija. Mano atveju tai visiškai nepasiteisino, nes pagimdžiau vos per penkias valandas, nuskausminimas taip suveikė, kad absoliučiai nebejaučiau sąrėmių. Dėl to nežinojau, kada reikia „stumti", ir patyriau labai didelius suplyšimus, kurie gijo mažiausiai tris savaites. Antrą kartą norėčiau gimdyti natūraliai", – patirtimi dalinasi trejų metų Kristupo mama Ilona.

Nors nuomonių, rinktis nuskausminimą gimdymo metu ar ne, galima išgirsti pačių įvairiausių, tačiau kiekvienas gimdymas – atskira istorija. Reikia nuskausminimo ar ne geriausiai gali nuspręsti būsimi tėveliai ir gimdymą priimantis gydytojas. Vienoms gimdymo sėkmingumui didelės įtakos turi ramybė, kurią atneša dingęs skausmas, o kitoms – didelis noras mažylį į šį pasaulį prisikviesti kuo natūraliau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis