24 savaitę gimusios mažylės mama: ko trūksta auginant neišnešiotus vaikus

24 nėštumo savaitę gimusios Elanos mama Viktorija sako, kad Lietuvoje trūksta nuolatinės per anksti gimusio vaiko raidos stebėjimo ir pagalbos sistemos.

Kovo 15 d. 18 val. laisvalaikio ir prekybos centre „Panorama“ bus pristatyta „Ankstukų“ fotografijų galerija. Jos metu lankytojai galės išvysti ir tikrą neišnešiotų kūdikių namelį – inkubatorių, kuriame – vienos herojų, Elanos, muliažas. Vos gimusi Elana tesvėrė 724 gramus, o dabar mergaitei – jau treji metai. Fotosesijos metu ji fotografavosi rankose laikydama savo pačios gimimo nuotrauką. Tačiau Elanos mama pastebi, jog Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio, kaip mažyliams sekasi išėjus už ligoninės ribų.

Elanos mama Viktorija prisimena nėštumą ir pasakoja, kad jo metu buvo girdėjusi apie neišnešiotus vaikus ir net žinojo keletą tokių atvejų artimoje aplinkoje. Moteris buvo giliai įsitikinusi, jog panašus likimas šeimą aplenks, tačiau 24 savaitę gimusi Elana pareikalavo ypatingai daug jėgų ir drąsos.

„Pirmosios dienos po vaiko gimimo buvo sunkiausios. Kiekviena diena buvo lyg kova už gyvenimą. Emociškai labai smarkiai padėjo buvimas prie Elanos inkubatoriaus ir pasivaikščiojimai gryname ore. Svarbus buvo ir kiekvienas draugų skambutis bei ilgesnis pokalbis – viskas guosdavo“, – pasakoja Elanos mama Viktorija.

Aplinka neišnešiotų naujagimių skyriuje pulsuoja slogia nuotaika, tačiau jaučiamas ir bendras nuoširdus rūpestis. Moteris prisimena kiekvienos mamos ir tėčio akyse mačiusi viltį, kuri įkvėpdavo ir kiekvieną kartą suteikdavo papildomų jėgų nepasiduoti. Tikru ramsčiu buvo ir moters vyras.

„Tik jausdami šeimos paramą nuėjome taip toli. Vis dėlto tuo metu labiausiai trūko žmonių šypsenų, ypač kitiems vaikams. Nebijokite atiduoti savo šypsenos, juk tai tikras palaikymas kiekvieną minutę“, – panašioje situacijose atsidūrusias moteris skatina Viktorija.

Sėkmingai augančios Elanos mamos nuomone, trūksta gydytojų ir pacientų tarpusavio bendravimo – vos tik kūdikiai paleidžiami iš ligoninės, ryšys su medikais nutrūksta ir vaikų niekas nebestebi. Nesidomima, nei kaip jiems sekasi gyvenime, nei kaip sparčiai jie auga. Būtent dėl to trūksta duomenų, kaip vaikus auginti, kas labiausiai padeda reabilitacijos metu, ko trūksta auginant neišnešiotus vaikus.

Organizatorių nuotr.

„Pasigedau ir bendro tikslo siekimo. Tiek šeimos, tiek specialios tarnybos, tiek gydytojai ir įvairių sričių specialistai veikė atskirai. Atrodė, jog gerai atlikusios savo darbą institucijos tiesiog nebekreipdavo dėmesio į savo darbo rezultatus – vaikus!“ – blogąją patirtį mena moteris.

Didžiausias iššūkis tapo kova dėl galimybės kartą per metus 3 savaites praleisti Vilniaus vaikų raidos centre. Viktorija įvardina tai kaip ypatingai sekinančią kovą su vėjo malūnais. Vis dėlto Elanos mama tikina, jog visuose centruose situacija panaši.

„Reikėtų didesnio spektro paslaugų, intensyvesnės reabilitacijos. 30 minučių mankštos per dieną negali būti taikomos kiekvienam vaikui, tai turi būti skiriama pagal vaiko poreikius. Pavyzdžiui, Lenkijoje vaikai mankštinasi po 3–5 valandas. Taip pat neišnešiotiems vaikams trūksta naujų priemonių, logopedo pamokų, psichologinės pagalbos visai šeimai ar net privalomosios konsultacijos šeimoms.

Lietuvoje kasmet apie du tūkstančiai arba maždaug 6 proc. visų naujagimių gimsta gerokai anksčiau laiko. 1993 m. Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 g, šiandien – 66 proc. Ankstukų, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kg, išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc.

Daugiau informacijos apie paramos projektą „Ankstukai“: www.ankstukai.lt.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis