Po sunkaus gimdymo nepalūžusi Indrė pasiryžo žindyti bet kokia kaina

„Žindymas yra toks natūralus dalykas, kad nėra ką čia daug apie jį kalbėti. Tereikia tiesiog... žindyti", - mėgsta sakyti viena mano kolegė. Taip, bet tai gražusis žindymo scenarijus. Tačiau būna ir kitokių, sulaistytų ašaromis, kai norint pajausti laimę žindyti mamoms reikia ištverti daug sunkumų. Savo sunkų kelią sėkmingo žindymo link pasakoja mama Indrė.

Pagimdžiusi pirmą dukrytę negalėjau maitinti krūtimi, nes Jorilė gimė su „skylute" širdyje ir traukti pienuką jai buvo per sunku - pradėjusi žįsti imdavo mėlynuoti.

Gydytojai iš pradžių net neleisdavo pačiai žįsti, kad nepavargtų. Gimdžiau sunkiai, man atliko gimdos valymo operaciją, buvau po narkozės.

Tačiau mano noras buvo didžiulis, buvau įsitikinusi, kad žindysiu, todėl kol dukrytė negalėjo žįsti, aš su labai dideliu noru ir užsispyrimu dieną naktį nusitraukinėjau pienuką rankomis.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaune gimęs ketvertukas švenčia vienerių metukų gimtadienį
Ginekologė: geriausias amžius gimdyti vaikus yra...

Iš pradžių po kelis lašus, prisimenu, kartais net nebėgdavo, o aš vis tiek spaudžiu, spaudžiu. Būdavo, sumaitinu tuos kelis lašus iš buteliuko, tada vėl spaudžiu ir taip beveik be pertraukos visą parą. Reikėjo didelio ryžto, bet iškentėjau.

Traukiau kuo dažniau, nes žinojau: jei noriu, kad gamintųsi pienas, jo reikia nusiraukti reguliariai - kas dvi valandas dieną ir naktį. Taip praėjo dvi savaitės.

Žindymo pradžia

Tuo metu vis bandydavau pridėti dukrytę prie krūtinės, žiūrėdavau, kaip jai sekasi. Pamažu ji sustiprėjo, pradėjo imti krūtį, bandyti žįsti. Aišku, žindydama užtrukdavau apie valandą ir dar ilgiau, tekdavo daryti pertraukas, kad dukrytė pailsėtų. Paskui ji sustiprėjo ir valgė jau pati.

Pirmomis žindymo dienomis skaudėjo ir krūtinę, ir spenelius, bet šiais laikais yra įvairių kompresiukų, be to, personalas pamokė, kaip taisyklingai pridėti vaiką prie krūties, kad nenugraužtų spenelių. Ir tikrai jei vaikas taisyklingai apžioja spenelį, jokio skausmo nejauti.

Jorilę maitinau iki metų ir dviejų mėnesių, nutraukiau sužinojusi, kad laukiuosi antrosios. Minčių anksčiau baigti žindyti tikrai nebuvo, būčiau norėjusi ir ilgiau, bet pastojusiai žindyti buvo nepatogu fiziškai, todėl pamažu ir be įtampos atpratinau.

O „skylutė" širdutėje iki galo dar neužsitraukė. Kaip sako gydytojai, dukrytė sportininkė nebus, bet didelės įtakos sveikatai tai neturi ir gyventi netrukdo.

Užklupo pieno krizė

Kai gimė antroji dukrytė Goja, man ją padavė pirmąkart pažindyti ir viskas buvo kaip sviestu patepta. Įgūdžių nebuvau praradusi, speneliai irgi nebuvo atpratę nuo žindymo. Tačiau dabar, kai dukrytei jau du mėnesiai, paskutinėmis dienomis ėmė trūkti pieno. Jaučiu, kad krūtys tuštesnės, o kai ji pavalgo, pyksta, būna irzli.

Kol jaučiu, kad valgydama gurgia, tol gerai, bet paskui pradeda pykti, žiūriu, kad nėra ką čiulpti, o ji iki galo nepasisotinusi. Kadangi nenoriu pirkti mišinėlio, dabar kamuojamės taip: panešioju, pačiūčiuoju pusę valandos, tada vėl duodu krūtį. Taip pienas gauna stimulą vėl gamintis.

Tikiuosi, kad taip kokias dvi savaites „pasižaisime" ir pieno gamybos varikliukas vėl užsives. Kai auginau Jorilę, irgi buvo panaši padėtis, bet tikėjau, kad viskas bus gerai, siūliau krūtį kas pusę valandos ir pieno pradėjo gamintis daugiau. Dabar kas pusę valandos žindyti per sunku fiziškai, nes dėmesio reikalauja ne tik mažoji, bet ir vyresnėlė.

Tikiuosi, kad viskas išsispręs į gera. Manau, esant tokiai padėčiai mamai reikia būti emociškai labai stipriai, turėti daug kantrybės, aplinkinių paramos. Kai mama blogai nusiteikusi, tada ir vaikas irzlus bei piktas.

Klausyti ne patarinėtojų, o širdies

Kaip ir pirmą kartą, taip ir dabar neturiu maitinimo režimo, man regis, kad žindant nereikia žiūrėti į laikrodį. Jeigu vaikas nori, pasiūlai krūtį, ir jis ima arba ne. Jeigu nealkanas, būna, paima tik atsigerti.

Vienas svarbiausių dalykų norint, kad pienuko būtų daugiau, - žindyti naktį, tai sakau iš savo patirties. Naktimis pirmoji keldavosi valgyti du-tris kartus, paskui - vieną. Ji miegojo su mumis, kiti gąsdino, kad bus sunku atpratinti, bet viskas pavyko savaime.

Gimus sesei, kuo puikiausiai miega savo lovoje. Mažoji miega savo lovytėje, nors būna sunkesnių naktų, kai pučia pilvą, tada palieku miegoti prie savęs, ji keliasi naktį valgyti irgi 2-3 kartus.

Žindymo pradžia, ypač jei vaikas - pirmagimis, gali būti tikrai sunki. Ypač nelengva, kai iš šalies yra patarinėtojų: „Gal primaitink", „Gal trūksta pieno"... Bet jei jų neklausai, o darai taip, kaip liepia širdis, tada viskas bus gerai. Tikiu, kad „pienas gaminasi smegenyse", todėl mamai reikia būti pailsėjusiai ir nusiteikusiai sėkmingai žindyti.

Specialisto komentaras

Vaikų gydytojas ir žindymo konsultantas Kazimieras Vitkauskas, knygos „Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė" autorius:

"Žaviuosi mama Indre, kuri, nors ir sunkiai gimdė, buvo varginančių nesklandumų po gimdymo, išlaikė pasitikėjimą gamta ir pasiaukodama kovojo dėl paties geriausio natūralaus vyresnėlės dukrelės maitinimo būdo. Neabejoju, kad ir jaunėlę Goją jai pavyks žindyti, nes ir vėl mama elgiasi teisingai.

Manau, kad Goja šiomis dienomis išgyvena jos amžiui būdingą „augimo šuolį", per kurį iki tol pasigamindavusio pieno kiekio mažylei nebeužtenka. Prašydamasi prie krūties ir vėl, žįsdama dažniau ir ilgiau negu įprastai, ji „užsisakys" pieno daugiau. Tegul žindymui vadovauja pats kūdikis, kuris geriausiai jaučia, kada yra išalkęs ir kiek ilgai nori valgyti. Dar padrąsinčiau mamytę savo mažąją, jeigu ji žindoma nepasisotintų iš vienos krūties, glausti ir prie antrosios, o jeigu ir šios nepakaktų - vėl grįžti prie pirmosios. Nes naujas pienas krūtyse gaminasi ne tik tarp maitinimų, bet ir žindant.

Teisingai, Indre, naktinis žindymas ypač skatiną pieno gamybą mamos krūtyse. Todėl patarčiau mergytę migdyti šalia. Tada ji galės dažniau pasiprašyti prie krūties, bet mamytės tuo neišvargins, nes šiai nereikės keltis iš savo lovos ir eiti prie atskirai gulinčios dukrelės.

Pritariu ir Indrės minčiai, kad žindymo sėkmei labai svarbu tai, kas dedasi mamos galvoje. Išties gera nuotaika ir noras žindyti skatina pieną tekėti iš krūties, bloga nuotaika ir nenoras žindyti tam trukdo. O krūtyje likęs pienas stabdytų ir naujo pieno gamybą".

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis