27 savaitę gimęs Pijus: atkakli kova už teisę gyventi

 (18)
Gimus neišnešiotam naujagimiui, šeimas užplūsta daug įvairių jausmų - baimė, nerimas, gėda, jaudulys dėl ateities. Agnė su šeima gyvena mažame Lietuvos miestelyje. Jos istorija - dar vienas liudijimas apie tai, kad meilė ir viltis gali daryti stebuklus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Svajonė susilaukti mažylio

Su vyru labai ilgai svajojom apie mažą, švelnų kūdikėlį. Apie jo basų kojyčių trepsenimą namuose. Apie tyrą ir nuoširdų vaikišką juoką...

Tas laukimas ir svajonės užtruko (svajonėmis gyvenom 10 metų), matyt, mūsų laimė pas mus ėjo labai, labai mažais žingsneliais. Taip tikrindama, ar mes jos verti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokie renginiai Lietuvoje vyksta ilgąjį Velykų savaitgalį?
Nuotraukų konkursas "Mano linksmos Velykos"

Prieš Šv. Kalėdas mes su vyru  sužinojome, kad laukiamės, geresnės dovanos švenčių proga net negalėjo būti. Sunku žodžiais apsakyti, koks begalinės laimės ir pilnatvės jausmas užplūdo mus. Naktimis glostydami vis apvalėjanti pilvuką, nesiliovėme svajoti, spėlioti, koks bus mūsų stebuklėlis, į ką bus panašus, kokiu žmogumi mes jį užauginsim. Negalėjom ramiai praeiti pro kūdikių reikmenų parduotuves nenupirkę ko nors gražaus savo pilvelio gyventojui. ( Sakoma, kad bloga lemiantis ženklas yra iš anksto viską pirkti kūdikiams).

Sklandus nėštumas pasibaigė netikėtai

Visas nėštumas buvo tiesiog puikus, o nėštumo eigą prižiūrėjo net keli skirtingi gydytojai, nes papildomai į konsultacijas važinėjom ir į kitą miestą. Galbūt mūsų vaikas, jausdamas, kaip labai smarkiai yra laukiamas, nusprendė paankstinti mūsų susitikimą.

Atėjo diena, kuri lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų, tai buvo eilinis šeštadienio rytas, balandžio 27 - oji. Tačiau vakare visa mūsų trapi šeimos laimė ėmė byrėti, tas vakaras buvo siaubingiausias per visą mano gyvenimą.....

Prasidėję neaiškūs pilvo skausmai ir kraujavimas nieko gero nežadėjo...

Nėštumas buvo dar nedidelis, tik 27 savaitės.

Sūnelis svėrė 1150 gramų ir buvo 37 cm ūgio. Nebuvo nei pirmojo susitikimo, nei sūnelio apkabinimo. Tačiau tą akimirką buvau pati laimingiausia mama.
Agnė

Vėliau viskas vyko žaibo greičiu: mūsų miesto ligoninės priimamasis, nubėgę vandenys, nieko gero nežadantys daktarų susižvalgymai ir pokalbių nuotrupos. Išgirdau tik tiek, kad skubiai reikia suleisti vaistus kūdikio plaučių brandinimui. Dėl viso pikto, nes esą vilčių, kad viskas baigsis gerai, nėra, ir svajoti nereikia.

Nusprendėm taip lengvai nepasiduoti ir kovoti dėl savo kūdikėlio. Didžiausiu greičiu vyras įveikė atstumą nuo Rokiškio iki Vilniaus. Aš tikėjau, kad šiuolaikinė medicina gali daug, sakiau sau, kad nepasiduosiu tol, kol bus nors mažiausia viltis išsaugoti brangiausią pasaulyje savo vaiką.

Santariškių akušerijos ginekologijos centre nežinioje ir skausmuose dar praleidom kelias dienas, kad būtų baigta subrandinti vaikučio plaučius. Čia pirmą kartą sužinojau, kad manyje gyvenantis stebuklėlis yra sūnus.

