Kaip išmokyti vaiką valgyti savarankiškai

„Pažiūrėk tik! Mažas baltas lėktuvėlis sklando aukštai virš debesų, skrenda ir staiga tik šmurkšt į garažą“ – pasakoja mama nė metukų nesulaukusiam Ignui ir ties paskutiniais žodžiais kyšt šaukštą košės nesusigaudančiam berniukui į atvėpusią burnelę. „Pavyko“ – mintyse džiūgauja mama ir toliau rezga mintį, kaip įsiūlyti sūnui kitą šaukštą košės. Ar teisingai elgiasi mama, vaiko pietus paversdama pasaka ir žaidimu, kaip išmokyti mažylį susidraugauti su šaukštu?

Svarbu pirmas kartas 

Norit tikėkit, norit ne, bet mūsų pašnekovė teigia, kad valgymo įgūdžių raida prasideda nuo pirmo maitinimo. Vaikelis gimsta su čiulpimo refleksu, nuo pirmos valandos paguldytas ant mamos krūtinės jis moka čiulpti pienelį. Iki šešių mėnesių, kol kūdikiui visiškai pakanka mamos pienuko arba mišinuko, mama turi atminti keletą labai svarbių dalykų: maitindamos kūdikį, užmegzkite kontaktą su juo. Jokiu būdu ne skaitykite laikraštį ar spoksokite į televizorių, o žiūrėkite viens kitam į akis, kalbinkite mažylį. 

Pažintis su šaukštu

Kūdikiui ūgtelėjus, apie 6 mėnesį ateina laikas susipažinti su jo didenybe šaukštu ir išmokti valgyti tirštesnį maistą. Geriausia pirmai pažinčiai tinka ne įprastas suaugusiųjų šaukštas, o lengvas, plastmasinis, neaštriais galais šaukštelis. Aišku, duoti mažyliui pačiam kabinti košę dar ankstoka, todėl tai daro mama arba tėtis. Nenustebkite, kad kūdikiai iš pradžių į šaukštą košės žiūrės kaip į neatpažintą skraidantį objektą - jie dar nemoka tvarkingai pasiimti lūpomis maisto nuo šaukšto. Kantrybės! Laikui bėgant (nepraeis ir mėnuo) jie pripras ir išsižios vos pamatę artėjantį šaukščiuką. Klysta tėvai, kai norėdami kuo greičiau sumaitinti košę, kyšteli kūdikiui šaukštą ir nubraukia juo per vaiko dantukus ar viršutinę lūpytę. Taip mes ne greitinam, o stabdom vaiko valgymo raidą. 

Mokausi kramtyti 

Kai košės jau išragautos ir mažylis pripranta prie tiršto maisto, nuo 8 – 9 mėnesių kūdikiams galima duoti pagraužti kietesnio maisto. Tinka lengvai burnoje tirpstantys sausainiai, kukurūzai. Rinkdamiesi juos, atkreipkite dėmesį į sudėtį – kad būtų ne per saldūs ir neprifarširuoti įvairių konservantų. Laikotarpis nuo 9 mėnesių iki metukų yra ypatingai svarbus, nes tada kūdikis išmoksta kramtyti. Tačiau būkite atsargūs, nes kūdikiai labai lengvai gali užspringti. Šiuo laiku netinka duoti kūdikiui duonos, minkšto batono, pavojinga ir sriuba. Jeigu ji nepertrinta ir skystoje sriuboje plaukioja kieti bulvės, morkos gabaliukai, kūdikių liežuvio raumenys dar nėra įgudę, ir, neatskyrę, kur skysta, o kur kieta vaikučiai gali užspringti.

Matydami, kaip vaikas stengiasi valgyti pats, nepamirškite pagirti jo, pasidžiaugti, kad jam puikiai sekasi.
Shutterstock nuotr.

Kai pastebite, kad mažylis išmoksta kramtyti, nuryti, galite duoti į rankytę supjaustyto obuolio, banano ar sūrio lazdelės. Kada tiksliai ateina toks laikas, pediatrai nesiryžta vienareikšmiai atsakyti – tą žino kiekvieno vaiko mama. 

Geriu iš puodelio 

Sulaukus aštuonių mėnesių pats metas pasimokyti savarankiškai gerti iš puoduko. Tam labiausiai tinka lengvi nedūžtantys puodeliai su dviem rankenėlėm, į kurias mažieji gali įsitverti abiem rankom. Gydytojai nerekomenduoja puodelių su snapeliais, iš kurių neišsipila skystis. Kodėl? Ogi gerdami iš tokio puoduko vaikai čiulpia snapelį (panašiai kaip buteliukas su žinduku) ir nesimoko gerti. Kartais vaikai gali bijoti gerti iš puoduko, nes prisidėję jį prie lūpyčių, užsidengia sau akiratį. Kad taip nebūtų, kai kurių puodelių kraštas būna išpjautas. Vaikas geria ir viską mato, puodelis neužstoja matymo. Sulaukę metukų – pusantrų vaikai jau moka savarankiškai gerti iš puodelio. 

Šaukštas į rankas 

Kai jūsiškiui stukteli dešimt mėnesių, pats laikas duoti šaukštelį į rankas ir pasakyti: „Tu jau pakankamai didelis. Tikriausiai nori valgyti pats? Pabandyk“. Sunkiausia vaikams pakabinti maistą iš lėkštės, o ir kelias nuo stalo į burną kartais gerokai prailgsta, todėl pagelbėkite mažiesiems. Nenustebkite, jei smalsutis įkiš pirštą į košę - vaikas tyrinėja pasaulį, todėl nori pačiupinėti, ką gi čia jam mama išvirė. Mokantis savarankiško valgymo, svarbu: 

- Iš anksto planuokite pietums ar vakarienei daugiau laiko;

- Aprenkite taip, kad nebūtų gaila rūbelių;

- Nebijokite, kad vaikas išsiterlios koše nuo galvos iki kojų;

-Būkite kantrūs – niekas negimė mokėdamas. 

Jeigu laikysitės šių patarimų, neskubinsite vaiko, dvimetis gana šauniai valgys ir gers savarankiškai. 1,5 – 2 metukų vaikai yra tikri beždžioniukai, jie mėgdžioja žmones, kurie sėdi su jais prie stalo. Todėl šiuo metu leiskite vaikams valgyti su šakute, galite duoti ir neaštrų peilį.  Be abejo, daug kas priklauso nuo šeimos tradicijų – jei tėtis namuose kotletus valgo su šaukštu, kažin ar vaikas norės „cackintis“ su šakute ir peiliu. Bet jei turite kantrybės, pabandyti visada verta. 

Girkite ir džiaukitės 

Matydami, kaip vaikas stengiasi, nepamirškite pagirti jo, pasidžiaugti, kad jam puikiai sekasi. Nekritikuokite vaiko. Vietoj: „Tu per mažas, tau neišeis“ sakykite: „Šaunuolis, kad stengiesi. Tačiau darai ne visai teisingai. Pamėgink taip...“. 

Vaikams patinka pasikartojimas (ritualas), žinodami, kas bus, jie jaučiasi saugūs. Todėl nuo mažų dienų susikurkite valgymo ritualą – perspėkite vaiką, kad tuoj eisite valgyti, patieskite staltiesę. Net jei mažuliukas dar nekalba, pavalgiusi visada pasakykite „ačiū“. Kai mažylis paūgės, leiskite jam padėti – lai vaikas serviruoja stalą, nuplauna nuskustą bulvę. 

