Virgis: po gimdymo neatpažįstu žmonos, negaliu taip gyventi psichoterapeutės patarimai

 (47)
Šeimos santykių instituto psichoterapeutės Romos Šerkšnienės parengtas komentaras apie tai, kaip šeimoje išvengti bereikalingų nesusipratimų, ginčų, ir išlaikyti darnius santykius.
© Shutterstock nuotr.

„Daugiau negaliu taip gyventi", - tarė Virgis 32, metų informatikos specialistas. „Viskas užgriuvo iš karto... darbas, kūdikis. Noriu pagyventi atskirai. Žmonos nebeatpažįstu. Ji tik nuolat reikalauja, verkia ir kaltina. Ji net nebemiega kartu, na, suprantat, ką noriu pasakyti? Man labai sunku dabar. O ji visai manęs nesupranta. Mes dabar jau trise, o dar būsto paskola. Stengiuosi uždirbti daugiau, gavau papildomą projektą, bet ji to nevertina".

TAIP PAT SKAITYKITE:
Nuotraukos, kurių nedera viešinti socialiniuose tinkluose
Kas nutinka, kai vaikui duodame du, o ne vieną vardą?

„Nebežinau, kaip dabar bus. Man taip sunku, o jis nusprendė išeiti,- pasakoja Irma, 29 metų vadybininkė. „Buvome tokie laimingi, taip laukėme kūdikio, įsigijome naują būstą. Dabar tik pastoviai ginčijamės. Jei aš paprašau padėti, Virgis tik bėga vis ilgiau užsibūna darbe arba užsidaro savo kambaryje. Įsivaizduokite, jis sako, kad dirba. Mūsų mažylis labai neramus dabar - jam  dygsta dantukai. Virgis visai nenori padėti, jam tik darbas rūpi. Esu "ant ribos", pervargau, nebeturiu jėgų. Mes beveik nebesikalbame, tik ginčijamės. Niekada nemaniau... mes abu nemanėme, kad santuoka...vaikas taip pakeis viską".

Tyrimai teigia, kad tik 50 proc. porų jaučiasi laimingos. Nors santuoka ir laikoma vienu iš svarbiausių gyvenimo įvykių, tačiau ji yra pradžia, o ne pasiektas tikslas. Santuokinė laimė yra kuriama ir kūrimo procese nuolat pasitaiko sunkumų ir gyvenimiškų iššūkių.

Pradėkime nuo skyrybų skaičiaus. Lietuvoje per pastaruosius 10 metų iš 100 šeimų išsituokė vidutiniškai 54 šeimos. Pakartotinų santuokų iširimo skaičius (~ 10 proc. ) rodo, kad partnerio pakeitimas nėra sprendimas laimingai santuokai sukurti.

Nors santuoka ir laikoma vienu iš svarbiausių gyvenimo įvykių, tačiau ji yra pradžia, o ne pasiektas tikslas. Santuokinė laimė yra kuriama ir kūrimo procese nuolat pasitaiko sunkumų ir gyvenimiškų iššūkių.
Psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

Stresas, kivirčai ir  nesutarimai santuokoje dažnai kyla dėl psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ar depresiniai sutrikimai, piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais, ar sunkių fizinės sveikatos sutrikimų. Dažni ir stiprūs konfliktai silpnina imunitetą ir trikdo sveikatą. Tačiau ne tik ligos ar psichologinės problemos gali kelti stresą šeimyniniame gyvenime. Permainos, aplinkybių pasikeitimas gali suteikti poros gyvenimui malonių akimirkų ir naujų galimybių, bet tuo pačiu ir sukelti stresą.

Viena iš stipriausių ir labiausiai tyrinėjamų permainų poros gyvenime yra vaiko gimimas. Tėvystė - tai pats didžiausias iššūkis porai. Nors daugelis porų sėkmingai įveikia vaiko auginimo sunkumus, tačiau apie 75 proc. teigia, kad jų pasitenkinimas tarpusavio santykiais ir seksualiniu gyvenimu sumažėja. Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas, rūpinimasis vaiku ir tarpusavio santykiais, papildomi finansiniai įsipareigojimai, aktyvesnis senelių kišimasis į šeimos gyvenimą, dalinimasis pareigomis, ypač kai abu tėvai yra dirbantys, - tai yra iššūkiai, kurie poros gyvenime kelia stresą.

Šis stresas paveikia ne tik poros tarpusavio santykius ir sveikatą, bet ir vaikų. Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną, fizinę ir psichosocialinę raidą, gali sukelti nerimo, depresinius ar elgesio sutrikimus.

Džiugi žinia, kad šeimos gyvenimo tyrinėtojams pavyko nustatyti, kad poros gebėjimo spręsti problemas kokybė yra tas veiksnys, kuris geriausiai atskiria laimingas poras nuo nuolatinį stresą ir konfliktus patiriančių porų. Gebėjimo spręsti problemas kokybė yra būtent tas instrumentas, kuris leidžia porai išlaikyti pasitenkinimą tarpusavio santykiais ir gyvenimu kartu. Poros gebėjimas valdyti konfliktus leidžia nuspėti - 80-90 proc. tikslumu - ar jie bus patenkinti ar nelaimingi, ar gyvens kartu ar atskirai, sekančius pusantrų-trejus metus.

Virgis: po gimdymo neatpažįstu žmonos, negaliu taip gyventi <sup style="color: #ff0000;">psichoterapeutės patarimai</sup>
Jei norite išvengti nesusipratimų, bereikalingų kivirčų, mokykitės kalbėtis ir išklausyti, vengdami kaltinimų, kritikos, išankstinių nuostatų.
© Shutterstock nuotr.

Moterų ir vyrų psichologijos skirtumai, skirtingas savęs suvokimas, skirtingi lūkesčiai ir troškimai, gyvenimo iššūkiai neišvengiamai sukelia nesusipratimus.. Santuoka, gyvenimas kartu visada yra susiję su sunkumais, krizėmis, konfliktais, problemomis, atsirandančiomis tarp vyro ir moters. Tyrimai rodo, kad ne problemų skaičius, asmeninės savybės, vertybiniai bei požiūrių skirtumai skiria laimingas ir nelaimingas poras, bet jų bendravimo pobūdis ir gebėjimas kalbėtis apie savo problemas ir skirtumus. Ir ši žinia suteikia vilties, nes bendravimo įgūdžių galima išmokti.

Gyvenimas šeimoje nėra tik pareigos, lūkesčių patenkinimas ar taikymasis vienas prie kito, dalijimasis pareigomis ir problemų sprendimas. Mylinčiuose santykiuose turi būti džiaugsmo, malonumų, draugiškumo, jausmingumo ir seksualumo.
Psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

Kokie bendravimo įgūdžiai padeda spręsti sudėtingas situacijas ir išvengti ginčų? Bendravimas nėra tik žodžiai. Tai ir gestai, veido išraiška, kūno judesiai, elgesys, veiksmai, balso tonas. Savo darbe pastebiu, kad žmonės dažnai sako švelnius žodžius, bet žvilgsnis, balso tonas ir kiti ženklai rodo, kad sakome ne tai, ką žmogus jaučia. Bendraujant svarbu mokėjimas aiškiai išreikšti savo norus. Kalba yra stiprus tarpusavio įtakojimo instrumentas. Svarbu ne tik ką sakote, bet ir kaip, kokiu tonu sakote, ką pabrėžiate, nes taip sukuriate kontekstą, kuriame norite bendrauti. Jei norite, kad jums padėtų, bet sakote tai irzliai, tuomet tikėtina, kad gausite atsakymą suirzusiu tonu (geriausiu atveju, nutylėjimą su mintimi „vėl kabinėjasi").

Klausymasis yra kitas svarbus bendravimo komponentas. Nemokėjimas klausytis dažnai veda į nesupratimus, klaidas ir problemas tarpusavio santykiuose. Girdėti ir klausytis nėra tas pats. Klausytis reiškia suprasti, kas sakoma, atsiminti, kas buvo pasakyta ir sugebėti atkartoti tai, ką išgirdote.

Jei norite išvengti nesusipratimų, bereikalingų kivirčų, mokykitės kalbėtis ir išklausyti, vengdami kaltinimų, kritikos, išankstinių nuostatų („žinau, ką dabar pasakysi") ir minčių skaitymo  („ne tą sakai, ką galvoji, „ Žinau tavo mintis"). Leiskite vienas kitam saugiai išsakyti mintis ir jausmus.

Jei norite darnių santykių, sukurkite problemų sprendimo modelį, kuris atsižvelgtų į jūsų abiejų poreikius ir požiūrį. Mokykitės dalintis pareigomis šeimoje. Tai padės išvengti konfliktų ir sumažins nuovargį bei įtampą..

Gyvenimas šeimoje nėra tik pareigos, lūkesčių patenkinimas ar taikymasis vienas prie kito, dalijimasis pareigomis ir problemų sprendimas. Mylinčiuose santykiuose turi būti džiaugsmo, malonumų, draugiškumo, jausmingumo ir seksualumo. Ieškokite bendrų veiklų, užsiėmimų. Laiką leiskite kartu taip, kad galėtumėte mėgautis tarpusavio artumu, nuolat džiaugtumėtės vienas kito draugija. Raskite laiko ne tik vaikams, draugams, bet ir tarpusavio santykiams. Tuomet tikrai jūsų namuose bus gera.

Straipsnį parengė šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė. 

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mamos kertelė

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui (3)

Kaip baigti žindyti nesukeliant streso sau ir vaikui
Žindymo nutraukimas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą.

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais

Beveik ketvirtadalis gimdžiusių moterų jaučia nepasitenkinimą lytiniais santykiais
Darnus seksualinis gyvenimas ir lytinė sveikata daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei savijautai ir net šeimos laimei.

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras (3)

Nėštumas be laimingos pabaigos: psichologės komentaras
Persileidimas tai savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės, kuris įvyksta tam, kad iš organizmo būtų pašalintas negyvas vaisius. Priežastys, lemiančios, kodėl vienos moterys patiria persileidimą, o kitos - ne, yra labai įvairios.

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį (3)

Patarimas mamoms: kaip po gimdymo sustangrinti liemenį
Neretai būsima mama per 9 mėnesius priauga 10-20 ir daugiau kilogramų, tad dažnai moteris sunerimsta ne tik dėl pasikeitusių kūno formų, bet ir dėl sveikatos. Akušerės ginekologės Rasos Jakutienės patarimai mamoms.

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką (1)

Mokslininkai dar kartą patvirtino, kodėl reikia kuo dažniau glausti gimusį vaiką
Kaip parodė naujausi tyrimai, tie žiurkių jaunikliai, šalia kurių nuolat būdavo mama, sparčiau vystėsi, greičiau formavosi jų smegenys. Mokslininkai daro prielaidą, kad tėviškas rūpinimasis atžalomis, fizinis kontaktas turi teigiamos įtakos smegenų raidai.

Po gimdymo – iš karto atgal į darbus: psichologės komentaras (1)

Po gimdymo – iš karto atgal į darbus: psichologės komentaras
Lietuvoje vaiko auginimo atostogos yra vienos ilgiausių Europoje. Tačiau neretai pasitaiko, kad į darbą grįžti moteris nusprendžia praėjus vos keliems mėnesiams po gimdymo. Psichologės Karolinos Gurskienės įžvalgos apie motinystės ir karjeros suderinimą bei tai lydintį kaltės jausmą.

Psichologė: moterys, neatiduokite visos savęs vaikui (42)

Psichologė: moterys, neatiduokite visos savęs vaikui
Gimus vaikui, jis reikalauja didžiausios dalies mamos ir tėčio dėmesio bei laiko. Dažna moteris savo poreikius atideda „geresniems laikams“. Ar tai teisinga?

Psichologė: artimieji po gimdymo turėtų būti labai budrūs ir stebėti jauną mamą (18)

Psichologė: artimieji po gimdymo turėtų būti labai budrūs ir stebėti jauną mamą
Nors kūdikio gimimas dažniausiai yra labai džiuginantis ir laukiamas įvykis, kartais nutinka visiškai priešingai. Ką svarbu žinoti apie pogimdyvinę depresiją?

Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas

Tai, apie ką kalbėti nedrąsu: šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas – itin nemalonus sutrikimas, apie kurį vengiama kalbėti. Tačiau skaičiuojama, jog maždaug trečdalis moterų ir apie 20 proc. vyrų kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą dėl šlapimo nelaikymo.

Ar normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko? Psichologės komentaras (15)

Ar normalu, kad kartais labai pykstu ant savo vaiko? Psichologės komentaras
Gražus motinystės paveikslas, kai viskas nupiešta šviesioms ir ramiomis spalvomis, nėra teisingas jaunų mamų atžvilgiu.

Natūralūs būdai padidinti pieno gamybą (2)

Natūralūs būdai padidinti pieno gamybą
Siekis krūtimi maitinti kūdikį vertas pastangų, nes motinos pienas – geriausias maistas, idealiai tinkantis vaikui pirmaisiais gyvenimo metais.

Psichologė: kas iš tiesų nutinka vyro ir moters santykiams gimus vaikui (3)

Psichologė: kas iš tiesų nutinka vyro ir moters santykiams gimus vaikui
Dažniausiai kūdikio gimimas yra labai lauktas ir džiaugsmingas įvykis, kurio laukia ne tik būsima mama ir tėtis, bet ir visi aplinkui.

Renkamės mamos krepšį: į ką atkreipti dėmesį

Renkamės mamos krepšį: į ką atkreipti dėmesį
Tėveliai žino, kad pakeisti sauskelnes ne namuose gali būti ne taip jau ir paprasta: tam reikia ne tik patogios vietos, bet ir ne vienos priemonės.

Gimtadienio proga surengė labdaringą aukcioną

Gimtadienio proga surengė labdaringą aukcioną
BABY CITY/TOY CITY gimtadienio šventėje surinktos lėšos paaukotos Mamų unijai.

Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo: apie ką nutylima (1)

Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo: apie ką nutylima
Visi pirmi kartai mus šiek tiek gąsdina. Pirmasis vizitas pas gydytoją po gimdymo – ne išimtis. Žinojimas, ko galima tikėtis ir kam nusiteikti, padės jaustis ramiau.