Nuspręsta operuoti nedelsiant

Kūdikis be vaisiaus vandenų prabuvo kelias dienas, kol daktarai nusprendė, kad ilgiau delsti negalima ne tik dėl kūdikio būklės, bet ir dėl grėsmės mano sveikatai. Operacija cezario pjūviui buvo numatyta 2013-04-30. Prieš operaciją visą naktį apsikabinusi savo pilvelį drąsinau savo sūnelį, pasakojau, kaip jis mums su jo tėčiu reikalingas, kad jis - tai mūsų gyvenimo prasmė,  prašiau jo ir toliau išlikti stipriam ir kovoti už save. Pamenu, kaip nesustodama kartojau, kad aš tikiu juo, tikiu jo noru gyventi.

Pasirinkau dalinę nejautrą, kad bent jau akies krašteliu pamatyčiau savo sūnelio gimimo stebuklą. Visą operaciją jaudinausi, kad tik viskas pavyktų, kad tik kūdikiui viskas būtų gerai. Esu labai dėkinga daktarų komandai, kuri suprato mano nerimą  ir baimes, nuolat kalbėjosi su manimi, drąsino, kad viskas vyksta sklandžiai

Sūnelis į šį pasaulį atėjo ankstyvą rytą rytą, svėrė 1150 gramų ir buvo 37 cm ūgio. Nebuvo nei pirmojo susitikimo, nei sūnelio apkabinimo. Tačiau tą akimirką buvau pati laimingiausia mama, nes pamačiau tą mažą kamuolėlį, savo kūną ir kraują.


27 -ą nėštumo savaitę gimęs Pijus svėrė 1150 gramų. Asmeninio archyvo nuotr.

Sunkiausios - pirmos dienos

Gimus mūsų mažyliui anksčiau laiko, ne tik mes su Pijuko tėveliu, tačiau ir visi artimieji išgyvenome daug prieštaringų jausmų: rūpestį, pyktį, kodėl mums taip turėjo nutikti; kaltę, kad galbūt mes kažko nepadarėm ar darėm ne taip, kaip reikėjo; siaubą, kas dabar bus, ar išsaugosim savo kūdikį, kurio taip laukėm; vienatvę, kai norėjosi atsitverti tylos siena ir su niekuo nesikalbėti, nebendrauti; baimę dėl nežinomybės, kas laukia vaikelio, ir galų gale, kai suvokėm, kad mes negalim pasiduoti, negalim nustoti tikėti savo vaiko galimybėm - mūsų beribę meile jam, džiaugsmą, viltį...

Buvo daug ir sunkių akimirkų. Pirmos sunkiausios buvo kelios paros iškart po operacijos, kai man neleido keltis iš lovos, o mano mažylis buvo visai šalia, tik vienas vienintelis koridorius mus skyrė. Širdis plyšo nuo neišpasakyto skausmo, kad negaliu iškart pamatyti savo sūnaus, ilgai neištvėriau, susikaupiau, ir nepraėjus parai nuo operacijos, nuėjau pas savo Pijuką. Ten gydytojos švelniai ir taktiškai užsiminė, kad mes su vyru turim būti stiprūs ir pasiruošti viskam, kad jei ir pavyks išsaugot kūdikėlį, tai neaišku, kokios pasekmės ir kokia gyvenimo kokybė jo lauks.

Tada supratau tik vieną dalyką, nesvarbu, kas ką kalba, aš juk mama, aš jaučiu širdimi, kad viskas bus gerai, tiesiog negali būti kitaip. Nes aš tikiu savo sūneliu, tikiu jo noru gyventi, jo stiprybe. Stovėdama prie inkubatoriaus ir žvelgdama į mažą bejėgį savo sūnelį, meldžiausi ir kartojau jam kad viską iškęsiu, viską ištversiu, kad ir kokie sunkumai mūsų lauktų, kad tik jis liktų su mumis.

Tada supratau tik vieną dalyką, nesvarbu, kas ką kalba, aš juk mama, aš jaučiu širdimi, kad viskas bus gerai, tiesiog negali būti kitaip. Nes aš tikiu savo sūneliu, tikiu jo noru gyventi, jo stiprybe. Stovėdama prie inkubatoriaus ir žvelgdama į mažą bejėgį savo sūnelį, meldžiausi ir kartojau jam kad viską iškęsiu, viską ištversiu, kad ir kokie sunkumai mūsų lauktų, kad tik jis liktų su mumis.
Agnė

Praleidus dvi paras reanimacijoje, buvo nuspręsta jį perkelti į neišnešiotų naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Vėl verkiau iš nevilties, kad štai mano mažylis, apsuptas medikų komandos, perkeliamas į kitą inkubatorių, kuris pritaikytas pervežimui, visi jį liečia, skuba o aš negaliu net nusmukusios kepurėlės jam pataisyti. Kadangi man teko dar keletą parų pasilikti ligoninėje, tai tik palydėjus medikus su kūdikiu iki lifto, likau su didžiausia neviltimi ir skausmu, kad negaliu sekti iš paskos. Visą likusį  laiką verkiau galvodama, kaip jis vienas ten be mūsų, ar jam nešalta, ar nebaisu. Nors vyras nueidavo pas Pijuką ir matydavo sūnų, tačiau atėjęs pas mane vis kartodavo tą patį: „Viskas gerai". Tačiau iš jo veido mačiau, kad tai tik apsimestinis ramumas ir kad nuo manęs jis slepia savo tikruosius jausmus.


Septintą gyvenimo dieną Pijui operavo skrandį, du kartus buvo perpiltas kraujas. Asmeninio archyvo nuotr.

Pijus ir jo angelas sargas

Pagaliau išėjusi iš ligoninės nuskubėjau pas savo sūnelį. Ir tada vėl išgirdau tą patį, kad būklė labai sunki, sunku ką nors prognozuoti. Sėdėjau ir verkiau, ašaros tekėjo nenumaldomai, tarsi susikurtą maldą kartojau sau, kad viskas bus gerai. Tiesiog privalo taip būti. Visą gyvenimą busim dėkingi Vilniaus Santariškių vaikų ligoninės naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus daktarams ir visam personalui, kuris ne tik išgelbėjo mūsų sūnelį, bet ir kas kart rasdavo tinkamus paguodos žodžius, padrąsindavo, privertė mus suprasti, kad net ir toks mažytis žmogutis, esantis už storiausio stiklo sienos, mus supranta ir girdi, jaučia. Visą tą sunkų laikotarpį mes buvom ne vieni, mus palaikė tėveliai, kiti artimieji. Tada tikrai pajautėm, kad  šeima ir artimieji petys į petį stojo už mus, kad padėtų kuo galėdami.

 Tikėjom kad mūsų sūnelis turi angelą sargą, nes pavyko išvengti ir retinopatijos, ir klausos problemų ar kitų neišnešiotukams būdingų ligų ir bėdų. Tačiau vis tik ištverti sūneliui teko tikrai nemažai: 7 gyvenimo parą buvo operuotas skrandis, labai ilgai nekvėpavo pats, vėliau jau būdamas neišnešiotų naujagimių skyriuje, pasigavo didelę slogą, nuo kurios nusilpus teko pora kartų perpilti kraują.


Ligoninėje mažylis praleido 3 mėnesius. Asmeninio archyvo nuotr.

Paskutinis išbandymas

Kai laimingi po trijų mėnesių, praleistų ligoninėje, grįžom namo, nepraėjus nė mėnesiui vėl panika ir baimė - užstrigo abiejų kirkšnių išvaržos. Su iš skausmo klykiančiu kūdikiu išskubėjome į Panevėžio ligoninės priimamąjį, ten išgirdom, kad čia jo neoperuos. Gaunam reanimobilį ir lekiam į Vilnių. Visą kelią kūdikis nežmoniškai klykia iš skausmo, verkiu ne tik aš, bet ir vairuotojas su sesele. Laiku suspėjam ir mūsų mažylis patenka į pačias geriausias rankas. Operacija užtruko, bet viskas baigėsi gerai, ir jau po paros laiko keliavom namo.

Šiandien vienintelė juntama mūsų problema tai kairės kūnelio pusės raumenukų įtampa. Tačiau kasdien dirbdami namie ir  vežiodami Pijuką pas masažuotojus, lankydamiesi Panevėžio kūdikių raidos stebėsenos centre, gaunam daug  naudingų patarimų, pagalbos. Čia sulaukiam pagyrimų, kad labai kabinamės į gyvenimą ir labai norim užaugti sveiki ir stiprūs. Sūnelis mūsų labai judrus, noriai bendrauja su aplinkiniais, labai anksti atsisėdo, labai stengiasi kuo greičiau pasivyti savo raida bendraamžius.


Šiandien Pijus - linksmas ir judrus berniukas. Asmeninio arch. nuotr.

Gyvenam mažame miestelyje, kuriame labai nuoširdūs ir geranoriški žmonės, štai prieš šias Kalėdas bendruomenės moterys mus nustebino sugalvoję primegzti neišnešiotukams šiltų kojinyčių, kepuryčių, liemenių, užklotėlių. Visas šias dovanėles atidavėm Pijuko likimo draugams, patiems mažiausiems - coliukams.

Sūneliui paaugus būtinai jį nuvešim ten, kur prasidėjo jo gyvenimas ir kur jis praleido savo pirmus tris gyvenimo mėnesius. Kad  žinotų, iš kokio mažyčio coliuko jis išaugo.


Pijus. Asmeninio arch. nuotr.

Visoms šeimoms, kurios augina coliukus, norėtume palinkėti niekada neprarasti tikėjimo, kad viskas bus gerai. Išsaugokite pasitikėjimą savo vaiku, jo noru gyventi, juoktis, trepsėti savo mažomis kojelėmis.

Agnė

Už istoriją dėkojame neišnešiotų naujagimių asociacijai “Neišnešiotukas” - www.neisnesiotukas.lt

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujagimis

Kaip vaiką paruošti brolio arba sesės gimimui (1)

Kaip vaiką paruošti brolio arba sesės gimimui
Santykiai tarp brolių ir sesių užsimezga ne tada, kai jie pirmą kartą akis į akį susitinka, bet jau tada, kai antrasis mažylis dar tik auga mamos pilvelyje. Kaip elgtis tėveliams, kad pirmagimis sklandžiai ir su džiaugsmu lauktų šeimos pagausėjimo?

Kokio vardo geriau neduoti savo vaikui (16)

Kokio vardo geriau neduoti savo vaikui
Yra tikinčiųjų, jog vardas labai svarbus žmogaus savijautai ir netgi gali lemti jo likimą, mat kiekvienas vardas turi energinį informacinį lauką ir kartu su vardu mes tai perimame. Daugelis tėvų rinkdami vaikui vardą kreipia dėmesį į jo reikšmę ir, jei ši neigiama, tokį iš sąrašo tiesiog išbraukia.

TOP 10 vardų naujagimiams iš A raidės (2)

TOP 10 vardų naujagimiams iš A raidės
Laukiatės mažylio ir svarstote, kokį vardą jam išrinkti? Skubame į pagalbą ir pateikiame 10 populiariausių vaikų vardų iš A raidės.

Nuotrauka užminė mįslę: negi tikrai būna tokių tėvų? (22)

Nuotrauka užminė mįslę: negi tikrai būna tokių tėvų?
Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle "Facebook" aptariama viena neįprasta kūdikio nuotrauka.

TOP 10 vasariškų vardų berniukui (6)

TOP 10 vasariškų vardų berniukui
Vaikeliui gimus vasarą, turbūt taip ir limpa koks gaivus, šiluma dvelkiantis vardas... Mergaitėms jų gausu (rašėme ČIA), bet yra ir berniukams!

Mamų patarimai: ką daryti, kai vaiką kamuoja pilvo diegliai (1)

Mamų patarimai: ką daryti, kai vaiką kamuoja pilvo diegliai
Jei tik gimęs kūdikis yra neramus, nuolat verkia, daugelis tėvų mano, kad jam – pilvo diegliai. Ši diagnozė tokia dažna, kad būsimi tėveliai dar iki mažylio gimimo nusiteikia, jog pirmieji trys mėnesiai gali būti nepaprastai sunkūs, tiek vaikui, tiek jiems patiems.

Tik 3 raidės: trumpiausi vaikų vardai Lietuvoje (19)

Tik 3 raidės: trumpiausi vaikų vardai Lietuvoje
Išrinkti vaikui vardą - ne juokų darbas. Juk tai bene pirmoji tėvų dovana savo vaikui, kuri jį lydės visą gyvenimą.

TOP 10 labiausiai vasariškų vardų (25)

TOP 10 labiausiai vasariškų vardų
Vaikams vardus tėvai parenka remdamiesi daug kuo – skambesiu, reikšme, tradicijomis, kartais vardą susapnuoja ar patiki jį išrinkti artimiesiems. Ir jei minčių visiškai pritrūksta, vasarą gimusius mažylius galima pavadinti... vasariškais vardais! Štai kelios idėjos – vasariškų mergaičių vardų dešimtukas.

Kinų kalendorius: kokiais metais gimė jūsų vaikas?

Kinų kalendorius: kokiais metais gimė jūsų vaikas?
Sužinokite, kokiais metais pagal Kinų kalendorių gimė jūsų vaikas.

Išleista pirmoji lietuviška knyga neišnešiotų kūdikių tėvams

Išleista pirmoji lietuviška knyga neišnešiotų kūdikių tėvams
Savaitgalį neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas" surengtoje šeimų šventėje pristatyta anksčiau laiko gimusių kūdikių tėvams skirta, ilgai laukta edukacinė knyga „Ankstukas".

Mamos atvirauja: kokio vardo niekada neduočiau savo vaikui (143)

Mamos atvirauja: kokio vardo niekada neduočiau savo vaikui
Vieni labai atidžiai renka vardą savo vaikui – žiūri reikšmę, kreipia dėmesį net į skambesį ar derina prie pavardės, kiti nesivadovauja jokiais kriterijais, svarbu tik, kad, anot jų, būtų gražu. Klausiame mamų – kuo remdamiesi davėte savo vaikams vardus, ar kreipėte dėmesį į jų reikšmes? Kokio vardo niekada neduotumėte savo vaikui?

Vaikus žindančios moterys kviečiamos tapti motinos pieno banko donorėmis (6)

Vaikus žindančios moterys kviečiamos tapti motinos pieno banko donorėmis
Kovo 8 dieną Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale pradeda veikti Donorinio motinos pieno bankas (www.pienobankas.lt).

Ko Suomijos gimdyvėms gali pavydėti lietuvės (7)

Ko Suomijos gimdyvėms gali pavydėti lietuvės
80 metų Suomijoje sėkmingai vykdoma Kūdikio kraitelio programa. Jos esmė - kiekviena nėščioji, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, gauna dovanų kraitelį, kuriame – reikalingiausi daiktai naujagimiui bei pačiai šeimai.

Kaip gimusį vaiką užregistruoti neišėjus iš namų (4)

Kaip gimusį vaiką užregistruoti neišėjus iš namų
Lietuviai, susilaukę naujagimio, jį užregistruoti gali internetu, tačiau 90 proc. tėvų Lietuvoje tai daro lankydamiesi valstybinėse įstaigose.

Fotografė atskleidžia 3 gudrybes, kaip fotografuoti naujagimius (3)

Fotografė atskleidžia 3 gudrybes, kaip fotografuoti naujagimius
Naujagimius fotografuojanti Rūta Auškalnė dalijasi patarimais, kaip namų sąlygomis fotografuoti ką tik gimusius kūdikius.