Neišnešiotus kūdikius paauginusios mamos guodžia naujas mamytes

Kas gali geriausiai suprasti mamą, pagimdžiusią neišnešiotą kūdikėlį, telpantį delne? Kas gali jai atsakyti į klausimus: „Koks jis užaugs?", „Kodėl tai nutiko būtent man?", „Ar matys ir girdės mano vaikas?"... Ko gero, suprasti ir paguosti tokias mamas gali tos, kurios pačios patyrė panašų pragarą.

LSMU Kauno klinikose jau ne pirmus metus neišnešiotus vaikučius pagimdžiusios mamos sulaukia emocinės pagalbos - jas lanko kitos neišnešiotukų mamos, kurių vaikučiai jau ūgtelėjo. Kalbamės su šios iniciatyvos sumanytojomis Julija ir Inga.

Kada ir kaip kilo mintis lankyti Kauno klinikose ką tik neišnešiotų vaikučių susilaukusių mamas?

Ši mintis apie paramos grupę gimė netikėtai, taip, kaip per anksti laiko gimsta mūsų naujagimiai. Pagimdžiau savo dvynukes 28 sav., tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių antroji mano dukrytė neišgyveno. Neturėjau teisės nuleisti rankų, nes privalėjau padėti savo kovojančiai dukrytei. Šalia dukreles visada būdavau stipri, nes tikėjau, kad ji perima ir pasikrauna ta stiprybe, kuri padeda jai kovoti, tačiau grįžusi į palatą viduje jaučiau begalinę tuštumą, bejėgiškumą, nusivylimą.

Slaugant savo mažylę susipažinau su mamyte, kuri tuo metu slaugė jau antrą anksčiau laiko gimusį vaikelį. Ji visada buvo optimistiškai nusiteikusi, švytėdavo gera nuotaika ir tik retkarčiais, pablogėjus naujagimio sveikatai, leisdavo sau nusiminti. Ji man pasakodavo, kaip gyvena, kaip auga jos pirmasis anksčiau laiko gimęs vaikelis ir tai man suteikdavo daugiau jėgų, tikėjimo ir pasitikėjimo tiek savo, tiek dukrelės jėgomis.

Žinojau, kad mūsų skyriuje vyksta specialistų vedama paramos grupė anksčiau laiko pagimdžiusiems tėvams, tačiau per visą slaugymo laiką taip ir nenuėjau į ją - iš pradžių buvo nedrąsu, vėliau nenorėjau kalbėtis su žmogumi, kuris apie mano situaciją ir būklę žino tik "iš vadovėlio".

Su dukrele namo iš ligoninės grįžome po 2 mėnesių. Užgriuvo naujos bėdos, nauji rūpesčiai, tačiau visada norėjosi grįžti į skyrių, pabendrauti su naujomis mamomis, jas įkvėpti. Tada ir kilo mintis šia idėja pasidalinti su tuo metu dirbusia socialine darbuotoja Aušra, kuri 2003 m. inicijavo paramos grupelės susikūrimą Kauno klinikų Neonatologijos klinikose.

Aušra su mielu noru priėmė mano pasiūlymą, kad paramos grupelę karts nuo karto aplankytų grįžusios namo mamytės, kad papasakotų savo išgyvenimus, savo patirtį, pasidalintų žiniomis.

Gavusi "žalią" šviesą pradėjau burti mamas savanores. Įkūriau svetainę, pakviečiau savo pažįstamas anksčiau laiko pagimdžiusias mamytes, kurios mielai dalyvavo mūsų savanoriškame judėjime. Paeiliui, kada kuri galėdavo ištrūkti, eidavom į paramos grupelę ir stengdavomės naujus tėvelius "įkrauti" pozityviomis mintimis. Naujagimius slaugantys tėveliai su mielu noru ateidavo į susitikimus su grįžusiomis mamytėmis - juk tiek daug galima sužinoti iš žmogaus, kuris praėjo tą kelią, kuriuo tau dabar tenka eiti. Toks pagalbos teikimo būdas yra labai efektyvus, nes mamos pasidalina savo išgyvenimais, gauna atsakymus į rūpimus klausimus, įgyja vilties, kad ,,coliukai" gyvena ir auga sveiki. Ypač jos džiaugiasi, kai atvyksta savanorės mamos su savo jau paaugusiais vaikučiais.

Kiek mamų savanorių dalyvauja veikloje ir koks jų vaikučių amžius?

Mūsų "administracinis" kolektyvas neseniai pasipildė dviem naujais nariais - dvynukų mamyte Inga ir psichologe - psichoterapeute Rūta, o mamų - savanorių gretos sumažėjo (baigiasi motinystės atostogos, išvažiuoja gyventi į užsienį), tačiau dedame visas pastangas, kad į savanorišką veiklą įsitrauktų naujos mamytės.

Mamų savanorių vaikučių amžius įvairus. Daugiausiai laiko savanorystei gali skirti mamytės, auginančios mažylius iki 1-2 metų, tačiau ateina ir vyresnių vaikučių mamos, kurios gali rasti laisvo laiko darbo metu.

Neonatologijos klinikos inicijuojama paramos grupelė, vedama socialinės darbuotojos Viktorijos, vyksta kiekvieną trečiadienį 266 kabinete nuo 10.00 iki 11.00. Anksčiau laiko pagimdžiusių tėvelių susirenka įvairiai - nuo 1-2 iki 8. Šiuo metu mamų savanorių gretas pildome, taigi, namo grįžusios mamytės, jeigu norite padėti ir padrąsinti naujus slaugančius tėvelius, labai lauksime Jūsų!

Papasakokite, kaip vyksta susitikimai - ar naujosios mamytės kažko klausia, ar jūs pačios siūlote temą pokalbiui ir pasakojate savo patirtį?

Mes esame paruošę savanorės mamos pokalbio rekomendacijas, prieš vykstant į savipagalbos grupę, jos yra persiunčiamos savanorei mamai, kad susipažintų. Rekomendacijose yra siūloma pasinaudoti mūsų rekomenduojama pokalbio struktūra.

Susitikimas visuomet prasideda nuo susipažinimo. Dažniausiai savanorė mama trumpai prisistato, tuomet prašoma prisistatyti atėjusių mamų. Pokalbių temos dažniausiai ,,išplaukia" pačios. Viskas vyksta natūraliai, todėl iš anksto temos nėra planuojamos. Mes siekiame, kad mamos pirmiausia išsipasakotų, išlietų savo emocijas, kad joms būtų lengviau. Žinoma, mamų emocinė būsena nėra atsiejama nuo naujagimio, todėl visada yra kalbama apie vaikelį, jo sveikatą, priežiūrą. Tuomet skatiname viltį, tikėjimą. Klausiame kuo galėtume padėti ateityje ir ar norėtų daugiau susitikimų.

Tai, kas kalbama grupelėje, ten ir lieka. Mes garantuojame konfidencialumą, kad mamos jaustųsi saugios, todėl negalime viešinti jų klausimų. Mums labai svarbus mamų pasitikėjimas mūsų organizacija.

Tai, ką darote Jūs, iš esmės panašu į emocinį, psichologinį mamų palaikymą, tarsi alternatyva psichologo konsultacijai. Psichologų ligoninėse, gimdymo namuose, trūkumas - akivaizdi Lietuvos problema. Gal jei jų būtų pakankamai, nebūtų ir panašių grupių poreikio?

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos sudariusios tikrai labai geras sąlygas slaugantiems tėveliams. Jiems stengiasi padėti ne tik žindymo specialistė, bet ir socialinė darbuotoja ir dirbantis psichologas. Tačiau prieš laiką gimusių naujagimių skaičius didėja, o darbuotojų skaičius lieka tas pats, todėl, deja, ne visos mamos gauna reikiamą pagalbą.

Savanoriškos organizacijos ,,MP - Mamos pienas" tikslas yra padėti mamoms, kurių naujagimiai gimė per anksti, palaikyti jas. Manome, kad mūsų teikiama pagalba papildo socialinio darbuotojo ir psichologo darbą. Tai, ką darome, pasiteisino, nes mamos džiaugiasi gaunama informacija, mūsų palaikymu ir padrąsinimu, atvyksta į susitikimus, rengiamas šventes.

Mūsų pačių darytos apklausos rodo, kad net ir nesant socialinių darbuotojų ir psichologų trūkumui, savipagalbos grupių poreikis išliktų. Pagalba, kurią teikia tokio paties likimo mamos yra neįkainojama. Specialistai niekada nepasakys mamoms: ,,Mes patyrėme tą patį, todėl jus suprantame". O šie žodžiai yra tarsi kelias į mamų širdis. Tai išgirdusios, jos atsiveria, išsipasakoja.

Prieš pokalbį užsiminėte, kad rengiate ir didesnius renginius, šventes.

Šiemet gegužės 31 dieną 12 val. organizuojame Padėkos ir Gyvybės medžio sodinimo šventės minėjimą, kuris, tikimės, taps gražia kasmetine tradicija, kurios metu susitiksime, pasidžiaugsime, pasidalinsime geromis emocijomis su naujais tėveliais, parodysime savo augančias, stiprias ir protingas atžalėles. Prieš metus surengėme gražią Padėkos ir Gyvybės medžio sodinimo šventę, kurios metu nuoširdžiai dėkojome Kauno klinikų Neonatologijos klinikų medikams, medicinos personalui, specialistams už kiekvieną mūsų išgelbėtą vaiką, rodėme jiems jau paaugusių, laimingų vaikų nuotraukas, sodinome Gyvybės medį - ąžuolą, simbolizuojantį stiprybę, viltį, gyvybę ir begalinį dėkingumą medikams, medicinos personalui ir specialistams.

Norite prisijungti prie gražios veiklos?

Facebook.com/MP.mamosPienas, tel. 370 689 98794, el.p. mamos.pienas.mp@gmail.com

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis