Gimdymas po transplantacijos prilygsta stebuklui: 3 lietuvių istorijos

Kiekvieno žmogaus gimimas prilygsta stebuklui. Dvigubas stebuklas, kai vaikelio susilaukia moteris, kurios gyvenimą pratęsė persodintas donoro organas.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šįkart - pasakojimas apie tris moteris, savo pavyzdžiu įrodžiusias: gyvenimas po transplantacijos nesibaigia! Ir po jos galima patirti ne tik moterišką, bet ir motinišką laimę - kurti šeimą, auginti sveikus vaikus. Yra moterų, kurios po inksto transplantacijos susilaukė dviejų ir trijų vaikučių. Argi tai - ne stebuklas? Šiame straipsnyje - kelios istorijos moterų, gimdžiusių po inksto ir kepenų transplantacijos.

Trys istorijos su laiminga pabaiga

Po inksto persodinimo vaikučių yra susilaukusios jau keliolika moterų. O štai po kepenų transplantacijos yra kol kas vienintelė pagimdžiusi moteris. Ji kartu su vyru augina du sūnus, kurių vienas gimė jau po mamai atliktos kepenų transplantacijos. Tai buvo skirtingi nėštumai. Tačiau moteris džiaugiasi, kad viskas baigėsi sėkmingai.

Apie ligą, suardžiusią kepenis, moteris sužinojo, kai buvo atliktas virusologinis hepatito tyrimas. Manoma, jog šiuo virusu užsikrėsta, kai kūdikystėje buvo perpilta infekuota kraujo plazma. Žinia apie ligą ir jos gydymo būdą - transplantaciją - moterį išgąsdino. Žinoma, didžiausias buvo artimųjų palaikymas, tai ir padėjo viską ištverti. Lauktis vaikelio po tokios operacijos - buvo nemažas iššūkis, ir gydytojų tarpe buvo abejojančiųjų nėštumo sėkme. Todėl moteriai reikėjo parodyti tvirtumo - kad ji yra apsisprendusi gimdyti. Moteris džiaugiasi, kad vaikai sveiki - tai ir yra didžiausia dovana. Šiuo metu visa šeima ruošiasi artėjančioms šventėms.

Laimos istorija

39 metų alytiškė Laima Kuckailienė aštuonerius metus gyvena su persodintu donoro inkstu, su vyru Richardu augina ketverių metų sūnelį Nojų Richardą, kurio susilaukė po inksto transplantacijos. Šie vyrai - Laimos turtas, džiaugsmas ir paguoda: „Sūnaus gimimą vadinu didžiausiu savo gyvenimo stebuklu. Mano gyvenimo istorija ir kitus žmones įkvepia: vaikų galima susilaukti ir po transplantacijos, ir sunkiai sergant".

Pasakodama savo gyvenimo istoriją, Laima prisipažįsta: „Žiauriai nuskambės, bet aš nežinau, kaip jaučiasi visiškai sveikas žmogus. Galbūt todėl man lengviau ištverti tai, ką turiu ištverti". Tačiau jei ne vyro Richardo, su kuriuo drauge nuo 2001 metų, nuolatinė pagalba ir globa, Laima neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi.

Inksto persodinimo operacija Laimai Kaune buvo atlikta 2007 metais. O 2011 metų kovą moteris po Cezario pjūvio operacijos, kai nėštumas buvo lygiai aštuonių mėnesių, susilaukė sveiko sūnelio. Tačiau kelias iki nėštumo buvo ilgas, sudėtingas. „Iškart po transplantacijos net minčių apie pastojimą negalėjo būti, nors vaikelio labai norėjome", - prisimena moteris. Tik praėjus keleriems metams po operacijos, kai tyrimai parodė, kad su donoro inkstu viskas tvarkoje, ir medikams pagaliau pritarus, sutuoktiniai nusprendė susilaukti mažylio. Tas mažylis gimė ne toks ir mažas - 3,326 kg svorio ir 52 centimetrų ūgio. Ir dabar berniukas sparčiai stiebiasi į viršų, o smulkutė, vos 155 centimetrų ūgio, Laima džiaugiasi - į tėvelį sūnus, nes tėčio ūgis - 182 centimetrai. „Tik visa bėda - „nevalgiukas", - dabartinėmis problemomis dalijasi laiminga mama.

O tada, kol po širdimi nešiojo naują gyvybę, Laimos iš akių neišleido gydytojai. Ne kartą stebėjimui teko ligoninėje pagulėti ir kai nėštumas buvo aštuonių mėnesių, buvo atlikta Cezario pjūvio operacija.

Laima prisimena: sprendimą, ar ji gali pastoti, priėmė ne vienas gydytojas, o jų konsiliumas. Tarp gydytojų buvo ir abejojančiųjų, nes persodintas donoro inkstas buvo ne vienintelė kliūtis. Didžiausia bėda, kankinusi ir tebekankinanti Laimą - cukrinis diabetas, kurio visiškai neįmanoma sureguliuoti. Tai kelia susirūpinimą net visko mačiusiems gydytojams. Laimos organizme cukraus kiekis kraujyje nukrenta taip staiga, kad moteris pati to nė nepajunta - tiesiog krenta be sąmonės, ir tiek. Tada kažkas, kas yra greta, kviečia greitąją pagalbą, atvažiavę gydytojai suleidžia gliukozės, cukraus kiekis normalizuojasi, ir moteris pamažėl atsigauna.

Skaudžiausia, kad ne kartą sąmonę praradusią mamą matė ir sūnelis. Iš pradžių vaiką tai gąsdino, o dabar jis žino: „Jei mamytei bus bloga, atvažiuos gydytojai, suleis vaistukų". Kaip angelas sargas savo žmoną sergsti Richardas - kur bebūtų, ką bedarytų, jis, kaip yra sutarę, kas porą valandų skambina žmonai telefonu. Jei ji atsiliepia - viskas gerai, jei ne - viską metęs Richardas lekia namo, nes supranta, kad žmonai ir vėl blogai. Kartais prastėjančią žmonos savijautą Richardas pajunta iš pokalbio telefonu.

Ji tvirtina neabejojanti, kad yra tokių, kurių gyvenimas dar sunkesnis, nei jos: „Donoro artimųjų dėka esu laiminga, kad galiu gyventi. Turiu nuostabų vyrą, auga sūnus, esame visavertė šeima. O ligos - jos niekur nepabėgs, verk neverkęs. Tai kam aplinkiniams savo vargus krauti?" Būna sunkių akimirkų, kai byra ašaros. „Bet atbėga mažiukas, apsikabina ir sako: „Neverk, mama, aš tave labai myliu!" Na, kaip gali negyventi po tokių žodžių?"

Laima norėtų padrąsinti kitas moteris - savo likimo drauges: „Cukrinis diabetas mane kankina tris dešimtmečius, tačiau nei ši liga, nei persodintas inkstas nesutrukdė man tapti mama".

Nijolės istorija

Varėniškei Nijolei Asakavičienei - taip pat 39 metai. Sūnaus Eriko, kuriam vasarį sukaks aštuoneri metai, ši moteris taip pat susilaukė po inksto transplantacijos.

Inkstų nepakankamumas Nijolei išsivystė dar vaikystėje - kai būdama dvylikos metų susirgo gripu. Šios klastingos ligos komplikacija „kirto" per inkstus. Nors dializės procedūrų neprireikė, kasmet Nijolė ligoninėje praleisdavo bent po mėnesį - buvo stebima gydytojų nefrologų. Kai atvyko į Vilnių mokytis siuvėjos amato, Nijolę liga pakirto visai rimtai - gydytojai konstatavo, kad reikalinga inksto transplantacija.

Kol sulaukė savojo inksto, kuris buvo persodintas iš mirusio donoro, transplantacijos laukiančiųjų sąraše Nijolė buvo maždaug dvejus metus. Baigiamųjų specialybės egzaminų Nijolė laikyti ėjo jau po transplantacijos, tačiau pagal įgytą specialybę ji taip ir nedirbo. „Ne taip paprasta po tos transplantacijos, - tuometinę savijautą prisimena varėniškė. - Teko iš esmės keisti gyvenimo būdą, koreguoti mitybą, fizinį krūvį, o kur dar daugybė vaistų - imunosupresantų, kurie silpnina imunitetą, kad organizmas neatmestų donorinio inksto. Ištisai - pas gydytojus, siūti ir nebebuvo kada". Porą metų po transplantacijos savijauta buvo pakankamai gera, todėl netikėtai suglumino periodiškai atliekami tyrimai: jie parodė, kad gresia transplantato atmetimas. Laimei, vaistais pavyko stabilizuoti būklę ir išvengti persodinto organo atmetimo.

Kai po transplantacijos buvo praėjęs dešimtmetis, Nijolė ištekėjo ir iškart pastojo. Ar tarėsi su gydytojais dėl to, ar gali gimdyti? „Ne! Net tokia mintis nekilo. Kai supratau, kad laukiuosi, nuėjau pas savo ginekologę ir pasakiau, kad esu nėščia", - pasakoja Nijolė.

