Abortą pasidariusi Irena: jaučiuosi lyg nuteista iki gyvos galvos

 (26)
Irenai - kiek per keturiasdešimt. Moteris iki šiol nepaliauja svajoti tapti mama ir prisimena savo moterystės pradžią, kuri paliko skaudžių prisiminimų.
Abortą pasidariusi Irena: jaučiuosi lyg nuteista iki gyvos galvos
© Shutterstock nuotr.

Noriu pasidalinti savo liūdna istorija. Pati užaugau vaikų namuose, kur seksualinio švietimo tais 80- tais metais kaip ir nebuvo. Nebuvo netgi puoselėjama ar kalbama, kad žmogaus gyvybė yra vertybė, kad mes, mergaitės, save turėtume saugoti. Mes patys buvom tik statistiniai vienetai.

Buvau pabaigusi ten tuo metu tebuvusią pagrindinę mokyklą ir įstojus mokytis į profesinę. Vasarą susitikome su bendraklasėmis mūsų vaikų namų miestelyje, juokaujant ir plepant kažkuri pasiūlė nueiti pas kareivius pasilinksmint.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Interviu su lietuve dula, dirbančia Anglijoje: su džiaugsmu priimu kiekvieną naujagimį
Būti mama Lietuvoje ir Švedijoje: du skirtingi požiūriai į motinystę

Gaila, kad taip naiviai tikėjau, kad viskas paprastu pasibuvimu ir baigsis. Su vienu ten buvusiu kareiviu nuėjome atnešti muzikos, o tada jis savo kambaryje pasakė: mylėsies, jei ne, pakviesiu daugiau draugų. Pajutau psichologinį spaudimą ir atsidaviau. Man tuo metu buvo tik 16 metų. Jis, rusų kareivis, kuris, pasirodo, jau žmoną ir vaikelį turėjo. Aš pastojau, bet to nesupratau ir net nežinojau, kaip turėtų būti laukiantis. Grįžau į mokslus, ten reikėjo eiti sanitarinę, aš pagalvojau, kodėl taip ir nesusirgau, iš nuogirdų, kad jei nėra tavo dienų, vadinasi laukies, buvo tekę girdėt. Kankino baimė ir dvejonės.

Buvau viena kaip pirštas, nežinojau, pas ką ieškoti pagalbos ir patarimo. Bandžiau klausti pas savo kambariokę, ji pasakė: nežinau, spręsk pati, nes ir tiek težinojo. Kankino baimė būti visų pasmerktai. Taigi, vieną dieną mano mokyklos meistrė liepė su ja eiti tikrintis. Aš bandžiau jai pasakyt, kas galbūt man yra, net nedrįsau ir tik lape parašiau. Nuėjom į polikliniką ir ... diagnozė: nėščia.

Gaila, metų nebeatsuksiu atgal. Jaučiuosi kaip gavusi kalėjimo iki gyvos galvos. Nes taip ir nepastojau iki šiol, nors niekada nesisaugojau.
Irena

Verkiau ir verkiau be perstojo, niekas nebandė nei patart, nei guost. Buvo užduotas klausimas, ar gimdysi, ar ne, ir žiūrėjo į mane įbedusios žvilgsnius, aš turėjau viena tokį svarbų sprendimą priimti.
Pasakiau ne, nes man rodėsi, jos to ir laukė. Mane operavo, per narkozę blaškiausi ir ilgai neužmigau. Buvo dingtelėjus mintis pabėgt, ėmiau šaukti, kad noriu į tualetą - ir viskas, užmigau. Man įvyko gimdos perforacija, buvo perdurta gimda, pažeista storoji žarna, padarytas cezario pjūvis. Po operacijos atėjęs gydytojas vizituot pasakė: jei dar sykį taip - ir sukryžiavo rankas - tipo, mirtis. Byloje parašė, kad buvo pravestas pokalbis. Turbūt turėjo omeny prieš tai mano paminėtą pokalbį.

Po viso to sužinojo daugelis mokinių, kas man buvo padaryta. Išgirsdavau skaudžių žodžių, bendrabučio auklėtoja kartą tiesiai prie visų išrėžė. Nebenorėjau gyvent ir būt šitam pasauly. Mečiau mokyklą, nors mokiausi gana neblogai. Susiradau draugą ir išėjau pas jį. Turėjau daug psichologinių problemų po viso to. Atsirado baimė ginekologams. Kur nueidavau pasitikrint arba užsimindavau, kad norėčiau vaikelių, teko ne sykį sulaukti pasakymo: „pirma sunaikinat, o tada ieškot". Gaila, metų nebeatsuksiu atgal. Jaučiuosi kaip gavusi kalėjimo iki gyvos galvos. Nes taip niekada ir nebepastojau, nors niekada nesisaugojau.

Skauda labai, kai žmonės paklausia: „Kodėl vaikų neturi, tai gal nenori?" Kad, galbūt esu egoistė, jei jų negimdau. Buvo atvejų, kai pažįstamų vaikelį paimi ant rankų ar paglostai, tai sulauki pasakymo: „Pasidaryk juk savo". Tad vengiu imti kitų vaikelius į rankas ar liesti, bet ne todėl, kad nemylėčiau - bijau ir vėl būti sužeista.

Tai įvyko 1989 metais, man pačiai dabar jau truputį per 40, o negaliu ramiai apie tai kalbėti. Nuo pat laiško pradžios verkiu. Šiuo metu esu ištekėjusi, gyvenu Vokietijoje ir laukiu laparoskopijos operacijos. Rado cistą, bet tuo pačiu sakė, kad naikins sąaugas ir tikrins, kaip veikia kiaušidės. Nes sakiau, kad dar norėčiau stebuklo. Ir tikrai ne todėl, kad klaidą atitaisyti, o todėl, kad aš visą laiką jaučiau motiniškus jausmus. Mano vyras dažnai pasako, kad aš gera mama būčiau. Jis turi dukrą iš pirmos santuokos, tai visa širdimi, kiek galiu, jai padedu.

Niekada gyvenime nebenorėčiau to išgyventi dar sykį. Linkiu visoms skaitytojoms daug stiprybės, nepalūžti.

Irena

Nemokama pagalba moterims, kurios susiduria su neplanuotu nėštumu ir išgyvena krizę - www.neplanuotasnestumas.lt.

www.neplanuotasnestumas.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui (3)

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui
Žindymo nutraukimas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą.

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais
Darnus seksualinis gyvenimas ir lytinė sveikata daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei savijautai ir net šeimos laimei.

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras (3)

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras
Persileidimas tai savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės, kuris įvyksta tam, kad iš organizmo būtų pašalintas negyvas vaisius. Priežastys, lemiančios, kodėl vienos moterys patiria persileidimą, o kitos - ne, yra labai įvairios.

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį (3)

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį
Neretai būsima mama per 9 mėnesius priauga 10-20 ir daugiau kilogramų, tad dažnai moteris sunerimsta ne tik dėl pasikeitusių kūno formų, bet ir dėl sveikatos. Akušerės ginekologės Rasos Jakutienės patarimai mamoms.

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką (1)

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką
Kaip parodė naujausi tyrimai, tie žiurkių jaunikliai, šalia kurių nuolat būdavo mama, sparčiau vystėsi, greičiau formavosi jų smegenys. Mokslininkai daro prielaidą, kad tėviškas rūpinimasis atžalomis, fizinis kontaktas turi teigiamos įtakos smegenų raidai.

Po gimdymo – iš karto atgal į darbus: psichologės komentaras (1)

Po gimdymo – iš karto atgal į darbus: psichologės komentaras
Lietuvoje vaiko auginimo atostogos yra vienos ilgiausių Europoje. Tačiau neretai pasitaiko, kad į darbą grįžti moteris nusprendžia praėjus vos keliems mėnesiams po gimdymo. Psichologės Karolinos Gurskienės įžvalgos apie motinystės ir karjeros suderinimą bei tai lydintį kaltės jausmą.

Psichologė: moterys, neatiduokite visos savęs vaikui (42)

Psichologė: moterys, neatiduokite visos savęs vaikui
Gimus vaikui, jis reikalauja didžiausios dalies mamos ir tėčio dėmesio bei laiko. Dažna moteris savo poreikius atideda „geresniems laikams“. Ar tai teisinga?

Psichologė: artimieji po gimdymo turėtų būti labai budrūs ir stebėti jauną mamą (18)

Psichologė: artimieji po gimdymo turėtų būti labai budrūs ir stebėti jauną mamą
Nors kūdikio gimimas dažniausiai yra labai džiuginantis ir laukiamas įvykis, kartais nutinka visiškai priešingai. Ką svarbu žinoti apie pogimdyvinę depresiją?

Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas

Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas – itin nemalonus sutrikimas, apie kurį vengiama kalbėti. Tačiau skaičiuojama, jog maždaug trečdalis moterų ir apie 20 proc. vyrų kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą dėl šlapimo nelaikymo.

Ar normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko? Psichologės komentaras (15)

Ar normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko? Psichologės komentaras
Gražus motinystės paveikslas, kai viskas nupiešta šviesioms ir ramiomis spalvomis, nėra teisingas jaunų mamų atžvilgiu.

Natūralūs būdai padidinti pieno gamybą (2)

Natūralūs būdai padidinti pieno gamybą
Siekis krūtimi maitinti kūdikį vertas pastangų, nes motinos pienas – geriausias maistas, idealiai tinkantis vaikui pirmaisiais gyvenimo metais.

Psichologė: kas iš tiesų nutinka vyro ir moters santykiams gimus vaikui (3)

Psichologė: kas iš tiesų nutinka vyro ir moters santykiams gimus vaikui
Dažniausiai kūdikio gimimas yra labai lauktas ir džiaugsmingas įvykis, kurio laukia ne tik būsima mama ir tėtis, bet ir visi aplinkui.

Renkamės mamos krepšį: į ką atkreipti dėmesį

Renkamės mamos krepšį: į ką atkreipti dėmesį
Tėveliai žino, kad pakeisti sauskelnes ne namuose gali būti ne taip jau ir paprasta: tam reikia ne tik patogios vietos, bet ir ne vienos priemonės.

Gimtadienio proga surengė labdaringą aukcioną

Gimtadienio proga surengė labdaringą aukcioną
BABY CITY/TOY CITY gimtadienio šventėje surinktos lėšos paaukotos Mamų unijai.

Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo: apie ką nutylima (1)

Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo: apie ką nutylima
Visi pirmi kartai mus šiek tiek gąsdina. Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo – ne išimtis. Žinojimas, ko galima tikėtis ir kam nusiteikti, padės jaustis ramiau.