Tėvų klaida, dėl kurios vaikas būna neramus ir nervingas

 (35)
Anądien mačiau kūdikį į masažą atnešusią mamytę - įraudęs vaikas nenumaldomai klykė ir trypė kojytėmis, o mama bandė paskubomis jį aprengti, vis teisindamasi, kad „jis nuo gimimo toks nervingas".
Tėvų klaida, dėl kurios vaikas būna neramus ir nervingas
© Vida Press

Kad sveikatos problemų turintis kūdikis iš tiesų daug jautresnis - tikra tiesa. Dažnai toks mažiukas klykia iš skausmo ar dėl to, kad jo nervų sistema labilesnė, tad ir slenkstis, kiek aplinkos „svyravimo" jis gali pakelti - gerokai žemesnis. Tačiau ar visi nuolat verkiantys ir jautriai į aplinką reaguojantys kūdikiai - neurologų pacientai?

Kad vieni vaikai gimsta „nervuotesni" už kitus, abejoja ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Pasak specialistės, viską lemia ryšys su mama, juk vaikas į pasaulį piktas neateina. Tuo tarpu ryšys su mama mezgasi dar vaisiui esant įsčiose. Svarbu viskas: kaip mama kūdikį nešioja, ar jo laukia, kas nėštumo metu dedasi jos gyvenime, kaip mamos ir kūdikio atžvilgiu nusiteikęs tėtis. Kuo daugiau streso nėštumo metu patiria būsimoji mama, tuo labiau tikėtina, kad vaikelis gimęs jausis nesaugiai ir neramiai. Įtaką daro ne tik nėštumas, bet ir gimdymas - būtent dėl to labai svarbu, kad jis būtų kuo harmoningesnis. Jei vaikas sveikas, bet nuolat verkia, klykia, prastai miega - kažkas negerai jo ryšyje su mama ar su tėčiu,nes kai kūdikis gauna viską, kas būtina: yra sausas, švarus, pamaitintas, pamyluotas - jis tikrai nesielgia nervingai.

„Nervuoti" vaikai, pasak V. Čioraitienės, - kaip ir visi kiti, yra mamos atspindys. Vadinasi, jei mama viduje yra įsitempusi, kažko bijo, dėl kažko nerimauja, - tokia nuotaika apima ir kūdikį. Jei mama rami, pasitikinti savimi, adekvačiai reaguoja į aplinką - vaikelis būna daug ramesnis. Tas pats su darželinukais ar pradinukais, kuriuos tėvai dėl pernelyg didelio jautrumo ar baimių atveda pas psichologus, - pakalbėjus paaiškėja, kad pasikeitusio elgesio šaknys slypi šeimoje. Vaikų nervingumą gali sukelti atvirai rodomi ar slepiami nesutarimai tarp tėvų, artimųjų netektis, mamos ar tėčio dėmesio trūkumas, dažniau keičiamos ugdymo įstaigos, bendraamžių patyčios ir t.t.

Taigi, jei norime padėti „nervingam" kūdikiui, reikia padėti mamai. Pirma, svarbu suprasti, kad verksmas - natūrali vaiko reakcija į aplinką. Kūdikis nemoka kalbėti, todėl reaguodamas į aplink vykstančius dalykus gali verkti, cypti, guguoti ir t.t. Jei kūdikiui nieko neskauda, bet jis verkia, į šį verksmą reikia reaguoti adekvačiai - t.y. nesusierzinti pačiai mamai tiek, kad tas nerimas paveiktų vaiką. Jei mama vaiko įtampos nesugeba „sutalpinti", ją vėl perima vaikas, nes, būdami savotiškoje simbiozėje, jie vienas kitą „maitina" emocijomis.

Nuo to, kaip reaguos mama, priklauso vaiko reakcija į daugelį naujų patirčių, pavyzdžiui, į apsilankymą pas medikus. Juk pradžioje vaikas gydytojų nebijo, tačiau mamos nuolat „raminamas", kad nereikia bijoti, kad viskas bus gerai, kad tik truputį skaudės, vaikas jaučia per didelį mamos rūpestį, ir ima bijoti pats, juk „net mama išsigando".

Vaikui užtenka pakankamai geros mamos - nekeliančios sau hiperužduočių. Juk jūs esate šalia savo vaiko, paimate jį ant rankų, reaguojate, kai jis to nori, domitės juo, kalbinate - mažyliui to tikrai pakanka.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Be abejo, priežasčių?, dėl kurių vaikas gali būti jautresnis, daug. Tad visos atsakomybės vien tėvams suversti nederėtų. Aptartas uždaro emocijų rato mechanizmas, pasak psichologės, paprasčiausiai vienas dažniausiai pasitaikančių. Aišku, lengva patarti talpinti savyje visas vaiko išdaigas ir „ožius" - juk dažnai tėvai patys būna pervargę, tad jiems būtina pasirūpinti ir savimi. Būtent todėl reiktų pasistengti kartais palikti mažulį močiutei ar auklei, ir išeiti pailsėti. Pailsėję tėvai - tai ramūs tėvai. Tobulos tėvystės siekiantys tėvai beveik visada yra įsitempę ir pervargę tėvai, nebegalintys duoti savo vaikeliui vidinės ramybės. Būtent todėl neverta aklai sekti knygų patarimais, kaimynų ar giminių patarimais, kiek vaikas turi būti žindomas ir kaip auginamas. Vadovaukitės nuojauta ir nesivelkite į stereotipus - kiekvienas vaikas, ir santykis su juo individualus ir nepakartojamas.

Vaikui užtenka pakankamai geros mamos - nekeliančios sau hiperužduočių. Juk jūs esate šalia savo vaiko, paimate jį ant rankų, reaguojate, kai jis to nori, domitės juo, kalbinate - mažyliui to tikrai pakanka. Hiperužduotys reiškia pervargimą, o pervargimas - nervingumą, tiek jūsų, tiek kūdikio. Nuo kelių mėnesių amžiaus mama savo elgesiu turėtų ramiai rodyti kūdikiui, kad ir ji turi savo poreikių, ir jai reikia savo laiko, miego. Iš pradžių vaikas gali reikalauti, pavyzdžiui, „tu visada būsi tik mano ir miegosi šalia manęs", tačiau nuolat rodant jam, kaip turi būti, mažylis tikrai priims realybę ir reaguos daug ramiau, nei anksčiau. Netiesa, kad kūdikiui vienam pabuvus vos keliolika minučių, jam gresia depresija, greičiau nerimas apima mamą, o ne vaiką. Kartais vaikas visai neprašo mamos reakcijos, tačiau šios vis tiek „vibruoja" taip įsitempdamos pačios ir perduodamos įtampą kūdikiui. Net neprašomos tokios mamos padaro viską, rezultatas - vaikas nežino savo norų, nes viską žino mama. Reakcija į kūdikį turi būti adekvati, jei vaikas kažką sako tėvams, rodo dėmesį rankytėm, kojytėm - kūdikiui būtina atsakyti nuoširdžiai. Jei mažylis žiūri tėvams į akis ar kažką rodo, labai svarbu sureaguoti, o ne plepėti su drauge ar žiūrėti televizorių.

Mamos veidas vaikui kaip veidrodis, juk jos veide atpažįsta save. Pažvelkit, jei nusišypsosit savo kūdikiui, jis būtinai atsakys jums šypsena! To paties tikisi iš jūsų, - kad kai rodys piešinį, jūs žiūrėsite, o ne sumurmėsite: „taip, taip, labai gražu, eik dar papiešk". Atgalinis ryšys labai svarbus visai vaiko asmenybės raidai. Jei vaikai mato apatišką, be išraiškos, depresišką mamos veidą, jiems sunku susigaudyti jausmuose suaugus, juk visa ko jie mokosi iš mūsų - tėčių ir mamų. Taigi, jei norite, kad vaikas būtų ramus ir laimingas, tokie turite būti patys. Na, o jei nervingumas nepraeina, vaikas nuolat suirzęs, galbūt verta pasikonsultuoti su neurologais.

vppc.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Vystymasis ir raida

Pirmieji žingsniai: kaip nesugadinti vaiko pėdutės

Pirmieji žingsniai: kaip nesugadinti vaiko pėdutės
"Mano mažasis jau pradeda po truputį vaikščioti įsikabinęs į baldus ir stoviniuoja bei laksto su vaikštyne. Manau, kad atėjo laikas pirmiems batukams. Kokius pirkti? Ar tai turi būti basutės ar batukai?", - klausia 10 mėn. Roko mama Aistė.

Kodėl reikia amžiams pamiršti patarimą „Neimk ant rankų, pripras“ (23)

Kodėl reikia amžiams pamiršti patarimą „Neimk ant rankų, pripras“
„Tegul paverkia, nieko nenutiks“, "Neimk ant rankų – pripras“. Dar visai neseniai šiais patarimais šventai tikėjo kūdikio susilaukę tėvai. Dėmesio, mielieji! Pamirškite šiuos niekam tikusius patarimus amžiams. Kodėl, atsako psichologė Karolina Gurskienė.

Vaiko vystymas gali prišaukti nelaimę: gydytojos komentaras (35)

Vaiko vystymas gali prišaukti nelaimę: gydytojos komentaras
Naujausi tyrimai atskleidė, kad kūdikių vystymas gali būti pražūtingas. Jei miegodamas suvystytas kūdikis apsiverčia ant šono ar pilvo, staigios kūdikių mirties sindromo tikimybė išauga net keliolika kartų.

Kur geriausia miegoti kūdikiui: su tėvais ar atskirai? (5)

Kur geriausia miegoti kūdikiui: su tėvais ar atskirai?
Miegojimas kartu su kūdikiu dėl daugelio priežasčių yra naudingas tiek mamai, tiek kūdikiui. Kadangi šių pranašumų sąrašas ilgas, tėvai vis dažniau domisi, kaip miegoti kartu su kūdikiu saugiai ir teisingai.

Ko vaikui reikia labiau: griežto režimo ar visiškos laisvės? (6)

Ko vaikui reikia labiau: griežto režimo ar visiškos laisvės?
„Kūdikio režimas - tai bendras šeimos ritmo kūrimas“, - įsitikinusi psichologė Karolina Gurskienė, parengusi straipsnį apie tai, kodėl reikia kūdikiui režimo.

Vaiko maudymas anksčiau ir dabar: kas pasikeitė iš esmės? (26)

Vaiko maudymas anksčiau ir dabar: kas pasikeitė iš esmės?
Pažintis su vandeniu – viena iš pirmųjų naujagimio patirčių. Ši procedūra labai svarbi kūdikio sveikatai ir gerai savijautai.

24 savaitę gimusios mažylės mama: ko trūksta auginant neišnešiotus vaikus (3)

24 savaitę gimusios mažylės mama: ko trūksta auginant neišnešiotus vaikus
24 nėštumo savaitę gimusios Elanos mama Viktorija sako, kad Lietuvoje trūksta nuolatinės per anksti gimusio vaiko raidos stebėjimo ir pagalbos sistemos.

Ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikas miegotų visą naktį neprabusdamas (26)

Ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikas miegotų visą naktį neprabusdamas
Penktas dukros gyvenimo mėnesis mums dovanojo daug patirčių: ligoninė, naujas gyvenimo ritmas dėl įgimtos ligos, pirmieji dantukai ir... BAISIOS NEMIGO NAKTYS.

Kūdikių drabužių mada: kas madingiausia šį pavasarį? (56)

Kūdikių drabužių mada: kas madingiausia šį pavasarį?
Jau kurį laiką vaikiška, o taip pat ir kūdikių mada, nė per žingsnį neatsilieka nuo bendrų mados tendencijų ir kiekvieną sezoną pasitinka atsinaujinusiomis kolekcijomis.

Ar kūdikiui vieta tėvų lovoje? (24)

Ar kūdikiui vieta tėvų lovoje?
Tinklaraščio Mandriu.com autorės Mortos Andriulionės pasvarstymai apie kūdikių ir tėvų miegojimą vienoje lovoje. Ar mažam vaikui (ne)vieta tėvų lovoje?

Kodėl vieni maži vaikai bijo svetimų žmonių, o kitiems – nė motais (2)

Kodėl vieni maži vaikai bijo svetimų žmonių, o kitiems – nė motais
Jūsų mažylis staiga tapo toks keistas? Vos pamatęs kaimynę pravirksta, o nusiramina tik paimtas ant rankų? Tai geras ženklas, mat mažasis žmogus jau atskiria, ką pažįsta gerai, o kas artimųjų ratui nepriklauso.

Kodėl vaikui kartais sveika pabūti vienam ir panuobodžiauti (1)

Kodėl vaikui kartais sveika pabūti vienam ir panuobodžiauti
Kūdikiams reikia naujų stimulų - dėl to niekas neabejoja, tačiau jiems patinka žaisti ir vieniems. Iš ko atpažinti, kad mažyliui žaidimų draugo šiuo metu nereikia, ir kaip vaikas vystosi toliau „nieko neveikdamas".

Vaiko raida nuo gimimo iki metų

Vaiko raida nuo gimimo iki metų
Svarbiausieji kūdikio psichomotorinės raidos bruožai nuo gimimo iki kūdikystės pabaigos – vienerių metų.

Mamos ir kūdikio mankšta: naudinga ir fiziškai, ir emociškai (2)

Mamos ir kūdikio mankšta: naudinga ir fiziškai, ir emociškai
Gimus kūdikiui, mamoms itin aktualu atgauti buvusias kūno formas ir po šio gana sudėtingo laikotarpio bendrai atstatyti gerą kūno savijautą.

Tėvų klaida, dėl kurios vaikas būna neramus ir nervingas (35)

Tėvų klaida, dėl kurios vaikas būna neramus ir nervingas
Anądien mačiau kūdikį į masažą atnešusią mamytę - įraudęs vaikas nenumaldomai klykė ir trypė kojytėmis, o mama bandė paskubomis jį aprengti, vis teisindamasi, kad „jis nuo gimimo toks nervingas".