Aušra, 32 metų:
„Pati esu vienturtė, todėl visada galvojau, kad norėčiau didelės šeimos. Tačiau prieš ketverius metus gimus dukrytei, norai pasikeitė. Daugiau vaikų nenoriu, užteks ir vieno. Myliu dukrytę be galo, bet iki šiol prisiminus pirmuosius mėnesius po gimdymo ir kaip tuomet jaučiausi, apima šiurpas. Be to, gyvenimas, rodos, apvirto aukštyn kojom – neliko jokio laisvalaikio, laiko sau. Juokauju, kad tapus mama man trečia akis neatsivėrė ir gyvenimas tikrai nepagerėjo, atvirkščiai – jaučiuosi kaip voverė rate. Todėl net neįsivaizduoju, kaip reiktų auginti du ar dar daugiau vaikų.“
Živilė, 35 metų:
„Antrosios savo dukrytės sulaukiau kai pirmajai buvo penkeri. Antrąjį vaikuti auginti buvo visai paprasta: jau žinojau kas laukia, kaip elgtis ir turėjau labai rūpestingą pagalbininkę. Iki šiol mano pirmagimė prižiūri savo sesę, ją globoja ir pati turi kuo užsiimti. Manau, du vaikai, jei tarp jų yra kelių metų tarpas yra puikus variantas – ir vaikams gerai, ir tėvams lengva.“
Dovilė, 34 metų:
„Visai neseniai susilaukiau trečiojo vaikučio – dukrytės. Pirmieji du jau eina į darželį ir dar kartais ateina padėti auklė. Kol auginau du, atrodė sunku, bet tik dabar supratau, kas išties yra sunku. Anksčiau išsiversdavau be auklės, dabar kartais tenka ją pasikviesti. Vien kol išsiruošiame iš namų užtrunka kokią valandą. Labai viliuosi, kad bus lengviau, kai visi vaikai paaugs. Nors lengviausia būtų auginti vieną arba du vaikus, bet manau, kad vaikams yra augti gausioje šeimoje.“
Rūta, 31 metų:
„Pagimdžius pirmą po kelių mėnesiu su vyru ėmėme planuoti ir antrą vaiką – vienu vargu būtų užauginti du vaikai. Antrasis gimė, kai pirmagimiui sūnui buvo kone dveji. Pirmosios dienos ir savaitės išties buvo tikras beprotnamis – vyresnėlis reikalauja dėmesio, o mažiukas didelės priežiūros. Tačiau dabar, praėjus porai metų, labai džiaugiuosi tokiu sprendimu: vyresnėlis prižiūri mažąjį brolį, abu žaidžia, užsiima vienas kitu. Pamažu mums su vyru ateina ramybė, kartais ir filmą visai netrukdomi galime pažiūrėti. Manau su vienu vaiku būtų sunkiau – mums reikėtų su juo užsiimti.“
Gabija, 36 metų:
„Iš pradžių planavau turėti du vaikus. Tačiau dabar jų yra keturi ir labai tuo džiaugiuosi. Aišku, su pirmu buvo nelengva – reikėjo priprasti prie pasikeitusio gyvenimo. Sunkiausia buvo, kai gimė antras vaikas. Abu buvo pametinukai ir labai judrūs. Lengvėti pradėjo su trečiuoju, o ketvirtas, dažnai juokauju, auga tarsi savaime. Suprantu, kad vaikų daug, kuo toliau, tuo ir penktas vaikas atrodo visai gera idėja, nes juos auginti tampa vis lengviau.“
Lina, 28 metų:
„Turiu du vaikučius ir daugiau jokiais būdais nenoriu. Gimus antram vaikui supratau, kad kol auginau tik vieną, tai beveik atostogavau. Tėvams, tikriausiai, geriausia auginti vieną, bet vaikui visada norisi turėti sesę ar brolį.“
