Gyvenu su homoseksualiu vyru tik dėl mūsų vaikų

Skaitytoja nusprendė parašyti savo istoriją, tikėdama, kad išsikalbėjus jai palengvės. Išklausykime moterį, kuri visai neseniai sužinojo, kad vyras jai neištikimas. Su kitu vyru.

Rašau Jums, nes situacija - išskirtinė.

Gal pagaliau palengvės, kai pasidalinsiu savo istorija. Prieš pusmetį sužinojau, kad mano vyras mane išdavė. Istorija ilga, bet esmė tokia - jis myli vyrus.

Keletą pastarųjų metų įtarinėjau, jog kažkas ne taip, spaudžiau prisipažinti, ar turi kokį romaną, tačiau vis karštai dievagodavosi, kad nėra jo gyvenime jokios kitos moters. Ką ir besakyti - jis buvo teisus: moters nebuvo, buvo vyras.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Egmontas ir Reda Bžeskai: laimingi, kaip niekada
Sveikuolis tėtis sūnų augina pagal sveiko gyvenimo principus

Turbūt net negalite įsivaizduoti, ką patyriau - griuvo visas mano gyvenimas. Kartais pamąstydavau, kad turbūt mažiau skaudu būtų buvę, jei būčiau sužinojusi, kad pamilo kitą moterį.

Kaip sužinojau?

Perskaičiau jo telefone SMS. Ten buvo tokie intymumai, tokios detalės, kad ne kiekviena moteris turbūt sulaukia tokių meilių prisipažinimų. Kai pasakiau, kad viską žinau ir paprašiau, kad nugyventų drauge metų vardan nemeluotų, bent būtų garbingas su manim, jis palūžo ir prisipažino...

Nerašysiu, kaip gyvenau tą pusmetį. O svarbiausia, kad niekam negaliu to papasakoti, su niekuo negaliu pasidalinti užgriuvusia žinia, skausmu, nusivylimu. Jaučiuosi išduota, apgauta.

Mes auginame du vaikus, abu - nepilnamečiai: sūnui 12, o mažajai - 5. Tyliu, nes nenoriu, kad kentėtų vaikai. O ar jie supras ir kaip paaiškinti? Vyras jiems - puikus tėvas, geresnio neįsivaizduoju. Vaikams tai būtų smūgis.

Mes neišsiskyrėme su vyru, gyvename toliau.

Taip sutarėme - dėl vaikų. Bet žinau, kad nebebus niekada taip, kaip buvo. Nueiname miegoti į miegamąjį, bet miegame po skirtingomis antklodėmis. Apie jokį artumą negali būti nė kalbos - aš nenoriu mylėtis, o jis gal pajuto, kad nebereikia pareigos atlikti, tai jaučiasi laisvesnis, tarsi nusimetęs akmenį. O aš kenčiu...

Atsirado dar vienas dalykas - darbe manęs kolegės klausinėja, ar tik mums ne antras medaus mėnuo. Nes vyras, greičiausiai jausdamas kaltę, vaizduoja įsimylėjusį ir pavyzdingą vyrą: atsiunčia gėlių, padovanoja kelionę ar kokį masažą, pakviečia pietų. Visi aplinkiniai mano, kad mūsų šeima - ideali, bet tik aš viena žinau tiesą. Kalbėjome apie skyrybas, bet niekaip nesupratome, kokią turėtume nurodyti priežastį. Aš skirtis nenoriu dėl vaikų, o jis - dėl to, kad tai pakenktų jo įvaizdžiui, darbui (užima svarbias pareigas).

Tiesiog norėjau pasidalinti šia istorija, nes taip dabar aš išliejau visą savo skausmą ir mintis.

Pagarbiai, Skaitytoja

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis