Ką iš tiesų reiškia būti mama ir auginti vaiką: straipsnis, kurį verta perskaityti visiems

 (114)
Psichologės, tėvystės paskaitų lektorės ir tinklaraščio „Mes - tėvai" autorės Ievos Šuipės straipsnis apie tą keistą beprasmybės jausmą būnant „tik mama", kurį patiria ne viena vaikelio susilaukusi mama.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tas keistas beprasmybės jausmas....

Ne iš vienos moters esu girdėjusi, kad vienas sunkiausių dalykų, būnant su mažu vaiku namuose, tai tas apimantis beprasmybės jausmas - užsiimant buitiniais darbais, nematomais, nepastebimais, kurie tiesiog užtikrina šeimos išlikimą, kūdikio poreikių patenkinimą. Jausmas, tarsi beprasmiškai leidi laiką... Tarsi sukiesi užburtame rate: kasdien tas pats per tą patį, o užčiuopiamo rezultato nesimato.

Ypač sunku būti TIK mama toms, kurios iki motinystės buvo labai aktyvios: mokėsi, siekė karjeros, užsiėmė įvairia veikla, hobiais, buvo labai aktyvios socialiniame gyvenime. Motinystėje karjeros galimybių lyg ir nėra, pasiekimų, įvertinimų, paaukštinimų, atlyginimo irgi.

Taip pat labai pastebimai visuomenėje plinta požiūris ir pagarbos trūkumas moteriai, kurisėdi su vaiku namie" ar tiesiog stumdo parke vežimėlį. Vienos moterys iš svetimų žmonių sulaukia panašių klausimų, kaip kad: „Ar dar kuo nors užsiimi, būdama namie su vaiku?", kitos panašių klausimų ar pastabų sulaukia ir iš savo vyrų: „Tau nuo nieko neveikimo sėdint namie jau visai negerai, gal susirask kokią prasmingą veiklą?", kitos pačios galvoja: „Kokia prasminga veikla užsiimti per motinystės atostogas, kad nenuvažiuotų stogas?".

Tačiau iš kur tas požiūris ir iš kur tas pačių moterų vidinis beprasmybės jausmas? Suprask - jeigu laikai ant savo pečių visas sritis: karjerą, vaikų auginimą, esi puiki žmona, draugė, socialiai aktyvi - tai esi verta pagarbos ir žavėjimosi, tačiau jeigu atiduodi viską geriausia savo vaikams ir šeimai, rūpiniesi jais visais, tai jau nieko ypatingo.

Turbūt šioje vietoje padėtų pačios moters įsisąmoninimas, ką reiškia jos buvimas su vaiku ir koks jis prasmingas bei reikšmingas vaiko emocinei būklei, raidai bei visos šeimos gerovei. Tuomet jai būtų lengviau atlaikyti tiek artimųjų, tiek visuomenės požiūrį ir pačiai jaustis gerokai labiau užtikrintai.

Pradėkime nuo kai kurių faktų:

- JAV ir kitose valstybėse, kur moterims suteikiamos minimalios (vos iki kelių mėnesių trunkančios) vaiko priežiūros atostogos, pastebimi neigiami to padariniai vaikų raidai, vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad vaiko saugaus prieraišumo formavimuisi yra būtinas nuolatinis artimas kontaktas su jo globėjais. Kai kelių mėnesių kūdikiai didžiąją dalį dienos praleidžia lopšeliuose, kur dažnai keičiasi juos prižiūrintys asmenys, iškyla didžiulė grėsmė jų saugaus prieraišumo formavimuisi.

- Naujagimiams būdingas tik vienas prigimtinio prieraišumo tipas, dažniausiai - su mama. Ir tai susiformuoja pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jei toks ryšys neatsiranda arba staiga nutraukiamas, tai sukelia labai rimtų pasekmių jo psichikai ir emocinio vystymosi sutrikimų (tai nulemia nesugebėjimą kurti emocinius santykius, visišką gailesčio jausmo nuslopinimą, nesugebėjimą kontroliuoti savo impulsų ir chronišką pagiežą).

- Mokslininkų įrodyta, kad saugiai prieraišūs vaikai labiau pasitiki savimi, yra savarankiškesni, atsparesni stresui, kitų nuomonei, augdami jie yra labiau bendradarbiaujantys su tėvais, geriau mokosi, auga fiziškai ir emociškai sveiki.

- Žinoma, yra būdų išlaikyti saugų ryšį su vaiku ir dirbant, tačiau mažiems vaikams, ypač kūdikiams, svarbi ne tik laiko praleisto su tėvais kokybė, bet ir kiekybė. Jeigu kūdikis paliekamas su aukle, svarbu, kad tai būtų itin jautrus vaiko poreikiams žmogus ir kad tas pats žmogus būtų nuolat, nesikeistų kas kelis mėnesius. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, tai, kad Lietuvoje mamos turi galimybę bent vienerius metus ir ilgiau būti su vaiku, yra didžiulė nauda tiek kūdikiui, tiek visai šeimos gerovei.

Naujagimiams būdingas tik vienas prigimtinio prieraišumo tipas, dažniausiai - su mama. Ir tai susiformuoja pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jei toks ryšys neatsiranda arba staiga nutraukiamas, tai sukelia labai rimtų pasekmių jo psichikai.
Psichologė Ieva ŠUIPĖ

- Prieš pora metų "Economist" žurnale buvo išspausdintas tyrimas, nagrinėjantis „mamos darbo“ sudėtingumą. Jame buvo aiškiai teigiama, kad jeigu už motinystę būtų mokamas atlyginimas, įvertinus tokius dalykus kaip kūdikio nešiojimas nėštumo metu, gimdymas, žindymas, vaiko priežiūra 24 val. per parą, tai mamai turėtų būti mokamas ne mažesnis nei 20 000 dolerių atlyginimas per mėnesį. Ši suma, žinoma, nereali, bet nereikia didelių matematinių gebėjimų, kad įvertintume, kiek, pavyzdžiui, šeima sutaupo pinigų nepirkdama mišinėlių, jeigu mama metus ir ilgiau žindo, nekalbant jau apie sveikatos priežiūrą, nes gerai žinoma, jog žindomi vaikai serga gerokai rečiau ir lengvesnėmis formomis nei nežindomi vaikai.

Mamosdarbas"

Ką gi mama veikia visą dieną su vaiku būdama „motinystės atostogose" ir tiesiog „sėdėdama namie" ?

Žindo

Jeigu mama kūdikį žindo, pirmąjį mėnesį daugeliu atveju tai yra beveik nesiliaujantis procesas: naujagimiai žinda dažnai ir ilgai. Jeigu paaugęs kūdikis gali pasisotinti per 15-20 minučių, tai naujagimis gali žįsti apie valandą ir net ilgiau. Taip pat reikia turėti omenyje, kad moterims, ypač susilaukusioms pirmagimio, žindymas ne iš karto yra labai sklandus ir malonus procesas: reikia išmokti taisyklingai paduoti krūtį, dažnai jaučiamas diskomfortas ar net skausmas.

Žindymo nauda mamai ir kūdikiui yra tokia didelė, kad neabejotinai nusveria šiuos nepatogumus. Tačiau reikia suprasti, kad žindymas (ypač pirmaisiais mėnesiais) pareikalauja iš moters daug jėgų ir laiko.

2. Patenkina vaiko poreikius tiek dieną, tiek naktį

Kiekviena mama pasakytų, kad kai kūdikis naktį keliasi tik kartą ar du, tuomet ir dienos būna gerokai lengvesnės ir mažiau varginančios. Tačiau reikia žinoti, kad tik nedidelė dalis kūdikių (ypač žindomų) išmiega visą naktį. Kūdikio miego ciklai labai skiriasi nuo suaugusiųjų miego ir yra visiškai normalu kūdikiui nubusti ir kas 45 minutes, ir kas valandą ar pusantros.

Kad kūdikis augtų fiziškai ir emociškai sveikas, turime patenkinti jo fiziologinius (alkio, troškulio, šilumos, diskomforto) bei emocinius (artumo, buvimo šalia, saugumo) poreikius tiek dieną, tiek naktį. Tad pirmaisiais kūdikio mėnesiais mamos naktis gali per daug nesiskirti nuo dienos: kūdikis žinda pagal poreikį, dažnai keičiami vystyklai ir taip toliau.