„Ai, maniškis dar per mažas“, „Svetainėje naujas kilimas“, „Kai pats valgo, atšąla košė“ – kokių tik pasiteisinimų nebūna. Kai kurios paslaugios mamytės viską daro už savo vaikus ir savo per didele meile dažnai atitolina raidą. Vaikai unikalūs, jų temperamentai skiriasi, tačiau, jei matote du dvimečius, iš kurių vienas virtuoziškai valdo šaukštą, o kitas ir puodelio nenulaiko, priežasčių reikia ieškoti savyje, o ne vaikų gabumuose. 

Žaidimams – ne! 

Norėdami pamaitinti metukų Ugnę, tėvai įjungia „Teletabių“ vaizdajuostę ir suakmenėjusiai prieš televizoriaus ekraną mergaitei sukemša košę. Arba: kol susidomėjęs varto margaspalvę knygą, pusantrų Matas valgo pietus. Kai mama atima knygą, jis paleidžia dūdas. Patartina kuo greičiau atsisakyti tokių „cirkų“ valgant. Tėvai – ne klounai, o valgymas – ne žaidimas.  Valgymas vaikui turi asocijuotis su alkiu, o ne su linksmybėmis. Jis turi mąstyti: „Mano pilvelis gurgia, metas valgyti“, o ne „Tėvelis stovi ant galvos, tikriausiai man laikas valgyti“. 
Jei savarankiškai valgantis pypliukas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad atimsite košę. Jei neklauso – pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia, paimkite košę. Kai vaikas valgo, kuo mažiau blaškykite jo dėmesį – išjunkite televizorių, padėkite tolėliau žaislus. 

Patogiai sėdžiu 

Siūlome atlikti mažą eksperimentą: atsigulkite ant sofos ir pabandykite gulėdami išgerti puodelį kavos. Na, kaip? Nelabai, ar ne? Todėl turbūt nereikia įrodinėti, kad ir kūdikiai valgydami turi patogiai jaustis. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti kėdutėje, kurių nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Vaikas turi jaustis saugiai – būtina atrama kojytėm, valgantysis turi patogiai remtis nugara. Specialios maitinimo kėdutės (ir ne dėl grožio) turi dirželius – prisekite jais kūdikį. Dar viena svarbi taisyklė – valgydamas vaikas turi matyti mamą prieš save. Kai tėvai pasisodina vaiką ant kelių nugara į save ir duoda valgyti, šis gali nesuvokti – iš kur čia dabar prieš jį atsiranda šaukštas? 

Įrankiai 

Parduotuvėse galima rasti vaikiškų šakučių ir šaukštelių su išlenktais koteliais, esą jie pritaikyti mažylių rankytėms. Jie nebūtini, drąsiai galima vaikus iš karto pratinti prie normalaus „sudėjimo“ šaukštų. Svarbiausia, kad įrankiai būtų iš kokybiškų medžiagų, lengvi. Specialūs įrankiai labiau tinka vaikams su raidos sutrikimais, sergantiems cerebriniu paralyžiumi. 

Mažyliams patinka vaikiškos lėkštutės su smagiais paveikslėliais, bet jei sūnus pamėgdžiodamas mamą ar tėtį, nori pietauti iš porcelianinio servizo - neignoruokite vaiko noro. Kita vertus, mažųjų indai būna su mažomis gudrybėmis – kai kurios lėkštės prilimpa prie stalo arba turi dvigubą dugną, į kurį pripylus karšto vandens, košė ilgai neatšąla. Nepamirškite ir kitos svarbios valgymo „amunicijos“ – seilinukų. Patogiausi su rankovėmis arba su klijuotės pamušalu, kuriuos lengva nuvalyti. 

Mažos gudrybės: 

- Vaikai mėgsta jaustis svarbiais, todėl leiskite jiems patiems nuspręsti, ko įtarkuoti į avižų košę – obuolio ar kriaušės;

-Į lėkštę dėkite nedaug maisto ir kai vaikas suvalgys – pakartokite. Tai geriau negu kaupina lėkštė;

- Valgį patiekite žaismingai: keptą kiaušinį pavadinkite pirato akimi, o sumuštinį padarykite trikampio ar širdies formos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis