Kaunietės istorija: kai mečiau darbą, pagaliau pastojau

 (8)
Šiandien Šarūnė sūpuoja dvejų metų gražų sūnelį Ugnių. Tačiau iki jis gimė praėjo beveik dešimt metų – tiek laiko moteris niekaip negalėjo pastoti. Kol sulaukė savo stebuklo jai teko patirti visko: persileidimą, nesėkmingą dirbtinį apvaisinimą ir vos nežlugusių santykių su vyru.
© Shutterstock nuotr.

Aibė tyrimų ir jokio rezultato

Su savo vyru Šarūnė susipažino studijuojant. Abu buvo ketvirto kurso studentai. Įsižiebė meilė, po metų apsigyveno kartu, netrukus nusprendė susituokti. Po vestuvių abu sutarė, kad vaikų susilaukti neskubės. Kartais tėvai užsimindavo, kad nori anūkų, tačiau pora jautėsi per jauna. Labiau rūpėjo karjera, norėjosi linksmai pagyventi sau. Moteris sėkmingai kilo karjeros laiptais teisinėje kontoroje, tačiau artėjant trisdešimtmečiui vis labiau ėmė kažko trūkti.

„Vis dažniau atkreipdavau dėmesį į mažus vaikus, kūdikius. Vieną vakarą vyrui pasakiau, kad jau norėčiau kūdikio ir aš. Jis sutiko, sakė taip pat jau pasirengęs tėvystei. Nusiteikėme, kad po metų ar dviejų jau gyvensime trise“, – pačią pradžią prisiminė Šarūnė.

Tačiau slinko mėnesiai ir jokio rezultato. Neramu pasidarė po metų. Tada abu nusprendė, kad reiktų pradėti skaičiuoti vaisingas dienas, rinkosi mylėjimosi pozas. Bet praėjo pusmetis, o rezultato jokio.

„Žinojau, kad po vieno karto ar mėnesio labai retai kas pastoja. Bet po pusantrų metų bandymų jau tikėjausi būti nėščia. Tuo labiau, kad neturėjau jokių ginekologinių bėdų anksčiau. Pasidarė neramu, todėl nutariau pasikonsultuoti su savo ginekologe“, – pasakojo moteris.

Tada ir prasidėjo tyrimų karuselė. Ginekologė jokių ligų ar pakitimų, galinčių trukdyti pastoti nerado. Per beveik dvejus metus Šarūnė su vyru pasidarė visus įmanomus tyrimus, pakeitė kelias vaisingumo klinikas, tačiau tai rezultato nedavė.

„Viskas rodė, kad abu esame sveiki ir vaisingi. Tačiau vaikučio kaip nebuvo, taip nebuvo. Ko tik mes neišbandėm ir akupunktūrą, ir žoleles, ir mitybos įpročius buvau pakeitusi. Tačiau niekas neveikė. Pamažu mylėjimasis tapo ne malonumas, bet įtampos kupinas darbas. Kiekvieną mėnesį su viltimi tikėdavausi, kad bus dingusios mėnesinės“, – pasakojo Šarūnė.

Sužibusi viltis ir persileidimas

Moteris prisipažino, kad nusivylimą keitė pyktis. Ji tapo piktesnė, irzlesnė, ją ėmė erzinti maži vaikai ir jaunos mamos. Įtampa augo ir tarp jos su vyru. Nepastebimai dingo bendri interesai, kelionės ar pasivaikščiojimai.

„Įvairūs nevaisingumo tyrimai labai brangiai kainavo, dar turėjome paėmę paskolą butui, todėl apie keliones galėjome tik pasvajoti. Tačiau net nepastebėjau, kaip dingo ir mūsų romantiški pasisėdėjimai restorane, penktadienio kino seansai – visos mano mintys buvo nukreiptos vienam tikslui. Kai nedirbdavau, ieškodavau literatūros, patarimų, kaip kuo greičiau pastoti. Žinoma, tai netrukus atsiliepė ir mūsų santuokai“, - atviravo moteris.

Sutuoktiniai vis dažniau ėmė pyktis, laiką ėmė leisti atskirai. Viskas vos nesibaigė skyrybomis. Tačiau po nuoširdaus pokalbio abu nusprendė santuoką gelbėti. Ir taupyti dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Ši pasirodė sėkminga – Šarūnė pagaliau pastojo.

„Pamenu, kaip praėjus dviem savaitėms po procedūros nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą. Negalėjau patikėti, todėl pasidariau dar du. Visi trys rodė tą patį – aš nėščia! Norėjosi šaukti iš džiaugsmo. Pirmuosius tris mėnesius jaučiausi gana gerai – tik labai norėjau valgyti. Kasdien vis žiūrėdavau į savo pilvuką – tikrinau, kiek jau paaugo. Jaučiausi ypatinga, vyras taip pat spindėjo laime – atrodė, kad atėjo antras medaus mėnuo“, – prisiminė moteris.

Tačiau laimė truko neilgai, penktą mėnesį įvyko persileidimas. Šarūnė apie tą dieną prisiminė tik stiprų pilvo skausmą, kraują iš makšties ir savo maldas, kad tik viskas būtų gerai.

„Rugpjūčio 3 dieną prieš penkerius metus aš netekau savo vaikučio – mergytės. Pamenu, kaip tada subyrėjo mano gyvenimas, svajonės ir viltys – tarsi kortų namelis. Iki šiol skauda prisiminus, o tada atrodė, kad noriu tik užmigti ir daugiau niekada neprabusti. Taip išgulėjau beveik mėnesį. Valgydavau ar nusiprausdavau tik kai to išprašydavo vyras“, – juodžiausias dienas prisiminė moteris.

Pastojo netikėtai

Po patirto persileidimo Šarūnė atsitiesė sunkiai ir lėtai. Tada jai viskas atrodė netekę prasmės, nenorėjo niekur eiti ar bendrauti su žmonėmis. Tačiau ši netektis ją suarti su vyru ir privertė keisti gyvenimą iš esmės.

„Visą laiką daug ir įtemptai dirbau. Siekiau karjeros, masino geras atlyginimas. Tačiau po nelaimės visa tai atrodė beprasmiška. Tikriausiai kažkur pasąmonėje supratau, kad jei noriu išsikapstyti turiu kažką keisti. Po mėnesio gedulo staiga supratau, kad nebenoriu grįžti į tą patį biurą, nuolat konkuruoti ir namo grįžti tik vėlai vakare. Tuo labiau, kad savo vyrą buvau įsimylėjusi iš naujo. Kai man buvo labai blogai, jis buvo mano didžiausias ir vienintelis ramstis“, - pasakojo moteris.

Šarūnė metė sėkmingą teisininkės karjerą ir ėmė studijuoti floristiką. Tai buvo jos sena „mergaitiška“ svajonė. Be to, su vyru sutarė, kad daugiau pastoti nebandys.

„Abu buvome pavargę nuo kelerius metus trukusių tyrimų, gydymų ir pastangų. Nutarėme, kad jei nelemta turėti vaikų, geriau neerzinti likimo. Be to, man jau buvo gerokai virš trisdešimt, tad ir tikimybė vis mažėjo. Tiesa, mylėdamiesi nesisaugojome – buvau įsitikinusi, kad vis tiek nepastosiu“, – sakė moteris.

Gyvenimas pamažu vėl tapo giedras, Šarūnė įsidarbino gėlių salone ir džiaugėsi laiminga santuoka. Tačiau netrukus organizmas ėmė siųsti keistus signalus: pradėjo mausti papilvę, krūtys tapo jautresnės, o mėnesinės pasirodė vos porai dienų.

„Užsirašiau pas šeimos gydytoją, nes maniau, kad man kas blogai. Atlikti nėštumo nustatymo testą net nekilo mintis – juk jei nepastojau per keletą metų, tai dabar tuo labiau. Tačiau šeimos gydytoja atlaidžiai šypsodamasi pranešė, kad niekuo nesergu, tik laukiuosi. Ši žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Be galo džiaugiausi, bet kartu ir siaubingai bijojau“, - pasakojo Šarūnė.

Šį kartą nėštumas buvo sunkus – kone keturis mėnesius siaubingai pykino, teko gulėti ligoninėje dėl gręsiančio persileidimo. Tačiau būsimai mamai tai neatrodė taip sunku ar nepakeliama. Viena kas temdė nėštumą – nuolatinė baimė, kad vėl gali netekti savo kūdikio.

„Ugniuką pagimdžiau suėjus 39 savaitėms. Gydytoja davė 9 balus pagal Apgar skalę. Tai buvo pati laimingiausia diena mano gyvenime“, - pamena Šarūnė.

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Tavo vaikas“ prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais
Darnus seksualinis gyvenimas ir lytinė sveikata daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei savijautai ir net šeimos laimei.

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras (3)

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras
Persileidimas tai savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės, kuris įvyksta tam, kad iš organizmo būtų pašalintas negyvas vaisius. Priežastys, lemiančios, kodėl vienos moterys patiria persileidimą, o kitos - ne, yra labai įvairios.

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį (3)

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį
Neretai būsima mama per 9 mėnesius priauga 10-20 ir daugiau kilogramų, tad dažnai moteris sunerimsta ne tik dėl pasikeitusių kūno formų, bet ir dėl sveikatos. Akušerės ginekologės Rasos Jakutienės patarimai mamoms.

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką (1)

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką
Kaip parodė naujausi tyrimai, tie žiurkių jaunikliai, šalia kurių nuolat būdavo mama, sparčiau vystėsi, greičiau formavosi jų smegenys. Mokslininkai daro prielaidą, kad tėviškas rūpinimasis atžalomis, fizinis kontaktas turi teigiamos įtakos smegenų raidai.

Po gimdymo – iš karto atgal į darbus: psichologės komentaras (1)

Po gimdymo – iš karto atgal į darbus: psichologės komentaras
Lietuvoje vaiko auginimo atostogos yra vienos ilgiausių Europoje. Tačiau neretai pasitaiko, kad į darbą grįžti moteris nusprendžia praėjus vos keliems mėnesiams po gimdymo. Psichologės Karolinos Gurskienės įžvalgos apie motinystės ir karjeros suderinimą bei tai lydintį kaltės jausmą.

Psichologė: moterys, neatiduokite visos savęs vaikui (42)

Psichologė: moterys, neatiduokite visos savęs vaikui
Gimus vaikui, jis reikalauja didžiausios dalies mamos ir tėčio dėmesio bei laiko. Dažna moteris savo poreikius atideda „geresniems laikams“. Ar tai teisinga?

Psichologė: artimieji po gimdymo turėtų būti labai budrūs ir stebėti jauną mamą (18)

Psichologė: artimieji po gimdymo turėtų būti labai budrūs ir stebėti jauną mamą
Nors kūdikio gimimas dažniausiai yra labai džiuginantis ir laukiamas įvykis, kartais nutinka visiškai priešingai. Ką svarbu žinoti apie pogimdyvinę depresiją?

Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas

Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas – itin nemalonus sutrikimas, apie kurį vengiama kalbėti. Tačiau skaičiuojama, jog maždaug trečdalis moterų ir apie 20 proc. vyrų kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą dėl šlapimo nelaikymo.

Ar normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko? Psichologės komentaras (15)

Ar normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko? Psichologės komentaras
Gražus motinystės paveikslas, kai viskas nupiešta šviesioms ir ramiomis spalvomis, nėra teisingas jaunų mamų atžvilgiu.

Natūralūs būdai padidinti pieno gamybą (2)

Natūralūs būdai padidinti pieno gamybą
Siekis krūtimi maitinti kūdikį vertas pastangų, nes motinos pienas – geriausias maistas, idealiai tinkantis vaikui pirmaisiais gyvenimo metais.

Psichologė: kas iš tiesų nutinka vyro ir moters santykiams gimus vaikui (3)

Psichologė: kas iš tiesų nutinka vyro ir moters santykiams gimus vaikui
Dažniausiai kūdikio gimimas yra labai lauktas ir džiaugsmingas įvykis, kurio laukia ne tik būsima mama ir tėtis, bet ir visi aplinkui.

Renkamės mamos krepšį: į ką atkreipti dėmesį

Renkamės mamos krepšį: į ką atkreipti dėmesį
Tėveliai žino, kad pakeisti sauskelnes ne namuose gali būti ne taip jau ir paprasta: tam reikia ne tik patogios vietos, bet ir ne vienos priemonės.

Gimtadienio proga surengė labdaringą aukcioną

Gimtadienio proga surengė labdaringą aukcioną
BABY CITY/TOY CITY gimtadienio šventėje surinktos lėšos paaukotos Mamų unijai.

Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo: apie ką nutylima (1)

Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo: apie ką nutylima
Visi pirmi kartai mus šiek tiek gąsdina. Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo – ne išimtis. Žinojimas, ko galima tikėtis ir kam nusiteikti, padės jaustis ramiau.

Kviečia nemokamai mankštintis nėščiąsias ir ką tik pagimdžiusias (2)

Kviečia nemokamai mankštintis nėščiąsias ir ką tik pagimdžiusias
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia net į 4 skirtingus nemokamus užsiėmimus: