Kaunietės istorija: kai mečiau darbą, pagaliau pastojau

 (8)
Šiandien Šarūnė sūpuoja dvejų metų gražų sūnelį Ugnių. Tačiau iki jis gimė praėjo beveik dešimt metų – tiek laiko moteris niekaip negalėjo pastoti. Kol sulaukė savo stebuklo jai teko patirti visko: persileidimą, nesėkmingą dirbtinį apvaisinimą ir vos nežlugusių santykių su vyru.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Aibė tyrimų ir jokio rezultato

Su savo vyru Šarūnė susipažino studijuojant. Abu buvo ketvirto kurso studentai. Įsižiebė meilė, po metų apsigyveno kartu, netrukus nusprendė susituokti. Po vestuvių abu sutarė, kad vaikų susilaukti neskubės. Kartais tėvai užsimindavo, kad nori anūkų, tačiau pora jautėsi per jauna. Labiau rūpėjo karjera, norėjosi linksmai pagyventi sau. Moteris sėkmingai kilo karjeros laiptais teisinėje kontoroje, tačiau artėjant trisdešimtmečiui vis labiau ėmė kažko trūkti.

„Vis dažniau atkreipdavau dėmesį į mažus vaikus, kūdikius. Vieną vakarą vyrui pasakiau, kad jau norėčiau kūdikio ir aš. Jis sutiko, sakė taip pat jau pasirengęs tėvystei. Nusiteikėme, kad po metų ar dviejų jau gyvensime trise“, – pačią pradžią prisiminė Šarūnė.

Tačiau slinko mėnesiai ir jokio rezultato. Neramu pasidarė po metų. Tada abu nusprendė, kad reiktų pradėti skaičiuoti vaisingas dienas, rinkosi mylėjimosi pozas. Bet praėjo pusmetis, o rezultato jokio.

„Žinojau, kad po vieno karto ar mėnesio labai retai kas pastoja. Bet po pusantrų metų bandymų jau tikėjausi būti nėščia. Tuo labiau, kad neturėjau jokių ginekologinių bėdų anksčiau. Pasidarė neramu, todėl nutariau pasikonsultuoti su savo ginekologe“, – pasakojo moteris.

Tada ir prasidėjo tyrimų karuselė. Ginekologė jokių ligų ar pakitimų, galinčių trukdyti pastoti nerado. Per beveik dvejus metus Šarūnė su vyru pasidarė visus įmanomus tyrimus, pakeitė kelias vaisingumo klinikas, tačiau tai rezultato nedavė.

„Viskas rodė, kad abu esame sveiki ir vaisingi. Tačiau vaikučio kaip nebuvo, taip nebuvo. Ko tik mes neišbandėm ir akupunktūrą, ir žoleles, ir mitybos įpročius buvau pakeitusi. Tačiau niekas neveikė. Pamažu mylėjimasis tapo ne malonumas, bet įtampos kupinas darbas. Kiekvieną mėnesį su viltimi tikėdavausi, kad bus dingusios mėnesinės“, – pasakojo Šarūnė.

Sužibusi viltis ir persileidimas

Moteris prisipažino, kad nusivylimą keitė pyktis. Ji tapo piktesnė, irzlesnė, ją ėmė erzinti maži vaikai ir jaunos mamos. Įtampa augo ir tarp jos su vyru. Nepastebimai dingo bendri interesai, kelionės ar pasivaikščiojimai.

„Įvairūs nevaisingumo tyrimai labai brangiai kainavo, dar turėjome paėmę paskolą butui, todėl apie keliones galėjome tik pasvajoti. Tačiau net nepastebėjau, kaip dingo ir mūsų romantiški pasisėdėjimai restorane, penktadienio kino seansai – visos mano mintys buvo nukreiptos vienam tikslui. Kai nedirbdavau, ieškodavau literatūros, patarimų, kaip kuo greičiau pastoti. Žinoma, tai netrukus atsiliepė ir mūsų santuokai“, - atviravo moteris.

Sutuoktiniai vis dažniau ėmė pyktis, laiką ėmė leisti atskirai. Viskas vos nesibaigė skyrybomis. Tačiau po nuoširdaus pokalbio abu nusprendė santuoką gelbėti. Ir taupyti dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Ši pasirodė sėkminga – Šarūnė pagaliau pastojo.

„Pamenu, kaip praėjus dviem savaitėms po procedūros nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą. Negalėjau patikėti, todėl pasidariau dar du. Visi trys rodė tą patį – aš nėščia! Norėjosi šaukti iš džiaugsmo. Pirmuosius tris mėnesius jaučiausi gana gerai – tik labai norėjau valgyti. Kasdien vis žiūrėdavau į savo pilvuką – tikrinau, kiek jau paaugo. Jaučiausi ypatinga, vyras taip pat spindėjo laime – atrodė, kad atėjo antras medaus mėnuo“, – prisiminė moteris.

Tačiau laimė truko neilgai, penktą mėnesį įvyko persileidimas. Šarūnė apie tą dieną prisiminė tik stiprų pilvo skausmą, kraują iš makšties ir savo maldas, kad tik viskas būtų gerai.

„Rugpjūčio 3 dieną prieš penkerius metus aš netekau savo vaikučio – mergytės. Pamenu, kaip tada subyrėjo mano gyvenimas, svajonės ir viltys – tarsi kortų namelis. Iki šiol skauda prisiminus, o tada atrodė, kad noriu tik užmigti ir daugiau niekada neprabusti. Taip išgulėjau beveik mėnesį. Valgydavau ar nusiprausdavau tik kai to išprašydavo vyras“, – juodžiausias dienas prisiminė moteris.

Pastojo netikėtai

Po patirto persileidimo Šarūnė atsitiesė sunkiai ir lėtai. Tada jai viskas atrodė netekę prasmės, nenorėjo niekur eiti ar bendrauti su žmonėmis. Tačiau ši netektis ją suarti su vyru ir privertė keisti gyvenimą iš esmės.

„Visą laiką daug ir įtemptai dirbau. Siekiau karjeros, masino geras atlyginimas. Tačiau po nelaimės visa tai atrodė beprasmiška. Tikriausiai kažkur pasąmonėje supratau, kad jei noriu išsikapstyti turiu kažką keisti. Po mėnesio gedulo staiga supratau, kad nebenoriu grįžti į tą patį biurą, nuolat konkuruoti ir namo grįžti tik vėlai vakare. Tuo labiau, kad savo vyrą buvau įsimylėjusi iš naujo. Kai man buvo labai blogai, jis buvo mano didžiausias ir vienintelis ramstis“, - pasakojo moteris.

Šarūnė metė sėkmingą teisininkės karjerą ir ėmė studijuoti floristiką. Tai buvo jos sena „mergaitiška“ svajonė. Be to, su vyru sutarė, kad daugiau pastoti nebandys.

„Abu buvome pavargę nuo kelerius metus trukusių tyrimų, gydymų ir pastangų. Nutarėme, kad jei nelemta turėti vaikų, geriau neerzinti likimo. Be to, man jau buvo gerokai virš trisdešimt, tad ir tikimybė vis mažėjo. Tiesa, mylėdamiesi nesisaugojome – buvau įsitikinusi, kad vis tiek nepastosiu“, – sakė moteris.

Gyvenimas pamažu vėl tapo giedras, Šarūnė įsidarbino gėlių salone ir džiaugėsi laiminga santuoka. Tačiau netrukus organizmas ėmė siųsti keistus signalus: pradėjo mausti papilvę, krūtys tapo jautresnės, o mėnesinės pasirodė vos porai dienų.

„Užsirašiau pas šeimos gydytoją, nes maniau, kad man kas blogai. Atlikti nėštumo nustatymo testą net nekilo mintis – juk jei nepastojau per keletą metų, tai dabar tuo labiau. Tačiau šeimos gydytoja atlaidžiai šypsodamasi pranešė, kad niekuo nesergu, tik laukiuosi. Ši žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Be galo džiaugiausi, bet kartu ir siaubingai bijojau“, - pasakojo Šarūnė.

Šį kartą nėštumas buvo sunkus – kone keturis mėnesius siaubingai pykino, teko gulėti ligoninėje dėl gręsiančio persileidimo. Tačiau būsimai mamai tai neatrodė taip sunku ar nepakeliama. Viena kas temdė nėštumą – nuolatinė baimė, kad vėl gali netekti savo kūdikio.

„Ugniuką pagimdžiau suėjus 39 savaitėms. Gydytoja davė 9 balus pagal Apgar skalę. Tai buvo pati laimingiausia diena mano gyvenime“, - pamena Šarūnė.

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Tavo vaikas“ prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Gydytojų ištarta frazė įžeidžia ne vieną nėščiąją (40)

Gydytojų ištarta frazė įžeidžia ne vieną nėščiąją
Gegužė - mėnuo, kai tradiciškai labiau prisimename motinystę ir moteriškumą.

Vaikiškos mados šventė Kaune

Vaikiškos mados šventė Kaune
Savaitgalį stilingiausi kauniečiai rinkosi apžiūrėti naujausios OVS kids parduotuvės prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Kaune.

Kaip iš tiesų jaučiasi abortą patyrusi moteris (21)

Kaip iš tiesų jaučiasi abortą patyrusi moteris
Abortas – tai nepageidaujamo nėštumo nutraukimas. Sužinojusios, kad pastojo, nors nenorėjo ir nesitikėjo, moterys sutrinka, todėl kartais nusprendžia negimdyti ir pasidaryti abortą. Šis žingsnis gyvenime yra rizikingas tiek mediciniškai, tiek psichologiškai, nes turi gana rimtų ir sunkių pasekmių.

Kaip sustabdyti plaukų slinkimą (2)

Kaip sustabdyti plaukų slinkimą
Plaukų slinkimo problema aktuali visais metų laikais ir daugeliui moterų, tačiau paūmėja ji nėštumo metu ir po gimdymo. Ką turime žinoti apie plaukų slinkimą ir pagalbą sau tokiu atveju?

Po gimdymo vyras pasikeitė ir atšalo: psichologės komentaras (44)

Po gimdymo vyras pasikeitė ir atšalo: psichologės komentaras
Psichologė Karolina Gurskienė sulaukė jaunos mamos klausimo: po gimdymo vyras pasikeitė neatpažįstamai. Moterį baugina tokie pokyčiai ir atšalimas.

Nuo ko priklauso moters noras mylėtis po gimdymo: psichologės komentaras (18)

Nuo ko priklauso moters noras mylėtis po gimdymo: psichologės komentaras
Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras apie intymų šeimos gyvenimo susilaukus vaikų.

Gydytoja ginekologė ragina moteris nebūti abejingomis sau (1)

Gydytoja ginekologė ragina moteris nebūti abejingomis sau
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų.

Apklausa: koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias? (12)

Apklausa: koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias?
Kaip ir kiekvieną mėnesį – mamų nuomonė. Pametinukai, keleri metai ar daug daugiau – koks vaikų metų skirtumas geriausias? Ir geriausias kam – vaikams ar tėvams?..

Gydytojos patarimai: kaip įveikti dažniausias žindymo kliūtis (4)

Gydytojos patarimai: kaip įveikti dažniausias žindymo kliūtis
Šių dienų medicina tvirtina, kad sėkmingai savo kūdikį žindyti gali bene visos moterys. Deja, didelė dalis, nesulaukusios kvalifikuotos pagalbos, pasinaudodamos klaidingais patarimais ar tiesiog nežinodamos, ką daryti, nutraukia natūralų vaiko maitinimą.

7 patyrusios mamos patarimai pirmą kartą gimdžiusiajai

7 patyrusios mamos patarimai pirmą kartą gimdžiusiajai
Po gimdymo, ypač, jei tai pirmas vaikas, pirmaisiais mėnesiais nelengva išlikti ramiai ir racionaliai. Tačiau pabandyti verta.

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui (8)

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui
Žindymo nutraukimas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą.

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais
Darnus seksualinis gyvenimas ir lytinė sveikata daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei savijautai ir net šeimos laimei.

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras (3)

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras
Persileidimas tai savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės, kuris įvyksta tam, kad iš organizmo būtų pašalintas negyvas vaisius. Priežastys, lemiančios, kodėl vienos moterys patiria persileidimą, o kitos - ne, yra labai įvairios.

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį (4)

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį
Neretai būsima mama per 9 mėnesius priauga 10-20 ir daugiau kilogramų, tad dažnai moteris sunerimsta ne tik dėl pasikeitusių kūno formų, bet ir dėl sveikatos. Akušerės ginekologės Rasos Jakutienės patarimai mamoms.

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką (1)

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką
Kaip parodė naujausi tyrimai, tie žiurkių jaunikliai, šalia kurių nuolat būdavo mama, sparčiau vystėsi, greičiau formavosi jų smegenys. Mokslininkai daro prielaidą, kad tėviškas rūpinimasis atžalomis, fizinis kontaktas turi teigiamos įtakos smegenų raidai.