Trejų metų žindymo patirtis istorijų konkursas

 (33)
Keturmečio berniuko mama Marija dalijasi unikalia savo trejų metų žindymo patirtimi.
Trejų metų žindymo patirtis <span style="color: #ff0000;"><sup>istorijų konkursas</sup></span>
© Shutterstock nuotr.

Manau, kiekviena žindymo istorija prasideda dar prieš gimstant vaikeliui.

Manoji prasidėjo prieš daugiau negu ketverius metus, kuomet vėlyvą rudenį sužinojau apie manyje užsimezgusią gyvybę. Laukdamasi labai daug laiko skyriau įvairiai literatūrai ir kitiems informacijos šaltiniams apie tai, kaip keičiasi ir kas darosi su besilaukiančios moters kūnu, apie žindymą ir kūdikio priežiūrą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką jaučia vaikas, gyvendamas mamos įsčiose?
Pamatyk nuotrauką, kur mama žindo vaiką stovėdama ant galvos jogos poza

Kūdikis tuomet dar atrodė kažkas nežemiško, tad įsivaizdavimai, kaip turėtų atrodyti mūsų kasdienybė, dar buvo migloti. Iki gimstant sūneliui, buvau pasiryžusi maitinti pati. Žinoma, tas pasiryžimas buvo apipintas įvairiais nuogąstavimais. Mane pačią mama maitino labai trumpai, kaip tais laikas buvo sakoma „neturėjo pieno", tad ir pati baiminausi, kad pieno trūks. Taigi, patyliukais sau galvojau, kad labai gerai bus, jei pavyks pilnai išmaitinti iki pusės metų.

Nors šiandien jau ir prisimenu su juoku, bet kai 30 - ają nėštumo savaitę pasirodė priešpienio - labai apsidžiaugiau, vadinasi, „fabrikėlis" veikia, tad šansas maitinti yra.

Kitas nerimą keliantis dalykas buvo tai, kad spenelių forma irgi nebuvo iš tų gerųjų, kurią vaikui būtų lengva paimti. Optimizmo butų nepridėję ir močiutės komentarai, kad „vargiai vaikelį išmaitinsi tokia menka būdama", tačiau šiuos praleidau pro ausis, nes tik laikas galėjo parodyti, kaip ten bus.

Sūnelis gimė laiku ir sveikas.

Užgimęs paguldytas ant krūtinės, po geros valandėlės buvo pirmas bandymas maitinti. Krūtinės jis nepaėmė taip, kaip turėtų , o tik laižė liežuvėliu priešpienio lašelius, kuriuos išspausdavau, mėgindama įduoti krūtį.

Kitą dieną mokėmės toliau... Dėl plokščių spenelių mažiukui buvo sunku paimti krūtį, tad tik protarpiais pajusdavau, keletą „siurbtelėjimų, visą kitą laiką tik laižydavo tuos pačius mano išspaustus priešpienio lašelius. Sunku buvo patikėti, kad tų keliolikos lašelių sūneliui pakanka, tačiau taip „pamaitintas" toliau ramiai miegodavo. Artėjus vakarui, viskas pasikeitė, mažasis darėsi vis neramesnis.

Naktį atėjusi seselė, bandė padėti, jei pamaitinti nepavyks, pasiūlė mišinuko, kad ir aš ir mažylis iki ryto pailsėtume. Nerimaudama, kad mažylis neprivalgo, ruošiausi eiti prašyti mišinuko, tačiau netrukus vaikas užmigo ir išlaukėme ryto, o tuomet ėjome ieškoti pagalbos.

Patikrinus čiulpimo refleksą ir padedant medicinos personalui, toliau bandžiau maitinti.

Tačiau vėlgi nesėkmingai, sūnus ir toliau neėmė krūties. Gavau pientraukį ir teko maitinti iš buteliuko. Buvo graudu žiūrėti į verkiantį mažylį, kol buvo traukiamas pienas. Lašelis po lašelio rodės taip nedaug, tačiau seselės žodžiai „oho, mamyte, neblogai", pamačius pilnus 30 ml, privertė nudžiugti ir aprimti, kad pienelio netrūksta. Toliau maitinau iš buteliuko.Džiaugiausi, kad privalgęs sūnus ramiai užmiega, tačiau vis kirbėjo mintis „na, negi nepavyks pačiai". Priešingai nei sakoma žindymo teorijoje, buteliukas šiek tiek pataisė „reikalą", nes mažajam po truputį geriau pavykdavo į mane įsisiurbti.

Pirmąsias dienas namuose vis bandydavau ir toliau maitinti pati, bet mažasis dar buvo pakankamai silpnas ir dažniau susierzindavo negalėdamas žįsti, tad pientraukis ir toliau buvo pagalbininkas Nr.1.

Daviau ir čiulptuką.

Buvo gaila klausytis verksmo tuo metu, kai mažasis buvo alkanas, o aš dar tik traukiau pienelį. Traukimo procesas buvo ilgas ir varginantis, reikėdavo labai pasistengti tam, kad pienelio pritraukčiau pakankamai. Matydama mano vargą, mama prisiminė savo patirtį, kuomet ir manęs dėl tokių pačių plokščių spenelių nesisekė maitinti.

Jaučiau, kad reikėjo pabandyti dar vieną išeitį - antspenius. Pastarieji ir buvo tikras išsigelbėjimas. Čia jau nereikėjo mokytis, nes tik pabandžius, mažasis sėkmingai traukė pienelį. Nors maitinimai ir trukdavo po 40 min ar ilgiau, panašu, kad pienelio netrūko. Mišinuko taip ir neprireikė. Po maitinimų dar vis bandydavau nutraukti pienelio, nes reikėjo sukaupti atsargas artėjančiam rudeniui, kadangi tuo metu studijavau magistrantūroje ir savaitgaliais reikėjo važiuoti į paskaitas.

Pamažu dienos ir naktys tapo ramesnės, per pirmąjį mėnesį mažasis priaugo daugiau nei kilogramą, jam augant ir stiprėjant antspenis tapo nereikalingas. Savo 6 mėnesių planą įvykdžiau su kaupu, nes jis išsitęsė iki 3 metų. Kad tiek ilgai maitinsiu, niekuomet negalvojau, bet abiems buvo gerai. Aš džiaugiausi visais žindymo privalumais: mažasis neturėjo diegliukų, nereikėjo rūpintis buteliukais, nes pienukas visasa būdavo „po ranka".

Sulaukus vienerių metukų sūnus dar rodėsi per mažas, kad baigčiau maitinti, tad maitinau toliau, vėliau „auginomės" dantukus ir, kadangi čiulptuko mažasis atsisakė būdamas 10 mėnesių, žindymas naktimis jam padėdavo nusiraminti. Tiesą pasakius, be „papulio" (taip jį vadino mažasis) užmigdymo procesas buvo sunkiai įmanomas, tad žindyti buvo lengviau, negu nežindyti.

Nutraukti maitinimą jau būčiau norėjusi, bet klausiau gydytojos rekomendacijos, kad vasarą to daryti negalima. Taip sulaukėm dviejų metukų ir rudens, kuomet sūnus pradėjo lankyti darželį. Kol pratinosi prie naujos aplinkos, maitinimo nutraukti negalėjau, kad nesuteikčiau papildomo streso.

Maitinimų skaičius toliau retėjo.

Tam reikėjo ir gudrybės. Kartą mažasis netyčia spenelį grybštelėjo su dantukais ir atsirado nedidelė žaizdelė. Pasakiau jam, kad skauda ir tai suveikė. Mažasis užmigo pats, tačiau prieš tai rūpestingai bėgo atnešti binto, kad tas „papulis" greičiau pagytų. Vėliau žinoma „pagydavo" jis tik naktimis, nors jau kalbėdavom , kad sūnus didelis ir gal pienelio jam jau nebereikia. Nuginkluodavo atsakymas „bet aš mėgstu".

Pienelio jau natūraliai mažėjo, beliko tik keletas gurkšnių bei, žinoma, įprotis gauti mamos pienuko. Paliktas pas senelius sėkmingai apsieidavo be jo, tad pamažu ir namie maitinimas tapo tik simboliniu procesu. Pieno prašydavo vis rečiau, kol prieš trečiąjį gimtadienį galiausiai pamatęs, kad beliko tik keli lašeliai, „papulio" visai atsisakė.

Kaip jau sakiau, niekuomet netikėjau, kad maitinsiu taip ilgai, bet žindymo nauda atpirko patirtus vargus. Sūnus auga sveikas ir beveik neserga.

Marija

Rugpjūčio 1-7 dienomis minima Tarptautinė žindymo savaitė. Šių metų šūkis: „Žindymo parama: arčiau mamų". Jeigu ir jūs susidūrėte su žindymo sunkumais, kuriuos įveikėte, laukiame Jūsų pasakojimų el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Dalinkimės patirtimi ir įkvėpkime viena kitą! Istorijų konkurso sąlygas rasite čia.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mityba ir sveikata

Geriausi patarimai: ką daryti, kad šaltis nepakenktų švelniai kūdikio odelei? (2)

Geriausi patarimai: ką daryti, kad šaltis nepakenktų švelniai kūdikio odelei?
Esant žemesnei temperatūrai, svarbu mažylį ne tik šiltai aprengti, bet ir tinkamai pasirūpinti jo ypač jautria oda.

Rudens gėrybės kūdikiui iš daržo: 2 paprasti receptai (3)

Rudens gėrybės kūdikiui iš daržo: 2 paprasti receptai
Auksinis ruduo turtingas įvairiausiomis daržovėmis. Šis sezonas – idealus laikas savo vaikams pagaminti natūralių, vitaminingų ir spalvingų tyrelių bei užkandžių.

Kaip teisingai derinti žindymą ir maitinimą iš buteliuko?

Kaip teisingai derinti žindymą ir maitinimą iš buteliuko?
Kūdikį galima žindyti, galima maitinti iš buteliuko, o galima rinktis abiejų šių mitybos būdų derinimą.

Gydytoja pataria, kaip žindyti sergantį kūdikį

Gydytoja pataria, kaip žindyti sergantį kūdikį
Gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė atsako į aktualius klausimus apie sergančio kūdikio žindymą.

Kaip atrodo rūkančių nėščiųjų kūdikiai (36)

Kaip atrodo rūkančių nėščiųjų kūdikiai
Iš vienos pažįstamos teko girdėti, kad gydytojai nėštumo metu jai leido rūkyti. Esą kelios cigaretės per dieną padarys mažiau žalos, nei nuolatinis organizmo stresas, kurį jis patiria metus rūkyti. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad atsirastų nors vienas profesionalus medikas, kuris drįstų viešai pasakyti, kad rūkymas ir nėštumas – suderinami dalykai.

Naudinga informacija tėvams, kurie maitina vaikus mišinukais (16)

Naudinga informacija tėvams, kurie maitina vaikus mišinukais
Nors žindymo nauda yra neginčijama, mišinukai kūdikiams šiandien pasiekė itin aukštus standartus, o jų vartojimas tapo paprastesnis nei bet kada anksčiau.

Ką svarbu žinoti apie pleiskanų luobą (2)

Ką svarbu žinoti apie pleiskanų luobą
Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema – ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Išklausykime gydytojos patarimų.

Kad žindyti būtų lengviau, išbandykite skirtingas pozas

Kad žindyti būtų lengviau, išbandykite skirtingas pozas
Kad žindymas būtų sklandus, patartina jam ruoštis iš anksto – kaupiant naudingas žinias ir įgūdžius.

Kaip suteikti kūdikiui komfortą per vasaros karščius

Kaip suteikti kūdikiui komfortą per vasaros karščius
Ar laiką leidžiate lauke ar viduje, vasarą nėra lengva kūdikiui suteikti saugumą ir komfortą.

Kodėl žindymas gali tapti varginančia patirtimi: specialistės komentaras (34)

Kodėl žindymas gali tapti varginančia patirtimi: specialistės komentaras
Žindymo nauda kūdikiui – neginčijama, tačiau dažnai nutylima, kaip tai gali būti nelengva mamai.

Gydytojos patarimai, kad žindymas po gimdymo būtų sklandus (9)

Gydytojos patarimai, kad žindymas po gimdymo būtų sklandus
Mamos pienas – tobuliausias maistas kūdikiui, o natūralaus maitinimo nauda neabejoja niekas.

Ką daryti, jei išėjus pasivaikščioti su vaiku prispiria reikalas, o tualeto šalia nėra? (1)

Ką daryti, jei išėjus pasivaikščioti su vaiku <em>prispiria reikalas</em>, o tualeto šalia nėra?
Kelionėje ar tiesiog išėjus į miestą ilgesniam laikui, susiduriama su situacijomis, kuomet vaikui prireikia į tualetą, o rasti tam tinkamą vietą ir sąlygas ne taip jau paprasta. Ką daryti, kai tualetas kviečia čia ir dabar?

Svarbu žinoti: ant ko miega jūsų vaikas? (1)

Svarbu žinoti: ant ko miega jūsų vaikas?
Miegas yra vienas svarbiausių elementų augančiam organizmui. Geram poilsiui ir teisingam vystymuisi reikalingas kokybiškas pagrindas – čiužinys.

Kaip taisyklingai pamatuoti temperatūrą

Kaip taisyklingai pamatuoti temperatūrą
Visos naujagimių mamos žino, kaip dažnai reikia mažylio sveikatą tikrinti pas medikus, tačiau to ne visada būna gana.

Tyrimas: Lietuvoje dažniau žindo moterys, turinčios aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas (13)

Tyrimas: Lietuvoje dažniau žindo moterys, turinčios aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas
Specialistų teigimu, nuo pat pirmųjų mažylio dienų šiame pasaulyje, naujagimio mityba turėtų būti visavertė, užtikrinti individualius poreikius, kuri lems tolesnę imuninės, širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų, kvėpavimo sistemų bei skeleto, raumenų brandą.