Tėvų klaida, dėl kurios vaikas būna neramus ir nervingas

 (35)
Anądien mačiau kūdikį į masažą atnešusią mamytę - įraudęs vaikas nenumaldomai klykė ir trypė kojytėmis, o mama bandė paskubomis jį aprengti, vis teisindamasi, kad „jis nuo gimimo toks nervingas".
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kad sveikatos problemų turintis kūdikis iš tiesų daug jautresnis - tikra tiesa. Dažnai toks mažiukas klykia iš skausmo ar dėl to, kad jo nervų sistema labilesnė, tad ir slenkstis, kiek aplinkos „svyravimo" jis gali pakelti - gerokai žemesnis. Tačiau ar visi nuolat verkiantys ir jautriai į aplinką reaguojantys kūdikiai - neurologų pacientai?

Kad vieni vaikai gimsta „nervuotesni" už kitus, abejoja ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Pasak specialistės, viską lemia ryšys su mama, juk vaikas į pasaulį piktas neateina. Tuo tarpu ryšys su mama mezgasi dar vaisiui esant įsčiose. Svarbu viskas: kaip mama kūdikį nešioja, ar jo laukia, kas nėštumo metu dedasi jos gyvenime, kaip mamos ir kūdikio atžvilgiu nusiteikęs tėtis. Kuo daugiau streso nėštumo metu patiria būsimoji mama, tuo labiau tikėtina, kad vaikelis gimęs jausis nesaugiai ir neramiai. Įtaką daro ne tik nėštumas, bet ir gimdymas - būtent dėl to labai svarbu, kad jis būtų kuo harmoningesnis. Jei vaikas sveikas, bet nuolat verkia, klykia, prastai miega - kažkas negerai jo ryšyje su mama ar su tėčiu,nes kai kūdikis gauna viską, kas būtina: yra sausas, švarus, pamaitintas, pamyluotas - jis tikrai nesielgia nervingai.

„Nervuoti" vaikai, pasak V. Čioraitienės, - kaip ir visi kiti, yra mamos atspindys. Vadinasi, jei mama viduje yra įsitempusi, kažko bijo, dėl kažko nerimauja, - tokia nuotaika apima ir kūdikį. Jei mama rami, pasitikinti savimi, adekvačiai reaguoja į aplinką - vaikelis būna daug ramesnis. Tas pats su darželinukais ar pradinukais, kuriuos tėvai dėl pernelyg didelio jautrumo ar baimių atveda pas psichologus, - pakalbėjus paaiškėja, kad pasikeitusio elgesio šaknys slypi šeimoje. Vaikų nervingumą gali sukelti atvirai rodomi ar slepiami nesutarimai tarp tėvų, artimųjų netektis, mamos ar tėčio dėmesio trūkumas, dažniau keičiamos ugdymo įstaigos, bendraamžių patyčios ir t.t.

Taigi, jei norime padėti „nervingam" kūdikiui, reikia padėti mamai. Pirma, svarbu suprasti, kad verksmas - natūrali vaiko reakcija į aplinką. Kūdikis nemoka kalbėti, todėl reaguodamas į aplink vykstančius dalykus gali verkti, cypti, guguoti ir t.t. Jei kūdikiui nieko neskauda, bet jis verkia, į šį verksmą reikia reaguoti adekvačiai - t.y. nesusierzinti pačiai mamai tiek, kad tas nerimas paveiktų vaiką. Jei mama vaiko įtampos nesugeba „sutalpinti", ją vėl perima vaikas, nes, būdami savotiškoje simbiozėje, jie vienas kitą „maitina" emocijomis.

Nuo to, kaip reaguos mama, priklauso vaiko reakcija į daugelį naujų patirčių, pavyzdžiui, į apsilankymą pas medikus. Juk pradžioje vaikas gydytojų nebijo, tačiau mamos nuolat „raminamas", kad nereikia bijoti, kad viskas bus gerai, kad tik truputį skaudės, vaikas jaučia per didelį mamos rūpestį, ir ima bijoti pats, juk „net mama išsigando".

Vaikui užtenka pakankamai geros mamos - nekeliančios sau hiperužduočių. Juk jūs esate šalia savo vaiko, paimate jį ant rankų, reaguojate, kai jis to nori, domitės juo, kalbinate - mažyliui to tikrai pakanka.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Be abejo, priežasčių?, dėl kurių vaikas gali būti jautresnis, daug. Tad visos atsakomybės vien tėvams suversti nederėtų. Aptartas uždaro emocijų rato mechanizmas, pasak psichologės, paprasčiausiai vienas dažniausiai pasitaikančių. Aišku, lengva patarti talpinti savyje visas vaiko išdaigas ir „ožius" - juk dažnai tėvai patys būna pervargę, tad jiems būtina pasirūpinti ir savimi. Būtent todėl reiktų pasistengti kartais palikti mažulį močiutei ar auklei, ir išeiti pailsėti. Pailsėję tėvai - tai ramūs tėvai. Tobulos tėvystės siekiantys tėvai beveik visada yra įsitempę ir pervargę tėvai, nebegalintys duoti savo vaikeliui vidinės ramybės. Būtent todėl neverta aklai sekti knygų patarimais, kaimynų ar giminių patarimais, kiek vaikas turi būti žindomas ir kaip auginamas. Vadovaukitės nuojauta ir nesivelkite į stereotipus - kiekvienas vaikas, ir santykis su juo individualus ir nepakartojamas.

Vaikui užtenka pakankamai geros mamos - nekeliančios sau hiperužduočių. Juk jūs esate šalia savo vaiko, paimate jį ant rankų, reaguojate, kai jis to nori, domitės juo, kalbinate - mažyliui to tikrai pakanka. Hiperužduotys reiškia pervargimą, o pervargimas - nervingumą, tiek jūsų, tiek kūdikio. Nuo kelių mėnesių amžiaus mama savo elgesiu turėtų ramiai rodyti kūdikiui, kad ir ji turi savo poreikių, ir jai reikia savo laiko, miego. Iš pradžių vaikas gali reikalauti, pavyzdžiui, „tu visada būsi tik mano ir miegosi šalia manęs", tačiau nuolat rodant jam, kaip turi būti, mažylis tikrai priims realybę ir reaguos daug ramiau, nei anksčiau. Netiesa, kad kūdikiui vienam pabuvus vos keliolika minučių, jam gresia depresija, greičiau nerimas apima mamą, o ne vaiką. Kartais vaikas visai neprašo mamos reakcijos, tačiau šios vis tiek „vibruoja" taip įsitempdamos pačios ir perduodamos įtampą kūdikiui. Net neprašomos tokios mamos padaro viską, rezultatas - vaikas nežino savo norų, nes viską žino mama. Reakcija į kūdikį turi būti adekvati, jei vaikas kažką sako tėvams, rodo dėmesį rankytėm, kojytėm - kūdikiui būtina atsakyti nuoširdžiai. Jei mažylis žiūri tėvams į akis ar kažką rodo, labai svarbu sureaguoti, o ne plepėti su drauge ar žiūrėti televizorių.

Mamos veidas vaikui kaip veidrodis, juk jos veide atpažįsta save. Pažvelkit, jei nusišypsosit savo kūdikiui, jis būtinai atsakys jums šypsena! To paties tikisi iš jūsų, - kad kai rodys piešinį, jūs žiūrėsite, o ne sumurmėsite: „taip, taip, labai gražu, eik dar papiešk". Atgalinis ryšys labai svarbus visai vaiko asmenybės raidai. Jei vaikai mato apatišką, be išraiškos, depresišką mamos veidą, jiems sunku susigaudyti jausmuose suaugus, juk visa ko jie mokosi iš mūsų - tėčių ir mamų. Taigi, jei norite, kad vaikas būtų ramus ir laimingas, tokie turite būti patys. Na, o jei nervingumas nepraeina, vaikas nuolat suirzęs, galbūt verta pasikonsultuoti su neurologais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis ir raida

Kaip lietuviai savo vaikus auklėjo žiloje senovėje (11)

Kaip lietuviai savo vaikus auklėjo žiloje senovėje
Apie vaikų auklėjimą teorijų yra įvairiausių – vieni teigia, kad vaikus reikia auklėti griežtai, kiti į juos žiūri atlaidžiai, treti sako, kad auklėti apskritai nereikia, svarbu tik būti šalia ir padėti jiems augti... Ir dažniausiai mamos pasikliauja ne teorijomis, o širdimi. O kaipgi anksčiau, prieš daug daug metų? Ar šiandieniniai vaikai pavydėtų anų dienų mažųjų vaikystės?

Psichologės patarimai apie vaikų miegą, kuriuos išgirsti turėtų visi tėvai (3)

Psichologės patarimai apie vaikų miegą, kuriuos išgirsti turėtų visi tėvai
Kūdikio miegas jo gyvenime užima didelę laiko dalį ir labai svarbią vietą.

Patarimai, kaip išsirinkti patikimą automobilinę kėdutę

Patarimai, kaip išsirinkti patikimą automobilinę kėdutę
Daugelis tėvelių sutiks, kad vienas rimčiausių ir atsakingiausių pirkinių vaikui – automobilinė kėdutė.

5 būdai, kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko: odontologės komentaras

5 būdai, kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko: odontologės komentaras
Sakoma, kad pripratimas – antras prigimimas, ir tai galioja ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

Vasara – palankus metas lavinti kūdikį: 7 idėjos

Vasara – palankus metas lavinti kūdikį: 7 idėjos
Jei jūsų mažylis jau sulaukė savo pirmojo pusmečio, tai reiškia, kad jis visai nebepanašus į bejėgę būtybę, kuri tik vartosi, mosikuoja rankytėmis ir apdovanoja jus savo šypsena.

Pirmosios maudynės: pataria gydytoja

Pirmosios maudynės: pataria gydytoja
Kad maudynės būtų malonios ir vaikas nebijotų vandens, pataria "Sveikos pradžios" gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė.

Mamų patarimai: kas išties padeda užmigdyti kūdikį (1)

Mamų patarimai: kas išties padeda užmigdyti kūdikį
Vaikų miego tema – viena aktualiausių neseniai kūdikio susilaukusiems tėvams.

Svarbu žinoti: kaip mamos emocijos persiduoda kūdikiui (2)

Svarbu žinoti: kaip mamos emocijos persiduoda kūdikiui
Maitindama kūdikį motina yra atsakinga už pienelio, kuriuo maitinasi mažylis, kokybę.

Jei namuose laikysitės šių taisyklių, kūdikio raida bus sklandesnė

Jei namuose laikysitės šių taisyklių, kūdikio raida bus sklandesnė
Gimus kūdikiui, pamažu keičiasi ne tik tėvų gyvenimo tempas bei įpročiai, tačiau ne mažesni pokyčiai įvyksta ir su namais. Juose ne tik atsiranda daug naujų baldų, kūdikio priežiūros priemonių, jie pritaikomi taip, kad mažyliui būtų saugu, tačiau kelios gudrybės gali padėti jį lavinti.

Vaikų krikštynos – už ar prieš? (105)

Vaikų krikštynos – už ar prieš?
Šį kartą mamų apklausa virto kone diskusija – vienos savo vaikus krikštijo, nes taip reikia, kitos tokią nuomonę nuneigė, trečios paliko galimybę apsispręsti pačiam vaikui, o ketvirtos.... Paskaitykit patys!

Kodėl vieni kūdikiai bijo svetimų žmonių, o kitiems – nė motais

Kodėl vieni kūdikiai bijo svetimų žmonių, o kitiems – nė motais
Iki šiol visus mėgęs kūdikis staiga tampa atsargus ir nenori eiti ant rankų net seneliams, o pamatęs svetimą žmogų nusisuka ir stipriai apsiveja mamai apie kaklą. Kodėl ūgtelėjęs kūdikis tampa bailiuku? Kodėl vieni 8-9 mėn. kūdikiai bijo svetimųjų, o kiti, atrodo, kad ne? Konsultuoja Vaikų ligoninės VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro psichologė Eglė Kodikienė.

Psichologė: gyvenimą po gimdymo daug kas įsivaizduoja klaidingai (2)

Psichologė: gyvenimą po gimdymo daug kas įsivaizduoja klaidingai
Labai dažnai kūdikį planuojantys tėveliai tėvystę įsivaizduoją kiek kitaip, nei ji yra iš tikrųjų. Taiklios psichologės Karolinos Gurskienės įžvalgos šia tema.

Išsamūs specialistės patarimai, kaip lavinti kūdikius nuo gimimo

Išsamūs specialistės patarimai, kaip lavinti kūdikius nuo gimimo
Šiais laikais dar yra tokių tėvų, kurie naiviai mano, kad vaikas iki metų tik miega ir valgo, todėl visai nebūtina lavinti jo intelekto.

Psichologė: kaip auklėti vienerių metų vaiką (1)

Psichologė: kaip auklėti vienerių metų vaiką
Psichologės Karolinos Gurskienės pasakojimas apie vienerių metų vaikų emocinės raidos ypatumus.

Specialisto patarimai: koks vežimėlis – pats geriausias pavasarį ir vasarą

Specialisto patarimai: koks vežimėlis – pats geriausias pavasarį ir vasarą
Daugelis šeimų, turinčių mažų vaikų, vasarą ypač daug keliauja ir džiaugiasi grynu, šiltu oru. Norėdami, kad išvykos būtų kuo patogesnės, daugelis žiemą naudotus masyvius vežimėlius keičia į vasarinius, mamų dažniausiai vadinamus „skėtukais" ar „sportinukais".