Vyresnė ar jaunesnė: koks amžius idealus tapti mama

Tikriausiai, niekas jums nepasakys taisyklės, kada jums geriausias laikas tapti mama. Vienos vaikų susilaukia net nepilnametės, kitos – įkopusios į penktąją dešimtį. Tačiau kokie ankstyvo vaikų auginimo, o kokie brandžios motinystės privalumai ir trūkumai?

Jaunystė – pramogoms ir savęs paieškoms


Nors prieš 20–30 metų daugelis būtų sutikę, kad vaikų planavimo nereikėtų atidėlioti, o iki trisdešimtmečio šeimos nesukūrusi moteris – senmergė, šiandien šie stereotipai nebegalioja. Vis daugiau moterų sąmoningai savo gyvenimą planuoja taip, kad pirmiausia baigtų mokslus, įgytų darbinės patirties, atrastų save, o tik tada pradėtų kurti šeimą. Šiomis dienomis nuostabos visai nebekelia ir tai, kad kelerius metus susituokusi pora dar neturi vaikų. Jų atsakymas dažniausiai būna visai nestebinantis – norime pagyventi dėl savęs.


Štai vos 20-ies metų ištekėjusi Kristina, kuriai netrukus bus 28-eri sako, kad kartais išgirsta nuostabą pašnekovų balse, kad jie su vyru dar neplanuoja vaikų, tačiau taip pasitaiko vis rečiau: „Vos susipažinę su vyru norėjome kuo greičiau susituokti, vėliau tęsėsi mudviejų mokslai, prasidėjo darbo paieškos, atradome veiklas, kurios mums tikrai teikia malonumą. Jos susijusios su dažnomis kelionėmis, nestabiliu darbo grafiku, viršvalandžiais, todėl kol kas šiame mūsų gyvenimo etape vaikų nematau. Tiesiog jiems negalėtume skirti tiek dėmesio, kiek jiems reikėtų. Tačiau ateityje vaikus planuojame – penkerių metų perspektyvoje, kai būsime sėslesni, ramesni".


Jauna – energinga ir nepavargusi mama


Pakalbinus mamas, kurios gana jaunos susilaukė vaikų, išgirstame visai kitokią nuomonę. Pasak jų, jaunam žmogui daug lengviau prisitaikyti prie pokyčių (vaikelio gimimas jų tikrai atneša), taip pat jos turi daugiau jėgų, energijos, lengviau ištveria nemigos naktis ar su didesne kantrybe priima kiekvieną iššūkį.


„Gimdžiau, kai man buvo 23-eji ir 25-eri, todėl, manau, kad esu prie tų jaunų mamų. Visada žinojau, kad motinystės neatidėliosiu ir norėsiu kuo greičiau susilaukti atžalų. Kažkaip manyje labai anksti užgimė tas motiniškas noras glausti, sūpuoti, myluoti. Šiandien, kai man jau beveik trisdešimt, labai džiaugiuosi, kad su vyru būtent taip planavome šeimą. Mūsų vaikai jau paaugę, su jais daug lengviau, aš sėkmingai grįžau į darbo rinką ir esu vertinama kaip jauna darbuotoja. Nors dar pagalvojame apie trečią vaikutį, tačiau žinau, kad šis nėštumas ir mažylio auginimas tikrai bus sunkesnis – nebeturiu nei tiek energijos, nei to entuziazmo, kai atrodo, kad visada viskas bus gerai", – pasakoja Ilona, dviejų vaikų mama.


Subrendusi ir žinanti, ko nori


Vyresniame amžiuje susilaukusios vaikų moterys dažnai sako, kad išlaukti šio laiko vertėjo vien dėl to, jog dabar jos jaučiasi visapusiškai subrendusios ir pasiruošusios motinystei, todėl yra ramesnės, mažiau jaudinasi dėl kiekvienos smulkmenos bei racionaliau žvelgia į įvairias situacijas. Jos spėja pasisemti patirties iš aplinkinių, auginančių vaikus, taip pat jų asmenybės jau yra susiformavusios, santykiai su antrąja puse patikrinti laiko.


„Visoms moterims patarčiau neskubėti gimdyti. Juk moters organizmas tam yra pasiruošęs iki pat menopauzės, maždaug 50-ties metų, todėl nemanau, kad būtina „pliusiuką užsidėti" dar net nesulaukus trisdešimties. Nujaučiu, kad būtent dėl tokio ankstyvo šeimos planavimo Lietuvoje moterys dažnai paaukoja išsilavinimą, karjerą, atima iš savęs daug galimybių, užsidaro namuose ir tampa namų šeimininkėmis. Man yra 38-eri, tačiau neturiu nei vaikų, nei antrosios pusės. Tiesiog gyvenimas taip susidėliojo, kad to vienintelio nerandu, o su bet kuo gyventi aš nenoriu. Jokiais būdais nenusiteikiu, kad taip bus visada, tikiu, kad šeima manęs dar tik laukia, viskam užteks to laiko", – apie motinystę mintimis dalinasi medikė Gintarė.


Nėštumas jaunystėje – mažiau pavojingas


Jei vaikelį planuojate ar planavote vyresniame amžiuje, žinote, kad 35-eri metai yra ta riba, nuo kurios skiriami genetiniai tyrimai. Šis skaičius yra paremtas įvairiais tyrimais ir pasauline statistika, rodančia, kad nuo tokio amžiaus nėštumas yra pavojingesnis tiek pačiai moteriai, tiek ir jos mažyliui. Tačiau nėra jokios garantijos, kad ir jauna moteris neturės jokių nėštumo komplikacijų, o vyresnė – su jomis būtinai susidurs. Gydytojai galėtų papasakoti ne apie vieną 40 metų perkopusią pacientę, kuri ramiai ir sklandžiai išnešiojo bei pagimdė vaiką.


„Su vyru vaikus planavome kuo anksčiau, nes aš sergu cukriniu diabetu, ir mane gydytojai labai seniai buvo įspėję – nėštumai tik iki trisdešimties. Aišku, klausiau jų patarimų. Abiejų sūnelių susilaukiau iki man suėjo 27-eri, tarp jų vos pusantrų metų skirtumas. Nors tokį sprendimą priėmėme būtent dėl mano ligos, tačiau šiandien dėl to visapusiškai džiaugiuosi. Nėštumų beveik net nejaučiau, gal tik paskutiniais mėnesiais buvo sunkiau judėti, pagimdžiau natūraliai, greitai ir be jokių komplikacijų. Pati esu dar labai jaunatviška, todėl pastebiu, kad ir vaikams smagu šalia turėti mamą, kuri juos supranta, mažiau apriboja ir neverčia gyventi „šiltnamio sąlygomis" (manau, kad tai viena didžiausių vyresnio amžiaus mamų klaidų)", – savo istoriją pasakoja Gabija, 4 metų Kristupo ir 2,5 metų Jokūbo mama.


Amžius suteikia stabilumo ir ramybės


Daugelis pastebės, kad mamų, kurias skiria bent 10 ar 15 metų, elgesys dažniausiai labai skiriasi. Jei itin anksti mažylio susilaukusi moteris gali būti labai jautri, jai didesnė depresijos po gimdymo tikimybė, tai vyresnė lengviau susitvarko su savo emocijomis, elgiasi ramiau. Kodėl? Ji tiesiog geriau pažįsta save, savo kūną, lengviau priima iššūkius ir su jais susidoroja.


„Turiu dvejopos patirties. Mano pirmoji dukra gimė, kai man buvo vos 19 metų. Labai anksti ištekėjau, netikėtai pastojau, todėl atrodė, kad pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Vieną dieną aš dukra, valganti mamos virtą sriubą, kurios didžiausios bėdos – blogi pažymiai, kitą – namų šeimininkė, atsakinga už gležną būtybę. Jaučiau nuolatinę baimę, paniką ir nežinomybę dėl rytojaus, tačiau dukra augo ir užaugo. Sūnaus susilaukiau jau su kitu vyru, kai pirmagimei buvo 16 metų. Ši patirtis visai kitokia – daug lengvesnė, šviesesnė, be jokių baimių ir buitinių rūpesčių. Jaučiausi subrendusi, pasiruošusi motinystei, turėjau stabilų finansinį pagrindą. Tai man leido daugiau dėmesio, laiko bei šilumos skirti kūdikėliui", – apie dvi skirtingas patirtis pasakoja 45 metų Lina.


Geriausias laikas tas, kurį pasirenka pats vaikas


Jei pasižvalgytumėte parkuose, kur mamos stumdo vežimėlius su savo mažyliais, pastebėtumėte, kad amžiaus diapazonas labai įvairus: nuo visai jaunučių, atrodo lyg ką tik nužengusių iš mokyklinio suolo, iki moterų, kurios galėtų būti ir jaunos močiutės. Tiesa, visas jas dažniausiai sieja vienas bruožas – didžiulė meilė, su kuria žvelgia į savo mažylį. Tikriausiai, taisyklės, kada geriausia tapti mama, nėra. Dažnu atveju patys vaikai ir nusprendžia, kada jiems laikas atkeliauti į šį pasaulį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis