Kodėl gimus vaikui imame jį lyginti su kitais

„Mano jau vaikšto", o „Mano - bėgioja". „Tavo dar nepažįsta raidžių? Kodėl?.." Tapusios mamomis nejučia imame lyginti vaikus, o dar blogiau - konkuruoti tarpusavyje.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Apie ne visada "sveiką" mamų konkuravimą kalbamės su psichologe psichoterapeute psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „Invito" vadove Marija Vaštake.

Gimus kūdikiui, dažna mama lygina savo vaiką su kitu, pavyzdžiui, „Štai jis jau atsisėdo, o maniškis dar ne", „Pirmas dantukas jai išdygo pusės metų, o maniškei jau 10 mėnesių ir dar nėra nė vieno..." Sakykite, ar natūralu taip lyginti vaikų laimėjimus? Kodėl vienoms tai labai svarbu, kad net kartais primena maniją, o kitoms - nė motais?

Taip, tai tarp mamų labai populiaru. Mamos lygina ne tik saviškį su kaimynės ar draugės vaiku, neretai lygina abu savo vaikus, nuolat galvoja apie tai, ką pirmagimis būdamas tokio amžiaus jau mokėjo. Labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra kitoks ir vystosi šiek tiek kitaip. Lyginti linkusios nerimaujančios ir hiperglobojančios mamos. Tos, kurios susitaikiusios su savo vaiko raida, yra pačios ramesnės ir savo nerimo neperduoda atžalai.

Nuolat savo vaiką su kitu lyginanti mama gali nusivilti savuoju, ypač jei mažylis nėra „raidos pirmūnas" ir nedaro visko anksčiausiai už bendraamžius. Jeigu kūdikis „atsilieka" nuo bendraamžių, tarkim, dar nevaikšto, kai kiti bėgioja arba neturi plaukučių, kai kiti kasas pina, ar toks vaikų lyginimas nepadaro meškos paslaugos mamai ir nepradeda jaustis nevisavertė?

Kai mama pamato, kad vaiko raida labai atsilieka, ir tai patvirtina gydytojai, galimas dalykas, dažniausiai nusivilia. Tokiai mamai gali būti sunku susitaikyti, kad vaikas turi tam tikrą sutrikimą, neretai tai gali paskatinti net depresiją.

Jei vaiko raida nedaug atsilieka, nerimaujančios mamos pradeda labai išgyventi. Jos visą savo energiją lieja stebėdamos vaiko raidą, kankina save įvairiomis blogomis mintimis ir negali džiaugtis motinyste. Tokiu atveju tai iš tiesų padaro meškos paslaugą, nes mamos ima kaltinti save, kad kažką daro ne taip, pradeda perdėtai gailėti vaiko, tampa hiperglobojančios ir savo nerimą perduoda atžalai. Taip gali atsilikti kūdikio, kuris iš mamos gauna daug neigiamų emocijų, raida. Kaip matote, tai užburtas ratas.

Tai, kad kiekvienas vaikas yra asmenybė, atrodo, žinome visos. Ir patarimą įsiklausyti į savo širdį auginant vaikutį girdime dažnai. Kaip patartumėte išmokti mamoms labiau vadovautis intuicija, įsiklausyti į savo šeštąjį pojūtį, ko vaikui reikia, o ne auginti jį mechaniškai pagal vadovėlį, kai skaičiuojamas kiekvienas gramas, ar jis atitinka normas; bet kokį judesį lyginant su draugės vaikučiu ir pan.?

Reikia tiesiog priimti tą faktą, kad kiekvienas žmogus yra išskirtinis, vienintelis ir nepakartojamas. Yra tam tikros raidos normos, jomis reikia domėtis, bet ne liguistai. Patarčiau mamoms skirti vaikui dėmesio, dovanoti gerų emocijų, sukurti palankią vystytis aplinką ir mikroklimatą. Jei kyla nerimas dėl vaiko raidos, patartina kreiptis pas specialistus, nekankinti savęs abejonėmis ir nešvaistyti laiko skaitant įvairią informaciją mamų forumuose. Taip besielgiančios mamos be reikalo įsivaro sau baimių.

Auginančios vaikutį mamos dažnai susipažįsta ir pabendrauja stumdydamos kieme vežimėlį, parkuose, susitinka Motinos ir vaiko kambariuose. Neretai nieko bloga nepagalvojusios net ir pirmą kartą besimatančiosios įžeidžia viena kitą tokiomis pastabomis: „Jūsų vaikas su čiulptuku?" arba „Jūs maitinate iš buteliuko? Kodėl nežindote?.." Kaip patartumėte išmokti susilaikyti nuo nekorektiškų pastabų, nustoti aukštinti save?

Vieno patarimo nėra dėl tos pačios priežasties - visos mes esame skirtingos ir nevienodai suprantame bendravimo subtilybes. Jei viena nekreips dėmesio paklausta, kodėl jos vaikas su čiulptuku, kita gali ne juokais įsižeisti. Jei įsižeidėte pati dėl tokios pastabos ar komentaro, reikia tiesiog susimąstyti, kas jus konkrečiai įžeidė. Kodėl tai temai ar klausimui esate jautri? Nereikėtų iš kitų tikėtis pokyčių, bet verta pačiai susimąstyti, kodėl vienas ar kitas dalykas žeidžia. Ką slepia ši nuoskauda?

O gal žmogui yra įprasta konkuruoti ir norėti būti geriausiam, todėl ir pagimdžiusiai vaikutį mamai norisi būti tobulai, nepamainomai, auginančiai nepakartojamą mažylį? Kokį „geros mamos" apibrėžimą pateiktumėte jūs?

Kas yra gera mama, kiekviena supranta savaip ir išskiria svarbiausius sau dalykus, kas sudaro tobulos mamos paveikslą. Šiuo metu mamos dažnai siekia karjeros, pagimdžiusios skuba į darbą ir neretai per mažai dėmesio skiria bendravimui su vaiku, kuris yra itin svarbus bet kuriuo mažojo amžiaus tarpsniu. Bendrauti su mažuoju svarbu nuo mažų dienų. Nuo to, koks bus vaiko ir mamos ryšys, priklausys, kaip toliau klostysis santykiai - ar jie bus artimi, atviri, draugiški, ar vaikas taps uždaras ir atsiribojęs.

Kad ir kas nutiktų, vaikas turi jausti, kad mama visada palaikys ir į ją galima bet kada kreiptis pagalbos. Tai suteikia vaikui saugumo jausmą. Bet kad tas saugumas būtų, mama turi padirbėti: nuo pat mažens reikia domėtis vaiku, rodyti jam dėmesį, rūpestį, kad jis jaustųsi esąs mylimas. Labai svarbu jį išklausyti, domėtis.

Elgesio ribos, vadinamieji rėmai, reikalingi, nes jei namuose nėra taisyklių, kai vyrauja neapibrėžtumas, mažieji jaučiasi nesaugiai. Todėl jei, pavyzdžiui, vaikas pradeda jus mušti, nereikia nekreipti į tai dėmesio ir leisti jam taip elgtis, save raminant, kad jis dar mažas ir nieko nesupranta. Net jei jis visiškai mažas, reikia atitraukti ranką ir pasakyti, kad taip elgtis negalima. Norėčiau priminti ir kitą jums turbūt gerai žinomą tiesą, kad nereikia vengti pagirti vaiko bei sakyti, kad jis yra mylimas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

13 psichologės patarimų, kad poros santykiai po vaiko gimimo sustiprėtų

13 psichologės patarimų, kad poros santykiai po vaiko gimimo sustiprėtų
Vaiko gimimas – didžiausias stebuklas ir džiaugsmas kiekvienai porai. Tai ne tik įprasmintos meilės simbolis, tačiau ir naujas gyvenimo etapas tiek vyrui, tiek moteriai. Nors daugelis kūdikio atėjimą į šį pasaulį sieja tik su labai švelniais, romantiškais ir pakiliais jausmais, tačiau visuomenėje vis dažniau girdime ir kitas sąvokas: depresija po gimdymo ar šeimos krizė.

Psichologė: gimus vaikui, vyro ir moters laukia šie santykių išbandymai (30)

Psichologė: gimus vaikui, vyro ir moters laukia šie santykių išbandymai
Trečias šeimos narys – nauji iššūkiai, atradimai ir išbandymai kiekvienai porai. Vienus vaiko gimimas sustiprina ir į jų santykius atneša dar daugiau meilės, supratingumo bei rūpestingumo, kitus, deja, ištinka krizė.

Gydytojų ištarta frazė įžeidžia ne vieną nėščiąją (40)

Gydytojų ištarta frazė įžeidžia ne vieną nėščiąją
Gegužė - mėnuo, kai tradiciškai labiau prisimename motinystę ir moteriškumą.

Vaikiškos mados šventė Kaune

Vaikiškos mados šventė Kaune
Savaitgalį stilingiausi kauniečiai rinkosi apžiūrėti naujausios OVS kids parduotuvės prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Kaune.

Kaip iš tiesų jaučiasi abortą patyrusi moteris (21)

Kaip iš tiesų jaučiasi abortą patyrusi moteris
Abortas – tai nepageidaujamo nėštumo nutraukimas. Sužinojusios, kad pastojo, nors nenorėjo ir nesitikėjo, moterys sutrinka, todėl kartais nusprendžia negimdyti ir pasidaryti abortą. Šis žingsnis gyvenime yra rizikingas tiek mediciniškai, tiek psichologiškai, nes turi gana rimtų ir sunkių pasekmių.

Kaip sustabdyti plaukų slinkimą (2)

Kaip sustabdyti plaukų slinkimą
Plaukų slinkimo problema aktuali visais metų laikais ir daugeliui moterų, tačiau paūmėja ji nėštumo metu ir po gimdymo. Ką turime žinoti apie plaukų slinkimą ir pagalbą sau tokiu atveju?

Po gimdymo vyras pasikeitė ir atšalo: psichologės komentaras (44)

Po gimdymo vyras pasikeitė ir atšalo: psichologės komentaras
Psichologė Karolina Gurskienė sulaukė jaunos mamos klausimo: po gimdymo vyras pasikeitė neatpažįstamai. Moterį baugina tokie pokyčiai ir atšalimas.

Nuo ko priklauso moters noras mylėtis po gimdymo: psichologės komentaras (18)

Nuo ko priklauso moters noras mylėtis po gimdymo: psichologės komentaras
Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras apie intymų šeimos gyvenimo susilaukus vaikų.

Gydytoja ginekologė ragina moteris nebūti abejingomis sau (1)

Gydytoja ginekologė ragina moteris nebūti abejingomis sau
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų.

Apklausa: koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias? (12)

Apklausa: koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias?
Kaip ir kiekvieną mėnesį – mamų nuomonė. Pametinukai, keleri metai ar daug daugiau – koks vaikų metų skirtumas geriausias? Ir geriausias kam – vaikams ar tėvams?..

Gydytojos patarimai: kaip įveikti dažniausias žindymo kliūtis (4)

Gydytojos patarimai: kaip įveikti dažniausias žindymo kliūtis
Šių dienų medicina tvirtina, kad sėkmingai savo kūdikį žindyti gali bene visos moterys. Deja, didelė dalis, nesulaukusios kvalifikuotos pagalbos, pasinaudodamos klaidingais patarimais ar tiesiog nežinodamos, ką daryti, nutraukia natūralų vaiko maitinimą.

7 patyrusios mamos patarimai pirmą kartą gimdžiusiajai

7 patyrusios mamos patarimai pirmą kartą gimdžiusiajai
Po gimdymo, ypač, jei tai pirmas vaikas, pirmaisiais mėnesiais nelengva išlikti ramiai ir racionaliai. Tačiau pabandyti verta.

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui (8)

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui
Žindymo nutraukimas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą.

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais
Darnus seksualinis gyvenimas ir lytinė sveikata daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei savijautai ir net šeimos laimei.

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras (3)

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras
Persileidimas tai savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės, kuris įvyksta tam, kad iš organizmo būtų pašalintas negyvas vaisius. Priežastys, lemiančios, kodėl vienos moterys patiria persileidimą, o kitos - ne, yra labai įvairios.