Kodėl vienos moterys po gimdymo verkia, o kitos – juokiasi

Ką jaučia moteris po gimdymo? Kodėl vieną akimirką ji juokiasi, o kitą - jau verkia? Apie tai pasakoja psichologė Karolina Gurskienė.

Ne visos moterys iškart po gimdymo pajaučia palaimą ir apsipila džiaugsmo ašaromis, kaip ir ne visos iškart pajaučia stiprų ryšį tarp savęs ir kūdikio.

Nors tai skamba keistai ir gan gąsdinančiai, tikrai nemažai daliai moterų prireikia laiko, kol jos suvokia savo jausmus ir įsijaučia į naująjį mamos vaidmenį. Po gimdymo moterį gali užplūsti „visa puokštė" jausmų: tai gali būti ir džiaugsmas, ir liūdesys, ir abejingumas, ir tiesiog noras nuo visko atsiriboti. Ir visa tai yra normalu. Moteris, patyrusi tikrai didelį skausmą, gali jaustis visaip – jos kūnas išvargęs, o sąmonė, norėdama apsisaugoti nuo tokių stiprių išgyvenimų, gali bandyti kelioms akimirkoms atsiriboti nuo tokios „stiprios" realybės.

Po gimdymo moters organizme vyksta staigi kaita – keičiasi hormonų kiekis ir tam, kad jie stabilizuotųsi ir normalizuotųsi reikia laiko. Šiuo metu ypač svarbu stebėti mamą, nes situacija yra nauja (arba vėl nauja) ir reikalaujanti jėgų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jeigu mama vengia likti viena su kūdikiu, nenori imti jo ant rankų, glausti prie savęs, myluoti – tai gali būti beprasidedančios pogimdyminės depresijos požymiai. Tokios mamos reikėtų stengtis nepalikti vienos, padėti jai rūpintis mažyliu, suteikti galimybę kuo daugiau ilsėtis perimant iš jos namų ruošos darbus, maisto gaminimo rūpestį.

Labai svarbu mamai suprasti, kad pirmuosius mėnesius svarbiausias jos darbas yra žindyti kūdikį, atsigauti po gimdymo, apsiprasti su nauju gyvenimu, todėl dėl namų tvarkos ar kitų reikalų ji neturėtų sukti galvos, o esant galimybei – turėtų eiti miegoti kartu su kūdikiu. Mamos, ypač su naujagimiais, patiria nemenką miego deficitą, o miego trūkumas turi labai didelę įtaką kasdieninei žmogaus savijautai ir nuotaikai. Paprastai tinkamas poilsis, nuoširdūs pokalbiai ir artimųjų kantrybė leidžia „pabėgti" nuo slogios nuotaikos ir mama greitai pripranta prie naujojo vaidmens, ima džiaugtis motinyste.

Jaunai mamai labai svarbu nuolat turėti žmogų, su kuriuo galėtų apie viską pakalbėti. Paprastai tai būna vyras arba mama, tačiau jeigu dažniausiai iš jų girdite: „nesinervink tu čia be reikalo, turi sveiką vaiką ir džiaukis" - vertėtų pasiieškoti draugės, su kuria galėtumėte nevaržomai išsikalbėti.Psichologė Karolina GURSKIENĖ
Taip pat labai dažnai ką tik pagimdžiusios moterys išgyvena motinystės melancholiją. Tai nuotaikų svyravimai, liūdnumas be jokios aiškios priežasties, noras (ir reali galimybė) verkti be jokio realaus dirgiklio. Visa tai, vėlgi, atsiranda dėl hormonų kaitos organizme, tačiau greitai praeina. Skirtumas tas, kad nors motinai ir užeina nepaaiškinami nuotaikų svyravimai, ir ji gali labai greitai pravirkti, moteris ima kūdikį ant rankų, rodo susidomėjimą juo ir geba pasirūpinti. Ši būsena paprastai pasireiškia per pirmąsias dvi – tris dienas po gimdymo ir per pora savaičių, apsiprantant su naujuoju mamos vaidmeniu, savaime išnyksta.

Gimdymo džiaugsmas

Jaunai mamai labai svarbu nuolat turėti žmogų, su kuriuo galėtų apie viską pakalbėti. Paprastai tai būna vyras arba mama, tačiau jeigu dažniausiai iš jų girdite: „nesinervink tu čia be reikalo, turi sveiką vaiką ir džiaukis" - vertėtų pasiieškoti draugės, su kuria galėtumėte nevaržomai išsikalbėti. Mama patyrė didžiulį sukrėtimą – ji gimdė. Tai, kas su ja vyko gimdymo metu (ypač jeigu tai buvo pirmasis gimdymas), nėra kasdieninis įvykis, todėl jaunai mamai labai svarbu nuodugniai išsipasakoti, tarsi išgyventi iš naujo visą gimdymo procesą – tai padeda viską pačiai kitaip suprasti ir kitaip bei kitokią suvokti save. Dalijimasis savo išgyvenimais ir patirtimi su kitais labai padeda, o jeigu tie kiti dar ir panašų gyvenimo tarpsnį šiuo metu išgyvena – tai ir naudinga, ir įdomu, ir smagu. Supratimas, kad yra ir kitų panašiai besijaučiančių žmonių, išties ramina, todėl bendravimas su kitomis mamomis, pokalbiai apie vaikų auginimą ir kylančius sunkumus, tikrai gali palengvinti jaunos mamos kasdienybę.

Taip pat labai svarbu neužmiršti, kad šeimyninei laimei ir gerovei išlaikyti svarbus mamos ir tėčio ryšys. Nuo pat pirmosios akimirkos, kai į šeimą atkeliauja dar vienas žmogus, neužmirškite ir vienas kito. Kūdikis – tai bendras turtas, bendras rūpestis ir džiaugsmas, todėl ir visi su juo susiję rūpesčiai jus artins tiek, kiek patys to norėsite. Neokupuokite kūdikio sau, tėčiai irgi puikiai moka juo pasirūpinti. Kalbėkite su vyru, dalinkitės išgyvenimais. Mylintis vyras žinos ir sugalvos, kaip jums padėti, jei jo pagalbos norėsite jūs pati.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis