NUOMONĖ: motinystės atostogos Lietuvoje – per ilgos ar per trumpos?

5 vaikai - tokio didumo šeimai vargu ar pasiryžčiau. Juo labiau, jei kiekvienam susigyvenimui su naujai į pasaulį atėjusiu žmogučiu būtų įmanoma skirti vos po 16 laisvų savaičių.

Kaip iš tiesų jaučiasi vaikas, kurį tėvai „išveža vasarai į kaimą"?
Vaikas eis į darželį: kokių klaidų nepadaryti

Tiesa, trijose valstybėse motinystės atostogų trukmė - tokia pati ar ilgesnė.

Prancūzijoje maksimali apmokamų motinystės atostogų trukmė - 16 savaičių. Keturi mėnesiai atostogų, ir tu jau pilnu tempu į darbą!

Negalėčiau teigti, kad vaikų auginimas - mano pašaukimas, o kas dvejus metus galėčiau glausti vis po vieną naują pabirutį šalia visų kitų. Ir ramiai šalin nustumti mintis apie kitas savirealizacijos galimybes. Su vaiku - labai smagu, tačiau motinystė dar labiau veža tada, kai šalia jos gali bent kiek užsiimti ir sau tinkama veikla.

Tačiau prisiminti ją tuomet, kai tavo mažasis angeliukas dar tik mokosi pažinti pasaulį, atrodo velniškai per anksti. Pagalvojau - jei būčiau prancūzė, kūdikį mieliau pasirinkčiau auginti Lietuvoje. Juk palikti kelių mėnesių mažylį su, greičiausiai, menkai tepažįstamu žmogumi, atrodo kone nusikaltimas vaikui - jo sveikai kūdikystei, laimingai vaikystei ir visam likusiam gyvenimui.

Ar vis dėlto galima nubrėžti ribą, kada dar labai per anksti palikti mažylį kito žmogaus globoje, o gal visgi ilgos atostogos dviese gali būti ir kenksmingos?

Tačiau net ir vakarų pasaulyje vieningos pozicijos šiuo klausimu nėra. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose maksimali apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė - vos 12 savaičių. Ir vis dėlto ne pirmus metus pastebima, kad didelė dalis moterų į darbus sugrįžta kur kas anksčiau nei kad sueina trijų mėnesių terminas.

Tuo metu Lietuvoje kritiškai vertinamos net ir tos mamos, kurios mažylius į darželius išveda šiems sulaukus metukų. O auginti namuose, pasigirsta kalbų, raginama iki visų trejų metų.

Atsakymo į klausimą apie optimalią atostogų trukmę šykšti ir akademinės bendruomenės atstovai. Vieni jų teigia, esą su vienu iš tėvų pirmuosius kelis savo gyvenimo metus praleidę vaikai ateityje bus mažiau linkę į agresiją, nusikaltimus. Kiti tikina, jog atžalų būdą formuoja tėvų psichinė sveikata: į darbus iki pirmojo vaiko gimtadienio sugrįžusios mamos būna rečiau linkusios skųstis slogia nuotaika, joms rečiau gresia susirgti depresija.

Iš kitos pusės, moterims gresia psichologiniai sutrikimai, jei į darbus visomis jėgomis ji kimba per pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius.

Nuomonę pateikia ir Pasaulio sveikatos organizacija - dėl žindymo, kurį, jų nuomone, dera tęsti iki vaikui sueis dveji. Tad darbai pilnu tempu ir sveikas vaikas - sunkiai suderinama. Na, suderinama, tačiau, tikiu, tokių tik mažuma.

Koks būti optimalus vaiko priežiūros atostogų laikas, tirta vos kelis kartus, paskutinįjį - kone prieš dešimt metų.

Vieno tyrimo metu domėtasi 16 Europos šalių padėtimi, pradedant 1969-aisiais - bandyta sieti staigias kūdikių mirtis ir laiką, kurį mama prabuvo su mažyliu. Vieno tyrimo autorių Christopherio Ruhmo išvada: optimalus laikas - 40 savaičių. Ar bent per tiek laiko trukusias vaiko priežiūros atostogas netikėtų kūdikių mirčių pasitaikydavo mažiausiai.

Žinoma, staigios kūdikių mirties sindromas - gal ir nekoks rodiklis sprendžiant, kiek ir kuriam laikui kūdikėliui reikalinga mama.

Štai Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ilgesnis vaikelio buvimas su mama daro nemenką įtaką jo intelektiniams gebėjimams.

Buvo tirti po 1977-ųjų gimę žmonės - tais metais apmokamų atostogų trukmė buvo nustatyta 4 mėnesiams (iki tol jos nebuvo apmokamos), neapmokamų riba - nuo 3 iki 12 mėnesių. Mokyklos amžių pasiekusių šių vaikų rezultatai nustebino - kartos po 1977-ųjų atstovai kur kas rečiau mesdavo mokyklą. Yra duomenų ir apie aukštesnį tiriamųjų intelekto koeficientą.

Tiesa, teigti, kad kuo ilgiau trunka bendros mažylio ir mamos atostogos, tuo vaikui geriau. Štai, pavyzdžiui, Švedijoje dar 1988-aisiais metais prailginus apmokamų motinystės atostogų trukmę nuo 12 iki 15 mėnesių jokių raidos skirtumų tarp ilgiau ar trumpiau trimis mėnesiais kartu su mamomis buvusių vaikų nepastebėta.

Vieningo atsakymo nėra. O ir į darbus dažnai pargina ne mamos noras užsiimti ir „nemamiška“ veikla, o tiesiog finansinės paskatos, ar tiesiog baimė netekti darbo ar šiam po kurio laiko tiesiog nebetikti. Tad kito pasirinkimo ir nėra.

O kalbą pradėjau nuo 5 vaikų, kuriuos lietuvė augina Prancūzijoje.

Na, ne, kaip ir minėjau, jiems sunkiai pasiryžčiau. Tiesiog istorija privertė susimąstyti - galimybė dvejus metus būti kartu su vaikeliu, kažkas labai nepaprasto! Ir tie metai neverti apibūdinimų "beprotiškai sunku".

Dveji metai mažojo šypsenų, kasdienių pasiekimų, virtinės pamokų mamai, dieninių pasivaikščiojimų, popiečio miegelio, naminio pyrago kvapo vidury savaitės! Ir naujų, o gal net kardinalių svajonių įgyvendinimas per kiekvieną mažojo pietų miegelį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis