Mama: bijojau prisipažinti, kad nežindau

 (61)
Mamos Saulės žindymo patirtis - tikrai karti. Tačiau kartais reikia išgerti taurę kartėlio, kad pajustum gyvenimo saldumą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Prieš gimdymą prisiklausiau istorijų, kad maitinti gali visos ir „tik tinginės, nerūpestingos ir degradavusios motinos gali maitinti savo vaiką mišiniu", kokie tie "buteliniai" vaikai silpni, nutukę ir pan. Buvau pasiryžusi maitinti pati. Deja, realybė buvo kitokia.

Gimė sūnelis, o pienuko - nulis.

Jokio priešpienio, nieko. Ligoninės personalas paaiškino, kad taip gali būti, ir pienuko atsiras, tik reikia palaukti, duoti vaikui žįsti krūtį, skatinti pieno gamybą. Čia susidūriau su pirmaisiais sunkumais - vaikinas niekaip neima krūties, muistosi, rėkia.. Tam įtakos turėjo įdubę speneliai. Seselės bandė padėti teisingai paimti krūtį, tačiau niekas netiko.

TAIP PAT SKAITYKITE:
20 patarimų, kaip kalbėti su vaikais, kad mus išgirstų
Laura Imbrasienė - apie nėštumą ir karjerą televizijoje

Praėjo pirma para, vaikutis žviegia, nori valgyti, seselės davė mišinuko. Tik trečią parą atsirado priešpienis, tačiau sūnus griežtai atsisakė krūties. Seselės bandė padėti sūneliui paimti krūtį, netgi atnešė švirkštą, kad padėtų „ištraukti" spenelį, tačiau pabandžius vėl duoti krūtį, jis tik dar labiau įpykdavo, pradėdavo žviegti iki mėlynumo.

Krūties atsisakė kategoriškai.

Specialistai pasiūlė antspenius - truputį pažinda (apie 15 sekundžių), spjauna ir vėl rėkia. Tada prasidėjo kūdikių gelta, vaiką atskyrė nuo mūsų 12-ai valandų. Prašiau, kad pakviestų, kai tik norės valgyti, eidavau maitinti kas 2-3 valandas.

Pasakiau ten dirbančioms seselėms, kad neima vaikutis krūties, o jos: „Nebijok, pas mus visi vaikai paima, išmoks ir taviškis". Tačiau po kelių bandymų jos liepė nusitraukti pienuko ir palikti. Sumaitino iš buteliuko. Išgėrė godžiai ir be jokių kaprizų. Personalas nuleido rankas. Liepė nusipirkti pientraukį. Pabandžiau trauktis pientraukiu - skausmas nežmoniškas, bet bent jau vaikas pavalgydavo mano pieno.

Namo grįžome po 5 parų.

Vis dar bandžiau duoti žįsti krūtį, tačiau kaskart vaikas tiesiog susinervuodavo, įpykdavo ir žviegdavo. Jaučiausi baisiai, verkiau kiekvieną maitinimą - kodėl jis nenori imti krūties? Po savaitės praradau viltį maitinti pati, nes situacija nesikeitė, tik blogėjo. Po bandymo duoti krūtį, vaiką nuraminti pavykdavo sunkiai.

Buvo labai sunku, nes viskas susiklostė taip, kad mums grįžus iš ligoninės vyras turėjo iškart grįžti į darbą, namuose su mažyliu likau viena. Ir prasidėjo mano dienos maratonas - nusitraukiu pienuką, pamaitinu sūnelį, pasikeičiam sauskelnes, susitvarkom, begu plauti pientraukio, vėl sėdu trauktis pieno, vėl maitinu, vėl keičiam sauskelnes ir taip viskas ratu. Sūnelis augo, pieno reikėjo vis daugiau, tad prie pientraukio praleisdavau apie valandą laiko.

Džiaugiuosi, kad vyras, kuris į darbą keldavosi 6 ryto, o grįždavo tik apie 8 vakare, keldavosi su manimi naktį, kad pamaitintų vaikutį (turėdavau pieno vienam maitinimui į priekį), o aš tuo metu nusitraukdavau pieną. Taip „sutaupydavau" valandą miego. Per pirmus tris mėnesius vaikinas priaugo po kilogramą. Tiesą sakant, dabar tų trijų mėnesių net neatsimenu, nes tai buvo, turbūt, pats juodžiausias periodas mano gyvenime.

Tokiu ritmu gyvenome tris mėnesius.

Situacija pasikeitė, kai per Velykas nuvažiavome į giminės susitikimą. Sūnus išsimušė iš ritmo, pasidarė kaip nesavas, maitinimo režimas išsiderino, nebespėdavau nusitraukti pieno, vaikas žviegdavo kas 15 minučių ir taip visą savaitę. Pieno siaubingai sumažėjo, turbūt, dėl to, kad tiesiog nebeturėjau kada jo nutraukti, aišku, stresas darė savo. Po kelių dienų pienas visiškai dingo.

Norėjau bandyti vėl susigrąžinti pienuką, tačiau vyras pasisodino mane ir pasakė: „Aš noriu, kad tu jaustum meilę ir šilumą mūsų vaikui, o ne purtytumeis ir verktum kiekvieną kartą jam suniurzgėjus. Vaikui reikia laimingos ir ramios mamos, o ne vaikščiojančio zombio. Aš noriu, kad tu būtum laiminga ir rami. Užauga vaikai sveiki ir laimingi gaudami mišinėlį, niekuo neprastesnis užaugs ir mūsiškis. Prašau tavęs dėl mūsų abiejų, nebesikankink. Tu ir taip jau daug padarei."

Visus tuos tris mėnesius aplinkiniai tiesiog nebesusišnekėjo su manimi, vaikščiojau kaip zombis, nebemačiau nieko mielo, netgi sūnui suniurzgėjus pradėdavau verkti, nes vėl reikia eiti trauktis pieno. Gėriau valerijonus, nes stogas čiuožė juodai.

Kai vyras grįždavo iš darbo, užsidarydavau pusvalandžiui į vonią, prausdavausi ir verkdavau balsu, nes situacija man buvo per daug sunki.

Pradėjom maitinti vaiką mišinuku.

Baiminausi, kad labai nutuks, pradės sirgti ir pan. Nes gi taip skaičiau „protingoje" knygoje, internete pilna rašliavų, kad mišiniai tukina, vaikai silpsta ir pan. Pasakysiu iškart, kad nė velnio taip nebuvo, sūnus augo atitikdamas visas rekomenduojamas normas, netgi svorio buvo mažokai, nes vaikinas labai stiebėsi į ūgį; dažnai darydavom kraujo tyrimus ir jie visuomet būdavo labai geri.

Jaučiausi baisiai, bijojau kažkam pasakyti, kad nemaitinu pati. Tik patys artimiausi žmonės žinojo visą situaciją ir mane palaikė, o visi kiti žiūrėdavo perkreiptais, nuostabos kupinais žvilgsniais ir visuomet su panieka paklausdavo „o tai kodėl pati nemaitini, taigi dabar visos maitina.."

Žiauriausias komentaras, kurio niekada nepamiršiu, buvo: „papą reikia vaikui duoti, o ne butelį".

Tačiau pradėjus maitinti mišinuku, gyvenimas nušvito kitomis spalvomis! Pagaliau pajutau, ką reiškia beprotiška meilė vaikui, kartu su juo praleistas laikas, laiminga mama ir laimingas tėtis. Nežinau, ar čia man taip atrodė, ar iš tiesų mano vaikas pasidarė linksmesnis! Pagaliau pajaučiau, ką reiškia tikra laiminga šeima.

Pirmą kartą po sūnelio gimimo sutvarkiau namus, pasipuošiau pati, nes tam tiesiog neturėjau laiko. Aišku, turbūt atsiras tokių, kurios kabinėsis, kad galvojau vien tik apie save, tačiau kai pradedi grimzti į depresiją dėl to, kad tavo vaikas nori valgyti, nebejausti meilės savo vaikui, manau, jau reikia sustoti. Knygoje gąsdinama, kad beprotiškai sunkus darbas daryti tą mišinuką, plauti buteliukus, kaip nepatogu kelionėje.. O man nebuvo nieko lengviau - termose visada yra karšto vandenuko, pienukui laikyti skirtame indelyje būdavo šaltas virintas vanduo, sumaišai, suplaki ir viskas - neužtrukdavau nei 5 minučių! Palyginus su tuo, kiek laiko praleisdavau nusitraukinėdama pieną pientraukiu - kažkoks stebuklas!

Nesupraskit klaidingai, neperšu niekam buteliuko ir mišinuko, tačiau noriu pasidalinti savo patirtimi ir pasakyti, kad nieko blogo ar baisaus maitinti vaiką mišinuku. Kiekvienos situacija yra skirtinga. Praėjo nemažai laiko, kol viduje su savim susitaikiau ir nebelaikiau savęs netikusia mama dėl to, kad nemaitinu pati. Beprotiškai esu dėkinga savo vyrui už palaikymą. Jeigu ne jis, nežinau, kuo mano istorija būtų pasibaigusi...

Šiuo metu laukiuosi antro vaikelio.

Labai tikiuosi, kad šį kartą man pasiseks ir vaikutis neatsisakys krūties. Norėčiau pajausti tą visų išaukštintą malonumą pačiai maitinti savo vaiką, nes dabar aš tai prisimenu kaip vieną didžiausių savo gyvenimo košmarų. Tačiau, jeigu ir nepavyks, nesmerksiu savęs ir nebesikankinsiu, nes žinau, kad gyvenime ne viskas vyksta taip, kaip nori.

Džiaugiuosi už tas, kurioms pavyko maitinti pačioms, tačiau norėčiau padrąsinti tas, kurioms, galbūt kaip ir man, situacija susiklostė ne taip, kaip planavote. Nekreipkite dėmesio į kalbas ir pašaipas tų, kurie jus smerks ir kaltins, nusispjaukite į viską ir prisiminkite, kad Jūs tikrai ne prastesnės mamos už visas kitas ir kad Jūsų vaikučiai tikrai neužaugs raupsuoti.

Stiprybės! Laiminga mama - laimingas ir vaikutis.

P.S. Dabar mano sūneliui jau beveik treji metai, jis sveikas, didelis ir stiprus vyras. Palyginimui galiu pasakyti, kad mano draugė abu savo vaikučius maitino iki 2 metukų, tačiau abiems vaikams nuo pusmečio patvirtinta bronchinė astma, kas kelis mėnesius jie keliauja į sanatorijas gydytis.

Mama Saulė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mityba ir sveikata

12 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie kūdikio primaitinimą

12 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie kūdikio primaitinimą
Vienas iš kūdikio brandos etapų – jo pažintis su kietu maistu. Tai reiškia, kad mamos pieną ar pieno mišinį pamažu pakeis įvairiausi maisto produktai.

Kokia košė tinkamiausia primaitinimo pradžiai

Kokia košė tinkamiausia primaitinimo pradžiai
Kada pradėti primaitinti kūdikį? Ar tiesa, kad krūtimi maitinami mažyliai greičiau „pripažįsta“ papildomą maistelį? Kuri – daržovių ar kruopų košė turėtų būti pirmoji? Į šiuos ir kitus jūsų klausimus atsako gydytojas vaikų gastroenterologas docentas Vaidotas Urbonas

Kūdikio primaitinimas: tai turėtų žinoti kiekviena mama

Kūdikio primaitinimas: tai turėtų žinoti kiekviena mama
Jei jūsų mažylis pirmuosius šešis mėnesius neturėjo jokių bėdų dėl valgymo: noriai mėgavosi mamos pienu, o svoris augo lyg ant mielių, jūs, tikriausiai, neramiai laukiate primaitinimo laiko.

Žindymo nauda mamai ir kūdikiui

Žindymo nauda mamai ir kūdikiui
2017 m. rugpjūčio 1–7 dienomis minima jau 25-toji Pasaulio žindymo savaitė, kurios tikslas – skatinti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje.

Kokių uogų ir nuo kada galima duoti kūdikiui (1)

Kokių uogų ir nuo kada galima duoti kūdikiui
Visose uogose yra įvairių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų medžiagų, todėl tai puiki priemonė stiprinti vaiko sveikatą.

5 skanūs ir greitai pagaminami receptai pietums

5 skanūs ir greitai pagaminami receptai pietums
Prasidėjus kūdikio primaitinimui, net geriausiomis virėjomis save laikiusios moterys trumpam sutrinka. O ką valgo toks mažas žmogutis?

10 patarimų, kad kūdikio primaitinimas būtų lengvas (1)

10 patarimų, kad kūdikio primaitinimas būtų lengvas
Pradėjęs ragauti maisto, kūdikis įžengia į naują raidos etapą, kuriame laukia atradimai bei naujovės ne tik jam, bet ir tėveliams.

Geriausi patarimai: ką daryti, kad šaltis nepakenktų švelniai kūdikio odelei? (2)

Geriausi patarimai: ką daryti, kad šaltis nepakenktų švelniai kūdikio odelei?
Esant žemesnei temperatūrai, svarbu mažylį ne tik šiltai aprengti, bet ir tinkamai pasirūpinti jo ypač jautria oda.

Rudens gėrybės kūdikiui iš daržo: 2 paprasti receptai (3)

Rudens gėrybės kūdikiui iš daržo: 2 paprasti receptai
Auksinis ruduo turtingas įvairiausiomis daržovėmis. Šis sezonas – idealus laikas savo vaikams pagaminti natūralių, vitaminingų ir spalvingų tyrelių bei užkandžių.

Kaip teisingai derinti žindymą ir maitinimą iš buteliuko?

Kaip teisingai derinti žindymą ir maitinimą iš buteliuko?
Kūdikį galima žindyti, galima maitinti iš buteliuko, o galima rinktis abiejų šių mitybos būdų derinimą.

Gydytoja pataria, kaip žindyti sergantį kūdikį

Gydytoja pataria, kaip žindyti sergantį kūdikį
Gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė atsako į aktualius klausimus apie sergančio kūdikio žindymą.

Kaip atrodo rūkančių nėščiųjų kūdikiai (40)

Kaip atrodo rūkančių nėščiųjų kūdikiai
Iš vienos pažįstamos teko girdėti, kad gydytojai nėštumo metu jai leido rūkyti. Esą kelios cigaretės per dieną padarys mažiau žalos, nei nuolatinis organizmo stresas, kurį jis patiria metus rūkyti. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad atsirastų nors vienas profesionalus medikas, kuris drįstų viešai pasakyti, kad rūkymas ir nėštumas – suderinami dalykai.

Naudinga informacija tėvams, kurie maitina vaikus mišinukais (16)

Naudinga informacija tėvams, kurie maitina vaikus mišinukais
Nors žindymo nauda yra neginčijama, mišinukai kūdikiams šiandien pasiekė itin aukštus standartus, o jų vartojimas tapo paprastesnis nei bet kada anksčiau.

Ką svarbu žinoti apie pleiskanų luobą (2)

Ką svarbu žinoti apie pleiskanų luobą
Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema – ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Išklausykime gydytojos patarimų.

Kad žindyti būtų lengviau, išbandykite skirtingas pozas

Kad žindyti būtų lengviau, išbandykite skirtingas pozas
Kad žindymas būtų sklandus, patartina jam ruoštis iš anksto – kaupiant naudingas žinias ir įgūdžius.