Abortą pasidariusi Irena: jaučiuosi lyg nuteista iki gyvos galvos

 (26)
Irenai - kiek per keturiasdešimt. Moteris iki šiol nepaliauja svajoti tapti mama ir prisimena savo moterystės pradžią, kuri paliko skaudžių prisiminimų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Noriu pasidalinti savo liūdna istorija. Pati užaugau vaikų namuose, kur seksualinio švietimo tais 80- tais metais kaip ir nebuvo. Nebuvo netgi puoselėjama ar kalbama, kad žmogaus gyvybė yra vertybė, kad mes, mergaitės, save turėtume saugoti. Mes patys buvom tik statistiniai vienetai.

Buvau pabaigusi ten tuo metu tebuvusią pagrindinę mokyklą ir įstojus mokytis į profesinę. Vasarą susitikome su bendraklasėmis mūsų vaikų namų miestelyje, juokaujant ir plepant kažkuri pasiūlė nueiti pas kareivius pasilinksmint.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Interviu su lietuve dula, dirbančia Anglijoje: su džiaugsmu priimu kiekvieną naujagimį
Būti mama Lietuvoje ir Švedijoje: du skirtingi požiūriai į motinystę

Gaila, kad taip naiviai tikėjau, kad viskas paprastu pasibuvimu ir baigsis. Su vienu ten buvusiu kareiviu nuėjome atnešti muzikos, o tada jis savo kambaryje pasakė: mylėsies, jei ne, pakviesiu daugiau draugų. Pajutau psichologinį spaudimą ir atsidaviau. Man tuo metu buvo tik 16 metų. Jis, rusų kareivis, kuris, pasirodo, jau žmoną ir vaikelį turėjo. Aš pastojau, bet to nesupratau ir net nežinojau, kaip turėtų būti laukiantis. Grįžau į mokslus, ten reikėjo eiti sanitarinę, aš pagalvojau, kodėl taip ir nesusirgau, iš nuogirdų, kad jei nėra tavo dienų, vadinasi laukies, buvo tekę girdėt. Kankino baimė ir dvejonės.

Buvau viena kaip pirštas, nežinojau, pas ką ieškoti pagalbos ir patarimo. Bandžiau klausti pas savo kambariokę, ji pasakė: nežinau, spręsk pati, nes ir tiek težinojo. Kankino baimė būti visų pasmerktai. Taigi, vieną dieną mano mokyklos meistrė liepė su ja eiti tikrintis. Aš bandžiau jai pasakyt, kas galbūt man yra, net nedrįsau ir tik lape parašiau. Nuėjom į polikliniką ir ... diagnozė: nėščia.

Gaila, metų nebeatsuksiu atgal. Jaučiuosi kaip gavusi kalėjimo iki gyvos galvos. Nes taip ir nepastojau iki šiol, nors niekada nesisaugojau.
Irena

Verkiau ir verkiau be perstojo, niekas nebandė nei patart, nei guost. Buvo užduotas klausimas, ar gimdysi, ar ne, ir žiūrėjo į mane įbedusios žvilgsnius, aš turėjau viena tokį svarbų sprendimą priimti.
Pasakiau ne, nes man rodėsi, jos to ir laukė. Mane operavo, per narkozę blaškiausi ir ilgai neužmigau. Buvo dingtelėjus mintis pabėgt, ėmiau šaukti, kad noriu į tualetą - ir viskas, užmigau. Man įvyko gimdos perforacija, buvo perdurta gimda, pažeista storoji žarna, padarytas cezario pjūvis. Po operacijos atėjęs gydytojas vizituot pasakė: jei dar sykį taip - ir sukryžiavo rankas - tipo, mirtis. Byloje parašė, kad buvo pravestas pokalbis. Turbūt turėjo omeny prieš tai mano paminėtą pokalbį.

Po viso to sužinojo daugelis mokinių, kas man buvo padaryta. Išgirsdavau skaudžių žodžių, bendrabučio auklėtoja kartą tiesiai prie visų išrėžė. Nebenorėjau gyvent ir būt šitam pasauly. Mečiau mokyklą, nors mokiausi gana neblogai. Susiradau draugą ir išėjau pas jį. Turėjau daug psichologinių problemų po viso to. Atsirado baimė ginekologams. Kur nueidavau pasitikrint arba užsimindavau, kad norėčiau vaikelių, teko ne sykį sulaukti pasakymo: „pirma sunaikinat, o tada ieškot". Gaila, metų nebeatsuksiu atgal. Jaučiuosi kaip gavusi kalėjimo iki gyvos galvos. Nes taip niekada ir nebepastojau, nors niekada nesisaugojau.

Skauda labai, kai žmonės paklausia: „Kodėl vaikų neturi, tai gal nenori?" Kad, galbūt esu egoistė, jei jų negimdau. Buvo atvejų, kai pažįstamų vaikelį paimi ant rankų ar paglostai, tai sulauki pasakymo: „Pasidaryk juk savo". Tad vengiu imti kitų vaikelius į rankas ar liesti, bet ne todėl, kad nemylėčiau - bijau ir vėl būti sužeista.

Tai įvyko 1989 metais, man pačiai dabar jau truputį per 40, o negaliu ramiai apie tai kalbėti. Nuo pat laiško pradžios verkiu. Šiuo metu esu ištekėjusi, gyvenu Vokietijoje ir laukiu laparoskopijos operacijos. Rado cistą, bet tuo pačiu sakė, kad naikins sąaugas ir tikrins, kaip veikia kiaušidės. Nes sakiau, kad dar norėčiau stebuklo. Ir tikrai ne todėl, kad klaidą atitaisyti, o todėl, kad aš visą laiką jaučiau motiniškus jausmus. Mano vyras dažnai pasako, kad aš gera mama būčiau. Jis turi dukrą iš pirmos santuokos, tai visa širdimi, kiek galiu, jai padedu.

Niekada gyvenime nebenorėčiau to išgyventi dar sykį. Linkiu visoms skaitytojoms daug stiprybės, nepalūžti.

Irena

Nemokama pagalba moterims, kurios susiduria su neplanuotu nėštumu ir išgyvena krizę - www.neplanuotasnestumas.lt.

www.neplanuotasnestumas.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų (6)

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų
Santuokoje būna visko, todėl tie, kurie tuokiasi tikėdamiesi, kad po vedybų bus geriau, dažniausiai nusivilia.

Kaip iš tiesų jaučiasi moteris po gimdymo (3)

Kaip iš tiesų jaučiasi moteris po gimdymo
Dažnai sureikšminame gimdymo dieną, manydamos, kad tai sunkiausia, kas mūsų laukia. Tačiau gimdymas - tik pradžios pabaiga. Ant rankų kūdikėlį sūpuojančios mamytės laukia ankstyvasis adaptacijos periodas. Kam pasiruošti, ko tikėtis ir ką daryti?

Santuokinio sekso kokybė ir kiekybė: psichologės komentaras (35)

Santuokinio sekso kokybė ir kiekybė: psichologės komentaras
Psichologės Karolinos Gurskienės pamąstymai apie intymų poros gyvenimą susilaukus vaikų: pagerėja jis, pablogėja ar išlieka toks pat?

Psichologė: 7 argumentai, kodėl verta gimdyti daugiau kaip vieną vaiką (12)

Psichologė: 7 argumentai, kodėl verta gimdyti daugiau kaip vieną vaiką
Psichologės Karolinos Gurskienės mintys apie motinystę ir šeimų pasirinkimą auginti daugiau kaip vieną vaiką.

ATVIRAI: kokią kontracepciją po gimdymo renkasi lietuvės (16)

ATVIRAI: kokią kontracepciją po gimdymo renkasi lietuvės
Šiais laikais, kai yra daugybė kontracepcijos priemonių, tikriausiai ne taip lengva nuspręsti, kurią rinktis. O ir tinka visoms ne kiekviena. Pasikalbėjus su mamomis paaiškėjo – į naujoves dauguma dar žiūri atsargiai.

Kuo netyčiukai vaikai skiriasi nuo kruopščiai suplanuotų? (4)

Kuo <em>netyčiukai</em> vaikai skiriasi nuo kruopščiai suplanuotų?
Planuoti nėštumą ar ne? Psichologė ir LSMU lektorė, VšĮ Krizinio nėštumo centras savanorė dr. Giedrė Širvinskienė sako, kad gebėjimas priimti gyvybę susijęs su požiūriu į vaiką apskritai. „Svarbu yra planuoti tiek, kiek galime, kiek tai nuo mūsų priklauso“, – sako straipsnio konsultantė.

Šie tėvų žodžiai mus skaudino: kodėl dabar juos sakome savo vaikams?

Šie tėvų žodžiai mus skaudino: kodėl dabar juos sakome savo vaikams?
Būdami vaikais mes jų nekentėme, būdami tėvais pagauname save kartais patys juos sakantys savo tėvams. Portalas „Stern“ pateikia frazes, kurios išsprūsta mums iš lūpų ir vaikams ne padeda, o tik kenkia.

Mamos laikas sau: gudrybės, kad kūdikis būtų ramus

Mamos laikas sau: gudrybės, kad kūdikis būtų ramus
Iki pirmojo vaikelio gimimo mažai tėvų suvokia, kaip keisis jų kasdienybė, poilsio režimas ir tai, kad rasti laisvą minutėlę sau bus labai sunku.

Mamos ir tėčiai Vilniuje kviečiami nemokamai pasisemti žinių

Mamos ir tėčiai Vilniuje kviečiami nemokamai pasisemti žinių
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Būsimos ir esamos mamos konsultuojamos aktualiais klausimais. Į paskaitas kviečiamos šeimos, besilaukiančios arba auginančios vaikučius.

Po gimdymo siaubingai slenka plaukai: ką daryti? (9)

Po gimdymo siaubingai slenka plaukai: ką daryti?
Praėjus keliems mėnesiams po gimdymo kuokštais slenkantys plaukai kankina ne vieną mamą. Ką daryti?

Moters kūnas po gimdymo: kas labiausiai neramina pagimdžiusias moteris (3)

Moters kūnas po gimdymo: kas labiausiai neramina pagimdžiusias moteris
Kiekviena moteris po gimdymo pastebi tam tikrus savo kūno pokyčius, kurie nors ir nėra malonūs, dažniausiai yra laikini.

Atsistatymui po gimdymo vien laiko neužtenka (1)

Atsistatymui po gimdymo vien laiko neužtenka
Nėštumas, gimdymas, o vėliau ir vaiko žindymas bei priežiūra iš moters pareikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (171)

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė
Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

5 skirtingi psichologiniai motinų tipai (3)

5 skirtingi psichologiniai motinų tipai
Kokių būna mamų? „Pačių įvairiausių", – šypsodamasi sako psichologė.

Psichologė: kas dažniausiai išprovokuoja pykčius po gimdymo

Psichologė: kas dažniausiai išprovokuoja pykčius po gimdymo
Gimus kūdikiui, natūraliai namie atsiranda daugiau veiklos: mažyliu reikia rūpintis ne tik dieną, bet ir naktį. Dažniausiai trūkstant poilsio ima trūkti ir kantrybės, todėl net ir smulkmenos išprovokuoja tėvelių tarpusavio pykčius ir ginčus.