Ar kūdikiui vieta tėvų lovoje?

Tinklaraščio Mandriu.com autorės Mortos Andriulionės pasvarstymai apie kūdikių ir tėvų miegojimą vienoje lovoje. Ar mažam vaikui (ne)vieta tėvų lovoje?

Prieštaringos nuomonės

Šis klausimas yra vienas iš tų, kurie kelia daug diskusijų, nuomonės išsiskiria, atsiranda prieštaravimų. Vieni teigia, kad kūdikis nuo pat pradžių turi miegoti savo lovelėje, mokytis nusiraminti ir užmigti pats ar su minimalia tėvų pagalba, tuo tarpu kiti sako, kad tėvai turėtų leisti kūdikiui likti savo lovoje tiek ilgai, kiek jam pačiam norėsis ir taip užtikrinti prieraišių, meile grįstų santykių kūrimąsi. Klausantis šių dviejų nuomonių, natūraliai renkiesi ir palaikai vieną ar kitą pusę ir pagal tai koreguoji savo veiksmus.

Betgi jei pasirenki migdyti kūdikį jo lovelėje, visuomet viduje kirbės klausimas, ar tikrai neatstumi mažylio su jo poreikiais ir negriauni jo pasitikėjimo tavimi. Kitu atveju, ramybės neduotų mintys, ar nesi manipuliuojama ir per mažai griežta mažajam princui ar princesei. Esu girdėjusi ne vieną mamą kalbančią taip, tarsi, jaustųsi kalta dėl to, kaip nusprendė dėl kūdikio migdymo arba bandytų pasiteisinti, kodėl daro būtent taip.

Kas iš tiesų svarbu?

Aš nesu vaikų priežiūros specialistė, todėl galiu dalintis tik savo mintimis bei patirtimi. Ir štai. Manau, problema kyla tada, kai vienam iš daugelio vaikų priežiūros, auklėjimo klausimų, suteikiama labai daug reikšmės, tarsi nuo to priklausytų vaiko ateitis, charakteris, sėkmė, santykiai su kitais žmonėmis ir pan. Viskas, ką mes darome su savo vaiku, turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui, tačiau ne kažkuris vienas sprendimas ar pasirinkimas. Taigi, galvoju, kad ir ką benuspręstume pasirinkti, migdyti mažylį atskirai ar miegoti su juo kartu, tai iš esmės nedaug ką tereiškia viso būsimo vaiko gyvenimo kontekste. Su sąlyga. Su sąlyga, kad mažylis yra mylimas ir į jo poreikius yra atsakoma. Nes sutikite, kad migdyti kūdikį jo lovelėje galima atmestinai, ignoruojant verkimą, neguodžiant ir nepadedant užmigti. Taip pat ir savo lovoje galima migdyti savo mažylį su piktumu, kad jis dažnai keliasi naktį miegodamas atskirai. Svarbiausias čia mūsų požiūris į vaiką ir meilė jam. Vaikui svarbu jaustis mylimam. Tai yra stipriausia jo gyvenimą veikianti jėga.

Kaip priimti sprendimą?

Nuspręsti reikia taip, kad VISIEMS šeimos nariams būtų gerai, nors tai ir nėra labai lengva. Visi tėvai, visos mamos ir visi vaikai yra labai skirtingi. Į tai reikia atsižvelgti ir skirtumus priimti. Vieni tėvai ir mamos išsimiegos labai gerai, net jeigu ir mažylis klaidžios po jų lovą visą naktį, o kiti negalės pailsėti. Taip pat ir mažyliai: vieni lengvai „pasiduoda“ miegui savo lovelėje, o kitiems tai gali būti labai sunku. Žinoma, tikslas yra ramus vaiko miegas savo lovelėje. Vieni tėvai prie šio tikslo mažylį ves sparčiais žingsniais, kiti eis mažais žingsneliais, o dar kiti šio tikslo įgyvendinimą atidės vėlesniam laikui.

Manau, svarbu pasitarus abiems tėvams priimti bendrą sprendimą, o tuomet jo laikytis neleidžiant sau jaustis kaltiems, kad, remiantis kažkuriuo požiūriu, kažką darome ne taip. Kaip jau rašiau, vaikui svarbiausia jaustis mylimam, o nemiegoti su tėvais, ar miegoti savo lovelėje. Juk meilę vaikas patiria įvairiausiais būdais, ne tik miegodamas kartu.

Mano patirtis

Mano tikslas yra, kad mūsų mažoji pratintųsi miegoti savo lovelėje, ir tai jai neblogai sekasi. Po vienos lopšinės trukmės panešiojimo guldau ją į lovytę, glostau veidelį, niūniuoju ir laukiu, kol ji užmigs. Dažnai ji pradeda verkti. Dažniausiai tai trunka kelias minutes ir užsnūsta. Kartais ilgiau – tada nuraminu ant rankų ir vėl paguldau. O būna tokių dienų, kai aš arba ji sergame, ir tada miegame kartu.

Pamenu, kai Eliją berdavo ir naktį jį kasydavosi, miegodavau su ja ir laikydavau jos rankutes. Aplinkybių pasitaiko įvairių ir aklas vieno ar kito požiūrio laikymasis ne padėtų, o pakenktų. Stengiuosi, kad mažylė visą dieną jaustųsi artima su manimi, bendrautų, gautų mano dėmesį ir švelnumą, kad naktį nei man, nei jai nekiltų mintys, jog to buvo per maža ir reikia atsigriebti.

Būkim netobuli tėvai

Miego su vaiku tema yra tik viena iš daugelio, keliančių įnirtingus ginčus (dažniausiai tarp mamų). Manau, taip yra todėl, kad mes, mamos, norime būti tobulos: tobulai mylėti, tobulai prižiūrėti vaiką ar vaikus, tobulai tvarkyti namus ir tobulai skaniai gaminti maistą. Būti tobulos išvaizdos ir turėti tobulus santykius su vyru. Bet juk tai neįmanoma. Dažnai socialiniai tinklai, demonstruodami tobulų žmonių tobulai gražius gyvenimus, sukuria iliuziją, kad tai įmanoma, ir troškimą turėti tobulą gyvenimą. Tačiau toks jis neįmanomas. Taip pat ir su savo vaikais. Tobulais tėčiais ir tobulomis mamomis jiems niekada nebūsim. Ir geriau jau nebūkim. Kaip mano viena dėstytoja pasakė: „Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia pakankamai gerų tėvų“. Atsisakius tobulumo siekimo, atsiranda daugiau laisvės.

Kad ir kokį sprendimą priimtume dėl mažylio miego vietos, jeigu iš esmės siekiame atsakyti į jo meilės poreikį jam priimtina forma, mažylis bus patenkintas. Net jeigu kartais matome ašaras jo akyse guldant į lovelę, viskas su juo bus gerai, jeigu apskritai jis jaučia tėvų meilę. Ir priešingai, miegojimas kartu gali ir neatpirkti meilės trūkumo, jeigu tokį mažylis turi savo širdelėje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis