"Mišinuko dieta" žindymo istorijų konkursas

Mama Donata parašė ne vieną, o iš karto dvi žindymo istorijas. Jų metu netikėtumų jaunai mamai netrūko. Kartą net teko griebtis "mišinuko dietos".

Turiu dvi, ir ne itin sklandžias, pienelio valgymo istorijas.

Pirmoji prasidėjo 2009 metais į pasaulį pasibeldus pirmagimei dukrytei. Tuomet, dar būnant ligoninėje po cezario operacijos, buvome iškart perspėti, kad su pieneliu gali būti problemų, nes dukrytę po operacijos prie krūties leido priglausti tik po 10 valandų, o kaip visi žinome, tos pačios pirmosios akimirkos yra pačios svarbiausios.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokia esate mama pagal Zodiako ženklą?
Kas atsitinka, kai vaikams sakome NE?

Nusiteikiau, kad bus gerai.

Ir iš tikrųjų, jau 3 parą po gimdymo, pienelis pradėjo tekėti tiesiog upėmis. Mažoji po kiekvieno maitinimo buvo soti, o ir pienelio dar kiekvienu kartu tekdavo nusitraukti po 150-200 ml, kad tik krūtys šiek tiek palengvėtų.

Taip su pieno upėmis gyvenome iki 3 mėnesio, kol nesugalvojau padirbėti darže. Mat buvo vasara ir karšta, labai greitai perkaitau, ir jau tą patį vakarą iš mano pieno upių buvo belikę tik mažos balutės. Dar mėnesį bandžiau susigrąžinti praktiškai dingusį pienelį, tačiau pastangos buvo bergždžios - pienelio pradėjo vėl atsirasti, tačiau jo jau nebereikėjo dukrytei. Ji pradėjo visiškai nebeimti krūties. Taip pirmagimę su didelėmis pastangomis pavyko išmaitinti iki 4 mėnesio.

Antroji istorija prasidėjo šiais metais ir tęsiasi iki dabar.

Į pasaulį atėjus dar vienai dukrytei, ir vėl po cezario operacijos, nerimavau, ar anksti sulauksiu pieno. Šį kartą skirtumas buvo tas, kad po operacijos į palatą ją parvežė po valandos, ir tuoj pat galėjau glausti prie krūties. Ir išties, pienelio atsirado labai greitai, tik šį kartą jo buvo jau kur kas mažiau. Mažylei užtekdavo pavalgyti, bet apie papildomą nusitraukimą jau nesvajojau. Gal todėl, kad mažylė krūtį myli beprotiškai, dieną naktį jos nepaleistų, o ir apetitas jos neišpasakytai didelis, ką byloja priaugti kilogramai. Per pirmą mėnesį priaugo 1,5 kg, o per antrąjį net 1,8 kg!

Deja, greitai iškilo problemų.

Mažylei būnant apie mėnesio amžiaus, jos užpakaliukas iššuto iki žaizdelių. Nepagalvokit nieko blogo, sauskelnes keitėme kas 10 min., kalti buvo suskystėję viduriukai. Dukrytė klykdavo nuo skausmo, o vienintelis ramintojas buvo krūtis.

Ir taip užburtas ratas: mažylė klykia, nes skauda užpakaliuką, glaudžiasi prie krūties, prisivalgo ir vėl skystai tuštinasi. Tas laikotarpis buvo košmariškas, ko mes tik nedarėm ir kokių tik vaistukų žaizdelėm gydyti nepirkom - niekas nepadėjo, o pinigų išleidom krūvą.

Kad ir kaip nenorėjau, teko prisiminti vieną „vaistą", tvarkantį vaikučių viduriukus - mišinuką. Pamenu, kai pirmajai dukrytei atsisakius krūties pradėjo valgyt mišinuką, būdavo didžiausia šventė, kai ji išsituštindavo kas 3-4 paras.

Taigi, dukrytei prasidėjo mišinuko „dieta".

Nepatikėsite, mėnesį gydytos žaizdelės pradėjo trauktis vos po dviejų maitinimų mišinuku ir užsitraukė per kelias dieneles. Dingo bėda su viduriukais, dingo ir žaizdelės.

Vien tik mišinuką dukra valgė dieną, bet ir ji nepraėjo be pasekmių. Nors ir sąžiningai nusitraukinėjau pienelį kas 3 valandas, tačiau jo sumažėjo, be abejo, prisidėjo ir nervai dėl klykiančios iš skausmo mažylės, ir beviltiškumas, kad niekaip negaliu sumažinti jos skausmo.

Pieneliui sumažėjus, nenuleidome rankų, dirbome įnirtingai abi ir jis vėl atsistatė gal per savaitėlę. Nuolat glaudžiau mažylę prie krūties, gėriau labai daug žindyvių arbatėlių, dar papildomai neva pieną skatinančius miltelius, bet žinom, geriausia pieną skatinanti priemonė buvo mažylė.

Susigrąžinus pienelį užklupo dar viena bėdelė, sugrįžo mano taip nelauktos mėnesinė (po cezario tepraėjus dviems mėnesiams!!! Kai maitinant išvis neturėtų jų būti!). Taigi, pienelio vėl sumažėjo, reikėjo į pagalbą pasitelkti mišinuką, nes mažylei krūties neužteko.

Mėnesinėms praėjus, viskas savaime susitvarkė, bet vėl gi - neilgam. Netrukus po to mažylė suviduriavo, o gydytojos verdiktas - nutraukti pienelį ir gyventi vien tik su mišinuku.

Mažylė valgė mišinuką, o aš verkiau.

Krūtys prisipildę, pienelio niekaip nusitraukti nepavyko, nes tik mažylė moka jį taip puikiai ištraukti. Užteko poros tokių dienų, ir pienelio vėl stipriai sumažėjo.

Visi šeimyniškiai ragino nutraukti vargą su pieneliu ir duoti tik mišinuką (mažylei valgant mano pienelį labai pūtė ir viduriukus, nepaisant to, kad laikiausi ir maitinančių dietos). Tačiau aš beprotiškai norėjau maitinti savo mažylę. Nenuleidau rankų ir nepasidaviau, užsibrėžiau bet kokia kaina stengtis maitinti savo mažylę ir kuo ilgiau išsaugoti pienelį.

Kiekvieną kartą glausdama ją prie krūties, jaučiu neapsakomą džiaugsmą ir meilę savo vaikui, ir niekas šio jausmo negali atstoti. Raginu visas mamas maitinti krūtimi ir kaip įmanoma kuo ilgiau džiaugtis šiuo magišku jausmu.

Mama Donata

Rugpjūčio 1-7 dienomis minima Tarptautinė žindymo savaitė. Šių metų šūkis: „Žindymo parama: arčiau mamų". Jeigu ir jūs susidūrėte su žindymo sunkumais, kuriuos įveikėte, laukiame Jūsų pasakojimų el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Dalinkimės patirtimi ir įkvėpkime viena kitą! Istorijų konkurso sąlygas rasite čia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis