Vaikštynė vaikui: drausti ar duoti?

Kaip nekantriai laukiu pirmųjų vaiko žingsnelių – jie jau tuoj, tuoj bus! Augustas, matau, kasdien sparčiai šiuo klausimu tobulėja, bet mudviem su vyru vis tiek niežti rankos – kaip čia jam pagelbėti ir pagreitinti visą reikalą.

Populiariausias pagalbininkas čia - vaikštynė. Tik dėl šio dalyko nuo pat pradžių turėjau griežtą „ne“ – manau, fizinės vaiko raidos forsuoti nereikia, o mažieji geriausiai žino, kada žengti tuos pirmuosius žingsnius.

Taigi, dėl to „ne“ ėmiau ir suabejojau. Juk vis dėlto, ir vaikštynėse mėnesius pražingsniavę vaikai vieną dieną ėmė ir nužingsniavo savarankiškus žingsnius. O pamatuoti, padeda ar trukdo vaikštynė - neįmanoma. Juk jeigu į ją mažąjį įsodinai, nebesužinosi, kaip sparčiai jis pirmąjį žingsnį būtų nužengęs be šitokios pagalbos.

Pradėjau ieškoti visų „už“ ir „prieš“. Viename straipsnyje kalbama apie nepataisomą žalą, jei ne ankstyvoje vaikystėje, tai vėlyvoje jau tikrai - problemos dėl kojų, klubų, stuburo.

Kitur tėtis gydytojas dalinasi ne tik argumentais „visai ne prieš“, bet ir sėkminga asmenine patirtimi - vaikai vaikščioti pradėjo vaikštynėje. Ir ką - nieko blogo nenutiko.

Tik štai vienas faktas privertė šimtu procentų palaikyti „prieš“ poziciją - dar 2004 metais vaikiškos vaikštynės uždraustos visiems Kanados kūdikiams. Prekyba, perpardavinėjamas ar net reklama - nusižengimas, už kurį baudžiama net iki 100 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis, o piktybiniams pažeidėjams - net vienute kalėjime pusmečiui.

Sprendimo argumentai paprasti: į ligonines patenka per daug kūdikių, nukentėjusių dėl neatsargaus vaikščiojimo su vaikštyne. Gydymo įstaigų duomenimis, bene pagrindine priežastimi dėl galvos sužalojimų vaikams iki dvejų metų amžiaus įvardijama vaikštynė. „Sodinti kūdikį į vaikštynę, tai tas pats, kas paaugliui leisti pavairuoti „Ferrari" - šitaip aiškinama, kaip jaučiasi į vaikštynę pasodintas mažylis.

Vida Press

Nuo draudimo įsigaliojimo praėjo jau dešimtmetis ir šiandien pripažįstama, kad vaikiškos technikos gamintojai sparčiai patobulėjo stengdamiesi vaikštynes sukonstruoti taip, kad šios keltų kuo mažesnę grėsmę. Bet logika čia paprasta - tėvai į kėdutes sodina tuomet, kai tiesiog pritingi prižiūrėt mažuosius. O šie tiesiog nesugeba įvertinti savo galimybių. Taigi, daugiau žalos nei naudos.

O ir nauda, kaip pažymima oficialiame pranešime apie draudimo įsigaliojimą, labai abejotina - gydytojai nesutinka, jog vaikštynė skatina fizinę kūdikio raidą, juo labiau, jog padeda mažiesiems mokytis žengti pirmus žingsnius.

Ir šitą didžiulį „ne“ užtvirtinau amerikiečio pediatro Alano Greene'o argumentais, išdėstytais "The New York Times". Jo nuomone, vaikštynės stabdo fizinę kūdikio raidą. Šitokiu būdu dar labiau pristabdydamos ir jo mentalinę pažangą. Štai kodėl:

Mokydamiesi nulaikyti galvutę/šliaužti/ropoti/vaikščioti, kūdikiai mokosi tiesiog gyventi - jie stengiasi, treniruojasi, kartoja veiksmus šimtus kartų, kol galiausiai pavyksta. Mokosi siekti tikslo, ir supranta, kad dažnai dėl jo reikia įdėti nemažai pastangų. Vaikštynės čia - tiesiog meškos paslauga.

Vaikštynėje augęs kūdikis nuo savo bendraamžių, apsiėjusių be tokių pagalbininkų, psichologinės raidos skalėje atsilieka vidutiniškai keliais mėnesiais - trys valandos kasdien vaikštynėje atima iš mažojo visas 24 valandas natūralios raidos.

Ir, galiausiai, būnant vaikštynėje dirba visai ne vaikščiojimui reikalingi raumenys, kreivai dėliojasi pėdutės, vaikščiojimui nepasiruošęs stuburas susiduria su nenumatytais iššūkiais, ne į naudą tai ir klubams.

Vida Press

Taip, dabar kur kas ramiau lauksiu Augusto pirmųjų žingsnių. Ir jei anksčiau pasvajodavau apie 10-ies mėnesių terminą, jį nukeliu neribotam laikui - nagų nekišiu ir leisiu mažajam pačiam susiplanuoti pirmojo žingsnelio datą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis