Po gimdymo vyras pasikeitė ir atšalo: psichologės komentaras

Psichologė Karolina Gurskienė sulaukė jaunos mamos klausimo: po gimdymo vyras pasikeitė neatpažįstamai. Moterį baugina tokie pokyčiai ir atšalimas.

Iš skaitytojos laiško:


„Esame jauna šeima, prieš 6 mėnesius susilaukusi kūdikio. Tai mūsų pirmasis vaikas, todėl manau, kad turėtume abu šokinėti iš laimės, tačiau taip nėra. Nors mažylį planavome ir jo labai laukėme, po jo gimimo viskas kažkaip pasikeitė. Vyras dažnai atrodo tarsi apatiškas viskam, nenori rūpintis nei manimi, nei kūdikiu, nors iš pradžių norėjo.

Kai imame kalbėtis apie tai, aš tikiu juo, atrodo ir kalba nuoširdžiai ir sako pats nesuprantantis, kodėl jam taip užeina, bet aš pati matau, kad jam tarsi nieko nesinori, nesinori net mūsų. Ir keisčiausia, kad iki gimdymo jis nuolat norėdavo mylėtis, beveik iki paskutinės nėštumo savaitės mes buvom lytiškai tikrai aktyvūs, o gimus vaikui – jam to nebesinori.

Ką man daryti? Aš noriu išsaugoti šeimą ir vyrą. Kaip man jį vėl priversti domėtis manimi?“



Kūdikio gimimas, ypač pirmojo, iš esmės pakeičia poros gyvenimą ir santykius. Anksčiau gyvenę tik vienas dėl kito, gimus mažyliui partneriai turi beveik visą dėmesį atiduoti vaikui, o laikas, kai dėmesys nėra skiriamas vaikui, dažniausiai būna panaudojamas kalboms apie jį. Ypač pirmaisiais mėnesiais mažylis tampa tėvų gyvenimo centru: juo reikia nuolat rūpintis, daug kas yra nežinoma, daug kas neramina ir daug kas džiugina – ir viską norisi aptarti. Priprasti prie naujojo gyvenimo ir jo ritmo dažnai prireikia daug laiko ne tik mamai, bet ir tėčiui. Dažnai vyrai nesitiki, kad vaikas pareikalaus tiek daug mamos dėmesio ir laiko, todėl džiaugsmą susilaukus kūdikio greitai gali pakeisti neviltis, kaip viskas dabar bus.Nors pogimdyminė depresija dažniausiai užklumpa moteris, vyrai irgi ja serga. Matydami, kiek daug jėgų pareikalauja kūdikio priežiūra, labai dažnai vyrai bando prisidėti prie šių darbų ir pagelbėti savo mylimosioms, tačiau kartais dėl nežinojimo kaip arba tikėjimo, kad viską galima padaryti greitai ir efektyviai (pavyzdžiui, pasupau vaiką ir jis iškart užmigo, kaip rodė sauskelnių reklamoje), jie greit nusivilia. Jeigu moteris vertina vyro pastangas, vyras stengiasi ir toliau, tai daro noriai, jei ne – stengiasi, stengiasi, kol pasijaučia nevertinamas ir niekam tikęs, todėl užsisklendžia savyje ir atsiriboja.


Nors kūdikio gyvenime mama užima tikrai didelę dalį, tėtis yra taip pat labai svarbus, todėl jo pagalba yra ne tik reikalinga, bet ir naudinga tiek mamai, tiek pačiam kūdikiui užmezgant tvirtą ir saugų tarpusavio ryšį. Pasitikėkite savo vyru, leiskite jam pačiam ir vienam tvarkytis su kūdikiu. Geriau ar blogiau, bet jis pakeis sauskelnes ir galbūt ne taip greitai kaip mama, bet jis irgi mokės padėti pavalgiusiam kūdikiui atsirūgti. Mama neturėtų okupuoti kūdikio sau ir viską daryti pati, taip per daug vargindama save, atimdama iš tėčio tėvystės vargą ir džiaugsmą, atimdama save iš tėčio ir tėtį iš vaiko.


Jūsų minėtas seksualinio poreikio sumažėjimas gali būti dėl patiriamo streso ir nuovargio, tačiau dažniausiai jis būna laikinas. Matydama sumažėjusį vyro potraukį, bandykite pati pakurstyti aistrą. Mamos vaidmuo yra labai mielas, tačiau mažiau seksualus ir gundantis. Mamos dažnai užmiršta save ir savo partnerį, nes rūpinimasis kūdikiu išties išvargina, tačiau viskas įmanoma, kai yra noro. Jūsų rūpestis dėl seksualinio gyvenimo yra pagrįstas, nes tai išties labai svarbus aspektas šeimoje. Poros intymus gyvenimas turėtų būti kaip bendra paslaptis, kurioje nėra jokių vaikų ir jokios kasdienybės, tai tarsi grįžimas į gyvenimą, kai dar buvote dviese. Stenkitės atsipalaiduoti pati ir tuo užkrėskite mylimąjį, niekur neskubėkite ir neskubinkite partnerio - net jeigu vaikas ir nubus jums nespėjus visko tinkamai užbaigti, pasidžiaukite dviese praleistu laiku, o patirtos emocijos privers su nekantrumu laukti kito karto.


Neatiduokite viso laiko kūdikiui. Jūs esate ne tik mama, bet ir žmona. Norint išsaugoti šeimą, reikia pastangų. Galbūt jūsų vyrui šiuo metu sunkesnis laikotarpis, tačiau juk visiems pasitaiko prastesnių dienų. Jūs esate pasiryžusi išspręsti šeimoje kilusias problemas ir tai jau didelis žingsnis pagerėjimo link. Dar kartą nuoširdžiai pasikalbėkite su vyru ir imkitės iniciatyvos – nustebinkite jį savo supratingumu ir paslaptingu moteriškumu.


Šeimos išyra tada, kai sutuoktinių galvose nuolat skamba frazė „tegul jis pradeda pirmas". Juk visiškai nesvarbu, kas šiandien vairuos jūsų laivą, svarbiausia, kad iš audros abu išplauktumėte gyvi ir vėl taptumėte laimingi.


Psichologė Karolina Gurskienė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis