Vaikystėje šios nuoskaudos atrodė milžiniškos, susilaukus savo vaikų viskas pasikeitė

Vaikystėje niekas nenorėjo mūsų tyčia įskaudinti, tiesiog vaikišku protu sunku suvokti suaugusiųjų problemas. O mes nuoskaudas atsimename, tačiau ir savo vaikus neretai įskaudiname.

1 nuoskauda: suaugusieji meluoja


Jie meluoja, kad yra protingi ir viską žino. Pavyzdžiui, kaip elgtis, kaip mokytis, kaip rengtis, ar valgyti sriubą ir kada eiti miegoti. Paskui užaugi ir supranti, kad niekas nieko nežino, kiekvienas elgiasi taip, kaip pavyksta, o ne kaip reikia. Juk reikia miegoti aštuonias valandas, o miega tik penkias, reikia valgyti sriubą, o laiko lieka tik kavos išgerti. Po 18 val. nereikėtų valgyti, bet biure vietoj sriubos gavus tik kavos, vakarienės jūs nė už ką neatiduosite. Šie suaugusieji nieko nežino, tačiau dar moko vaikus, kada jiems eiti miegoti. Ir maitina juos brokoliais, avižine koše.


2 nuoskauda: nenupirko šuniuko


O jūs taip norėjote. Per visas šventes slapta tikėjotės, dairėtės į šunis gatvėje, norėjote parsivesti bet kokį benamį, kad tik jis būtų jūsų. O suaugusiesiems brangesni baldai, kilimai ir batai – mažas šuniukas viską grauš. Vaikai jiems brangesni už daiktus. Dabar jūs suprantate, kad ne kilimai buvo esmė, o tai, kad šunį reikia vedžioti, juo rūpintis. Be to, per atostogas šunelį kažkur reikia priglausti. Galiausiai šuniui reikia skirti nemažai dėmesio. Dabar juk suprantate, kad tėvai pavargdavo, o gal ir sveikata neleido jiems laikyti šuns. Dabar užaugote, gal net du šunis auginate, o nuoskauda liko...


3 nuoskauda: mama jus paskutinį pasiimdavo iš darželio


Sėdėdavote drabužinėje, šalia sėdėdavo susiraukusi auklėtoja, o mama vis nesirodydavo. O jūs sėdėdavote ir galvodavote, kad mama niekada neateis, kad ji jus užmiršo. Netgi atsimenate išdidžius veidus tų, kurių mamos atėjo pasiimti anksčiau nei jus. Ir nors labai džiaugėtės, kai mama pagaliau pasirodė, atsiprašinėjo, lupo mandariną ir žadėjo vesti valgyti ledų, šis džiaugsmas neleido užmiršti vienišumo jausmo, laukiant drabužinėje mamos.


4 nuoskauda: Kalėdų seneliu persirengė tėtis


Ar dar blogiau – kaimynas. Jie ką, kvailiu jus laiko? Galvoja, jei žmogus mažas, tai neatskirs Kalėdų senelio nuo dėdės Jono? Ir jo barzda netikra, o dovanų maiše – ne tai, ko jūs prašėte laiške Kalėdų seneliui. Kaip po to galima tikėti stebuklais? Dabar jau žinote, kad Kalėdų senelis yra, sakote taip savo vaikui. Tik jums nepasisekė, o jam pasiseks – pas jį ateis tikras Kalėdų senelis.


5 nuoskauda: liepė atsiprašyti


O jūs buvote nekaltas, viską darėte vedini geriausių ketinimų. Na, taip, po remonto išdažėte likusiais dažais sienas, bet juk taip gražiau. Na, taip, įdėjote tėčio batus į skalbyklę, bet juk norėjote padėti mamai. O jie neįvertino jūsų pastangų, barėsi, liepė atsiprašyti ir pripažinti kaltę. O kam tai patinka?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis