Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Mama Saulė klausia:

„Maitinu sūnelį pati, tačiau kartais tenka kur išbėgti valandai ar kitai ir palikti mažylį su tėveliu. Tada labai rūpinuosi, kad tik jis neatsibustų ir nepaprašytų valgyti, nes nebus ko. Noriu pasiteirauti, kaip geriausiai, nepakenkiant natūraliai laktacijai sukaupti truputį motinos pieno atsargų šaldiklyje?

Kai maitinu, iš kitos krūties irgi laša pienas. Ar galiu tą pieną, kuris išlašės per vieną dieną/ pusdienį supilti į vieną konteineriuką ir užšaldyti? Ar negerai maišyti pieną iš skirtingų maitinimų? Nes per vieną kartą jo neprilaša tiek daug, kad atskirai būtų verta šaldyti.

Kitas būdas – jei nusitraukčiau pieno po maitinimo, kada ir kaip tai geriausia padaryti, kad nesutrukdyčiau natūraliam pasiūlos – paklausos dėsniui?“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Interviu su gydytoja: ar verta skiepyti vaikus

Gripas „kerta“ vaikus: ką svarbu žinoti

Atsako vaikų ligų gydytojas ir žindymo konsultantas, knygos „Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė" autorius Kazimieras Vitkauskas.Miela Saule,

visiškai natūralus maitinimas, prie kurio natūraliai, atitinkamai kūdikio poreikiams, prisiderina ir laktacija (pieno gamyba ir tekėjimas krūtyse), yra prie krūties prigludusio kūdikio žindymas.

Aišku, ir dirbtinai (rankomis ar pientraukiu) ištrauktas motinos pienas išlieka natūraliu ir geriausiu kūdikio maistu, su kuriuo negali lygintis joks jo „pakaitalas“ (mišinys).

Deja, sušaldytas į ledą ir vėl atšildytas, motinos pienas praranda dalies biologiškai svarbių medžiagų (antikūnų, saugančių nuo ligų) aktyvumą, bei žūsta gyvosios motinos pieno ląstelės - leukocitai.

Be to, ir dirbtinai ištraukto pieno sumaitinimas kūdikiui kitu būdu, (ne betarpiškai iš krūties), taip pat nėra visiškai natūralus maitinimas, o girdymas iš buteliuko per čiulptuką gali atpratinti kūdikį žįsti, nes:

- jis gali nebenorėti dirbti;

- jis gali nebemokėti gerai priglusti prie krūties.

Kadangi po žindymo ištraukiant pieno krūtis bus verčiama gaminti pieno daugiau, negu kūdikiui tuo metu reikia, tai atitinkamai paveiks ir paklausos bei pasiūlos dėsnį.

Be to nebeidealiai žindomo kūdikio poreikius atitiks ir pieno kokybė: kūdikis gaus daugiau santykinai liesesnio pieno, nes po žindymo krūtyje pasilikęs riebiausiasis „galinis“ pienas bus išmelžiamas dirbtinai ir sandėliuojamas buteliukuose ateičiai.

Žindymo metu iš kitos krūties, o taip pat tarp maitinimų galbūt net iš abiejų krūtų lašantis pienas gali būti surenkamas į indelį, kuris glaudžiamas po speneliu, ar į gaubtelius, dedamus po liemenėle. Tačiau daugumai motinų toks savaiminis pieno tekėjimas būna tik laikinas reiškinys ir neilgai trukus baigiasi. Tuo tarpu baksnojimas pieną surenkančiu indeliu ar gaubtelio spaudžiantis ir dirginantis sąlytis su jautria spenelio ir areolės oda gali stimuliuoti pieno tekėjimo refleksą ir tuomet.

O jeigu Jums vis tiek išliks noras turėti atsargų, kiekvieną kartą (skirtingu laiku) iš krūties ištrauktą pieną geriau supilti ir laikyti atskiruose indeliuose. Ant jų reikia užrašyti dieną, valandą, o jeigu laikysite ilgiau – tai ir mėnesį.

_loadQuiz(17072);