Dažna mama, auginanti kūdikį, gali patvirtinti, kad jau vienerius metus ar net ilgiau nėra išmiegojusi visos nakties.

3.Keičia vystyklus ar sauskelnes, prausia

Naujagimiui tokių keitimų ir prausimų gali būti net apie 10 kartų per dieną ir dar keli kartai naktį, nes jie tuštinasi beveik po kiekvieno valgymo. Dažnai neužtenka pakeisti vien vystyklą, kadangi sutepami ir drabužėliai, tad reikia perrengti visą vaiką. Naujagimiams tokios procedūros retai kada patinka, jie dažnai verkia, nes šalta ir nesmagu, tad dar mamai prisideda ir emocinis stresas - reikia skubėti pakeisti vystyklus ir drabužėlius kuo greičiau.

4.Eina su kūdikiu į lauką

Kūdikiui būtinai reikia gryno oro ir kuo daugiau, tad esant geram orui patariama su kūdikiu būti lauke kuo ilgiau. Žinoma, ir mamai yra sveika pajudėti ir pabūti lauke, bet nėra labai paprasta kasdien vaikščioti lauke su kūdikiu po kelias valandas, kai naktį miegota mažai ar namuose dar laukia gausybė darbų.

5.Paaugusiam kūdikiui gamina papildomą maistą

Kūdikiai toli gražu valgo ne kaip suaugę žmonės: maistą išpurškia, mėto, išsiterlioja visą veidą, rankas, drabužėlius, tad po kiekvieno tokio pavalgymo mamai reikia ne tik perrengti ir nuprausti vaiką, bet taip pat ir išvalyti namus toje vietoje, kur sėdėjo vaikas, bent kelių metrų spinduliu.

6.Bendrauja su kūdikiu, jį lavina

Šis bendravimas, žinoma, dažnai vyksta lygiagrečiai su kitomis veiklomis - prausiant kūdikį, keičiant vystyklus, maitinant. Tačiau su paaugusiu kūdikiu reikia ir pažaisti, padainuoti, pavartyti knygelę, paskaityti. Jeigu visą mamos laiką atima kiti darbai, šiam svarbiam dalykui laiko, tikėtina, beveik visai nelieka.

7.Rūpinasi vyresniais vaikais

Gerai, jei vyresnis vaikas ar vaikai jau pakankamai savarankiški ir gali patys apsirengti, pavalgyti. Tačiau, kad ir kokio amžiaus jie būtų, jiems vis tiek reikia bent šiek tiek nedalomo mamos dėmesio. Jeigu mama jo visiškai negali skirti, jaučiasi kalta, nepakankamai gera mama. Pačiai mamai pravartu žinoti, kad kai namuose yra mažas kūdikis, nereikia iš savęs reikalauti laiko kiekvienam vaikui skirti vienodai. Vyresniesiems gali užtekti ir valandos ar net mažiau per dieną, svarbu, kad tas laikas būtų praleistas kokybiškai ir dėmesys sutelktas į vyresnėlį, į abiems malonią veiklą.

8.Užsiima namų ruoša

Labai pasiseka toms, kurioms padeda buityje vyrai, artimieji, giminaičiai, kurios gali pasisamdyti pagalbininkę buities darbams. Tai rekomenduotina ypač pirmaisiais mėnesiais, kuomet nėra nusistovėjęs kūdikio miego, žindymo režimas, kol moteris nėra pilnai atgavusi jėgų po gimdymo, mokosi žindymo ir kitų motinystės subtilybių.

Jeigu tokios pagalbos iš aplinkos moteris neturi galimybių gauti, tai labai padėtų supratimas tiek pačiai, tiek aplinkiniams, kad savo laiką prioritetine tvarka moteris turėtų skirstyti taip:

- Kūdikio svarbiausių poreikių patenkinimas;

- Savo poreikių patenkinimas (poilsis, miegas, maistas);

- Dėmesys kitiems šeimoms nariams.

Sunkiausi yra pirmieji vieneri ar pusantrų metų. Vaikai auga, tampa vis labiau savarankiški. Laiko sau ir savo poreikiams atsiranda vis daugiau.
Psichologė Ieva ŠUIPĖ

Namų tvarkymui ir visiems buities darbams tegul tenka paskutinė vieta. Nieko nenutiks, jeigu grindys bus ilgiau neplautos ar vakarienei nebus patiektas šiltas maistas. Tačiau jeigu moteris dėl to aukos ir taip neilgą savo poilsio ar miego valandėlę, neturės nei minutės sau, labai greitai tikėtinas fizinis ir emocinis pervargimas, padidėja pogimdyminės depresijos rizika.

Kaip matome, jau ir pirmų šešių punktų visiškai užtenka padengti mamos darbo krūvį visai parai. Dažnai moteriai prie pirmųjų šešių prisideda ir du papildomi. O dar norima ir dažnai reikalaujama, kad moteris nepamirštų pasirūpinti savimi, atrasti laiko vyrui, jų kokybiškam bendravimui. Ir be viso šito, dar siūlome užsiimti prasminga veikla. Ar ne per didelius reikalavimus keliame sau ir leidžiame mūsų atžvilgiu kelti kitiems?

Padeda suvokimas, kad visa tai laikina

Aš pati nesu išskirtinė kalbant šia tema. Taip pat sėdėdama namie ir sukdamasi užburtame voverės rate galvoju, kokia prasminga veikla papildomai užsiimti. Kaip būti gera mama, tačiau neužsisėdėti namie ir likti įdomia tiek sau, tiek savo vyrui, tiek kitiems? Mane šis jausmas jau apima trečią kartą, istorija kartojasi su kiekvienu vaiku. Nusiraminimą ir aiškiau susidėlioti mintis padeda suvokimas, kad negali turėti visko vienu metu. Būnant mama, reikia suprasti, kad yra tam tikras laikas, kurį reikia tiesiog išbūti, tiesiog išlaukti, laikinai nustumiant kai kuriuos savo poreikius į šalį. Laikinai. Kai tą supranti, pasidaro gerokai lengviau.

Sunkiausi yra pirmieji vieneri ar pusantrų metų. Vaikai auga, tampa vis labiau savarankiški. Laiko sau ir savo poreikiams atsiranda vis daugiau. O laimė, kad esi tokių nuostabių žmogučių mama, atperka visus sunkumus, jie labai greitai net išsitrina iš atminties ir lieka jausmas, kad šito į nieką gyvenime nekeistum. O dar smagiau, kai supranti, kad sėdėdama namie ir nieko neveikdama" davei jiems viską, ką galėjai geriausia - savo dėmesį, savo šilumą, savo artumą, besąlyginę meilę.

Didesnės prasmės pasaulyje nėra!

Tinklaraštis MES – TĖVAI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Kodėl vienos moterys po gimdymo verkia, o kitos – juokiasi (5)

Kodėl vienos moterys po gimdymo verkia, o kitos – juokiasi
Ką jaučia moteris po gimdymo? Kodėl vieną akimirką ji juokiasi, o kitą - jau verkia? Apie tai pasakoja psichologė Karolina Gurskienė.

Psichologė pataria, kaip paruošti vaiką brolio ar sesės gimimui

Psichologė pataria, kaip paruošti vaiką brolio ar sesės gimimui
Naujojo šeimos nario atsiradimas iš esmės pakeičia visą šeimos gyvenimą – namie atsiranda daugiau sumaišties ir daug daugiau nežinomybės.

Psichologė – apie pagimdžiusių moterų santykį su savo kūnu

Psichologė – apie pagimdžiusių moterų santykį su savo kūnu
Kai susilaukiau pirmagimės, patyriau santykių su savo kūnu renesansą.

Atvira Neringos išpažintis: ko pasimokiau iš to košmaro po gimdymo (34)

Atvira Neringos išpažintis: ko pasimokiau iš to košmaro po gimdymo
Kalbėdamos apie tai, kas buvo sunkiausia pagimdžius vaikelį, mamos įvardija bene panašius dalykus: bemiegės naktys, per mažai pagalbos iš vyro, žindymo sunkumai ir pan. Neringa apie visa tai kalba kiek kitaip.

5 naujų mamų klaidos, kurių nesunkiai galima išvengti

5 naujų mamų klaidos, kurių nesunkiai galima išvengti
Išmokti būti mama nėra paprasta. Yra daug dažnai pasitaikančių klaidų, kurias padaro beveik kiekviena naujai iškepta mamytė. Taip, klaidos gali padėti jums tapti geresne mama, tačiau kartais galima tiesiog jų išvengti.

Kalėdinių dovanų gidas: šių metų vaikų svajonių dovanos

Kalėdinių dovanų gidas: šių metų vaikų svajonių dovanos
Artėjančios gražiausios žiemos šventės daugiausiai džiaugsmo suteikia vaikams. Jiems laukimo laikotarpis tampa nepaprastas, per kurį jie rašo laišką Kalėdų Seneliui, kasdien atidaro vis kitą Advento kalendoriaus langelį, stengiasi kuo geriau elgtis ir nori, kad tai pastebėtų patys artimiausi – jų tėveliai.

Pati švelniausia mama pagal Zodiaką (1)

Pati švelniausia mama pagal Zodiaką
Kokia mama esate pagal Zodiako ženklą: kontroliuojanti ar į vaiko auklėjimą žvelgianti laisviau?

Mamos laiškas: kaip galiu nemylėti tavęs, mano vaike

Mamos laiškas: kaip galiu nemylėti tavęs, mano vaike
Tinklaraščio „Mama su šypsena kišenėje“ autorė Neringa augina penkis vaikus. Savo dienos nutikimus ji suguldo dienoraštį. Jūsų dėmesiui - Neringos laiškas vaikui.

Atviras pokalbis su mamomis: ar savo vaikus tikrai myliu vienodai (1)

Atviras pokalbis su mamomis: ar savo vaikus tikrai myliu vienodai
Vieną dieną kalbėjausi su drauge apie vaikus ir nejučia kalba pakrypo apie meilę jiems. Ji prasitarė: „Gal aš ir baisi mama, bet mažąjį myliu labiau..." Susimąsčiau: deklaruojame, kad visus savo mažylius mylime vienodai, bet ar tikrai? Kelios mamos atvirai pasakoja apie meilę savo vaikams (vardai jų prašymu pakeisti).

Seksas po gimdymo: 7 priežastys, kodėl viskas jau kitaip (1)

Seksas po gimdymo: 7 priežastys, kodėl viskas jau kitaip
Per nėštumą ir gimdymą moters organizme vyksta pokyčiai kurie turi įtakos jos fiziologijai. Būtent todėl skausmingas seksas po gimdymo – dažnas reiškinys.

Kada po gimdymo geriausia grįžti į darbus: po metų ar dvejų? (19)

Kada po gimdymo geriausia grįžti į darbus: po metų ar dvejų?
Vaikus planuojančios ir jų laukiančios šeimos žino, kad gimus mažyliui jų gyvenimas pasikeis. Daugiausiai naujovių ir iššūkių laukia mamos, kurios kasdienybė kardinaliai keisis.

Kaip tokios nuotraukos yra susijusios su pagimdžiusių moterų depresija (7)

Kaip tokios nuotraukos yra susijusios su pagimdžiusių moterų depresija
Ar atkreipėte dėmesį, kokios tobulos po gimdymo būna žinomos moterys – aktorės, politikės, dainininkės, karalienės? Štai Kate Middleton tą pačią dieną po abiejų gimdymų pasirodė viešumoje švytinti, pasipuošusi, su nepriekaištingu makiažu.

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų (8)

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų
Santuokoje būna visko, todėl tie, kurie tuokiasi tikėdamiesi, kad po vedybų bus geriau, dažniausiai nusivilia.

Kaip iš tiesų jaučiasi moteris po gimdymo (3)

Kaip iš tiesų jaučiasi moteris po gimdymo
Dažnai sureikšminame gimdymo dieną, manydamos, kad tai sunkiausia, kas mūsų laukia. Tačiau gimdymas - tik pradžios pabaiga. Ant rankų kūdikėlį sūpuojančios mamytės laukia ankstyvasis adaptacijos periodas. Kam pasiruošti, ko tikėtis ir ką daryti?

Santuokinio sekso kokybė ir kiekybė: psichologės komentaras (35)

Santuokinio sekso kokybė ir kiekybė: psichologės komentaras
Psichologės Karolinos Gurskienės pamąstymai apie intymų poros gyvenimą susilaukus vaikų: pagerėja jis, pablogėja ar išlieka toks pat?