Ginekologė, prisimena, pasakė: „Jei nori - gimdyk". Tačiau buvo gydytojų, kurie dėl tokio žingsnio abejojo, įspėjo, kad yra rizika moteriai, vaisių nešiojančiai po transplantacijos. Be to, perspėjo, kad nuolat, net ir nėštumo metu, reikės gerti imunitetą slopinančius vaistus, kad nebūtų atmestas transplantatas. Giliai tikinti moteris jokių variantų nesvarstė - buvo pasiryžusi išnešioti lauktą vaikelį.

Sūnus po Cezario pjūvio operacijos gimė dviem savaitėmis anksčiau - taip nusprendė gydytojai. Vaikutis gimė 2,700 kilogramų svorio ir 53 cm ūgio.

Dabar Nijolės sūnus Erikas - jau antrokas. Jis mamą džiugina ne tik gerais mokslais, pasiekimais sportinių šokių aikštelėje. Neseniai berniukas pareiškė lankysiantis ir krepšinio treniruotes. „Bijau pergirti, - nusijuokia laiminga mama. - Bet sūnus sveikas, labai gerai auga, yra aktyvus - jo visur pilna, visur nori dalyvauti".

„Po transplantacijos praėjo jau 18 metų, - kaip greitai lekia metai, stebisi Nijolė. - Jaučiuosi labai gerai, tik nuo stiprių vaistų kartais skrandį paskauda. O šiaip - viskas gerai".

Ji prisipažįsta kartais pasvarstanti, kad jei nebūtų buvę jai skirto inksto donoro - kitoks būtų buvęs ir jos gyvenimas. „Todėl aš labai dėkinga visiems: ir savojo donoro artimiesiems, ir gydytojams. Džiaugiuosi ir dėl to, kad medicina taip sparčiai vystosi, tobulėja, eina į priekį".

Motinystę, kurią turėjo progos pažinti, Nijolė laiko didžiausiu stebuklu, didžiausia likimo ir gyvenimo dovana. „Kad tik kuo daugiau vaikučių būtų! O ką galiu patarti moterims po transplantacijos? Siūlyčiau pastoti - nėra ko bijoti. Viskas iškenčiama, kai gauni tokį stebuklą!" - pokalbį baigia varėniškė Nijolė.

Gydytoja: „Nėščiosios – tarsi po padidinamuoju stiklu“

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja profesorė Gražina Drąsutienė puikiai prisimena savo gydytojos praktikoje pirmąją moterį, kuri po inksto transplantacijos laukėsi kūdikio: „Nors tai buvo jau seniai, puikiai prisimenu, koks iššūkis buvo visiems gydytojams. Ir šiandien tokios nėščiosios yra tarsi po padidinamuoju stiklu. Visoms po transplantacijos besilaukiančioms moterims reikia žinoti, kad toks nėštumas yra didelės rizikos.

Moters ir kūdikio sveikata - būsimos mamos ir didelės gydytojų komandos darbas: gydytojo akušerio ginekologo, po transplantacijos prižiūrinčio gydytojo, gydytojo neonatologo. Visi jie kartu įvertina sveikatos būklę ir sprendžia apie gimdymo laiką ir būdą. Moteris turi klausyti ir vykdyti visas gydytojų rekomendacijas. Dažniausiai tokios moterys gimdo atliekant Cezario pjūvio operaciją, nors yra buvę, kad vaikai gimė ir natūraliais takais. Po inksto transplantacijos jau yra gimdžiusių ir du, ir tris kartus. Vieną gimdyvę turėjome ir po kepenų transplantacijos.

Jau aplanko mintis - kada sulauksime nėščiosios po širdies transplantacijos. Medicina žengia į priekį, visko galime sulaukti. Žinoma, moteris visada yra supažindinama su ypač didele rizika motinai ir vaisiui. Tačiau, matyt, motinystės jausmas yra stipresnis už viską".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Kaip tokios nuotraukos yra susijusios su pagimdžiusių moterų depresija (6)

Kaip tokios nuotraukos yra susijusios su pagimdžiusių moterų depresija
Ar atkreipėte dėmesį, kokios tobulos po gimdymo būna žinomos moterys – aktorės, politikės, dainininkės, karalienės? Štai Kate Middleton tą pačią dieną po abiejų gimdymų pasirodė viešumoje švytinti, pasipuošusi, su nepriekaištingu makiažu.

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų (7)

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų
Santuokoje būna visko, todėl tie, kurie tuokiasi tikėdamiesi, kad po vedybų bus geriau, dažniausiai nusivilia.

Kaip iš tiesų jaučiasi moteris po gimdymo (3)

Kaip iš tiesų jaučiasi moteris po gimdymo
Dažnai sureikšminame gimdymo dieną, manydamos, kad tai sunkiausia, kas mūsų laukia. Tačiau gimdymas - tik pradžios pabaiga. Ant rankų kūdikėlį sūpuojančios mamytės laukia ankstyvasis adaptacijos periodas. Kam pasiruošti, ko tikėtis ir ką daryti?

Santuokinio sekso kokybė ir kiekybė: psichologės komentaras (35)

Santuokinio sekso kokybė ir kiekybė: psichologės komentaras
Psichologės Karolinos Gurskienės pamąstymai apie intymų poros gyvenimą susilaukus vaikų: pagerėja jis, pablogėja ar išlieka toks pat?

Psichologė: 7 argumentai, kodėl verta gimdyti daugiau kaip vieną vaiką (12)

Psichologė: 7 argumentai, kodėl verta gimdyti daugiau kaip vieną vaiką
Psichologės Karolinos Gurskienės mintys apie motinystę ir šeimų pasirinkimą auginti daugiau kaip vieną vaiką.

ATVIRAI: kokią kontracepciją po gimdymo renkasi lietuvės (16)

ATVIRAI: kokią kontracepciją po gimdymo renkasi lietuvės
Šiais laikais, kai yra daugybė kontracepcijos priemonių, tikriausiai ne taip lengva nuspręsti, kurią rinktis. O ir tinka visoms ne kiekviena. Pasikalbėjus su mamomis paaiškėjo – į naujoves dauguma dar žiūri atsargiai.

Kuo netyčiukai vaikai skiriasi nuo kruopščiai suplanuotų? (4)

Kuo <em>netyčiukai</em> vaikai skiriasi nuo kruopščiai suplanuotų?
Planuoti nėštumą ar ne? Psichologė ir LSMU lektorė, VšĮ Krizinio nėštumo centras savanorė dr. Giedrė Širvinskienė sako, kad gebėjimas priimti gyvybę susijęs su požiūriu į vaiką apskritai. „Svarbu yra planuoti tiek, kiek galime, kiek tai nuo mūsų priklauso“, – sako straipsnio konsultantė.

Šie tėvų žodžiai mus skaudino: kodėl dabar juos sakome savo vaikams?

Šie tėvų žodžiai mus skaudino: kodėl dabar juos sakome savo vaikams?
Būdami vaikais mes jų nekentėme, būdami tėvais pagauname save kartais patys juos sakantys savo tėvams. Portalas „Stern“ pateikia frazes, kurios išsprūsta mums iš lūpų ir vaikams ne padeda, o tik kenkia.

Mamos laikas sau: gudrybės, kad kūdikis būtų ramus

Mamos laikas sau: gudrybės, kad kūdikis būtų ramus
Iki pirmojo vaikelio gimimo mažai tėvų suvokia, kaip keisis jų kasdienybė, poilsio režimas ir tai, kad rasti laisvą minutėlę sau bus labai sunku.

Mamos ir tėčiai Vilniuje kviečiami nemokamai pasisemti žinių

Mamos ir tėčiai Vilniuje kviečiami nemokamai pasisemti žinių
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Būsimos ir esamos mamos konsultuojamos aktualiais klausimais. Į paskaitas kviečiamos šeimos, besilaukiančios arba auginančios vaikučius.

Po gimdymo siaubingai slenka plaukai: ką daryti? (9)

Po gimdymo siaubingai slenka plaukai: ką daryti?
Praėjus keliems mėnesiams po gimdymo kuokštais slenkantys plaukai kankina ne vieną mamą. Ką daryti?

Moters kūnas po gimdymo: kas labiausiai neramina pagimdžiusias moteris (3)

Moters kūnas po gimdymo: kas labiausiai neramina pagimdžiusias moteris
Kiekviena moteris po gimdymo pastebi tam tikrus savo kūno pokyčius, kurie nors ir nėra malonūs, dažniausiai yra laikini.

Atsistatymui po gimdymo vien laiko neužtenka (1)

Atsistatymui po gimdymo vien laiko neužtenka
Nėštumas, gimdymas, o vėliau ir vaiko žindymas bei priežiūra iš moters pareikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (171)

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė
Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

5 skirtingi psichologiniai motinų tipai (3)

5 skirtingi psichologiniai motinų tipai
Kokių būna mamų? „Pačių įvairiausių", – šypsodamasi sako psichologė.