Ką jaučia vaikas, gyvendamas mamos įsčiose?

Nėra glaudesnio ryšio tarp dviejų žmonių, negu tarp negimusio vaikelio ir jo motinos. Kūdikio asmenybė formuojasi dar iki jam gimstant. Ko reikia, kad nešiojamas mažylis ramiai bręstų?

Negimęs mažylis: labai budrus ir visad su tavim


Kinijoje žmogaus amžius skaičiuojamas kitaip nei pas mus. Per pirmąjį gimtadienį vaikas ten būna ne 12, o 21 mėnesio. Priskaičiuojami ir devyni mėnesiai įsčiose. Raidą iki gimimo kinai jau irgi laiko gyvenimu.


Mes gyvenimą skaičiuoti pradedame nuo gimimo. Tiesa, kai kurie mokslininkai, ginekologai, psichologai, o ypač būsimos mamos ir būsimi tėčiai mano, kad jis prasideda dar iki gimimo.


Daugelis nė kiek neabejoja, kad tas mažas gumulėlis, kurio vos keturių savaičių širdelė ima plakti, yra daugiau nei ląstelių sankaupa. Be to, dvylikos savaičių vaisius įsčiose jau turi rankytes, o kiekvieno piršto pagalvėlė padengta jautrių lytėjimo ląstelių rezginiu. Veido bruožai jau įgyja individualumo.


Neišnešiotukų veide visa paletė žmogiškų emocijų


Kad vaikelis motinos įsčiose jau tikrai yra žmogus, įtikina ir neišnešiotukų stebėjimas: apie 25-ją nėštumo savaitę gimusiems trūksta tik apsauginio riebalų sluoksnio po oda ir stabilių plaučių alveolių. Tas, kuris įdėmiau pažvelgia į iki graudulio išmintingus šių mažylių veidukus, nė akimirkos nesudvejojęs pripažins, kad juose jau atsispindi visą paletė žmogiškų emocijų.


Kūdikiai suraukia kaktą ir muistosi, kai, pavyzdžiui, reikia paimti kraujo, atsipalaiduoja, o kartais netgi šypteli, kai gavę pagulėti ant nuogos mamos krūtinės jaučia jos širdies plikimą.


Intriguojanti žinia


Mažylių, kuriems nereikėjo palikti mamos įsčių anksčiau laiko, juslės tokios pat budrios kaip ir neišnešiotukų. Tarptautinis prenatalinės ir perinatalinės medicinos ir psichologijos studijų centras Heidelberge teigia: nors ir gerai apsaugotas gimdoje, negimęs vaikelis tikrai nėra „ne šio pasaulio“ būtybė.


Tai reiškia: dar būdamas įsčiose jis jau dalyvauja motinos gyvenime, jaučia aplinką, į kurią pateks užgimęs. Šis žinojimas intriguoja, tačiau kartais gali ir slėgti. Ne viena nėščioji kamuoja save klausimais: Gal vaikelis mano pilve tikrai jaučia viską, ką aš patiriu? Gal jis junta mano abejones, rūpesčius, nerimą? Ką turėčiau daryti, kad jo netrikdyčiau?


Šiuolaikinis mokslas siekia atsakyti į tokius klausimus. Štai trys svarbiausi teiginiai:


1. Įrodytas materialus ryšys tarp motinos ir vaiko.


Negimęs kūdikis gauna iš motinos organizmo ne tik maisto medžiagas, bet ir daug informacijos. Per placentą mažylį pasiekia labai materiali emocijų išraiška hormonai. Pavyzdžiui, būsimai mamai patiriant stresą pakyla kortizolio lygis. Tirdami bambagyslės kraują medikai nustatė: negimusį vaikelį streso hormonų koktelis pasiekia vos keliais pulso tvinksniais vėliau.


Mažyliai įsčiose į stresą reaguoja skirtingai. Kai kurie ima nerimauti, jų judesiai tampa impulsyvūs. Kiti susitraukia, prispaudžia rankytes ir kojytes prie kūno. Lygiai taip pat betarpiškai vaikelis dalyvauja ir teigiamose mamos emocijose. Endorfinai ir kiti „laimės hormonai“ užplūsta negimusį vaikelį, vos tik mama atsipalaiduoja, nudžiunga, pasijunta laiminga. Embrionologai nustatė: laimės transmiterių receptoriai embriono smegenyse subręsta labai anksti.

Negimusių mažylių smegenų aktyvumo matavimai parodė, kad kreivės greit išsilygindavo, kai mokslininkai būsimų mamų (maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės) paprašydavo įsivaizduoti kažką itin malonaus. Vaikelis mamos pilve irgi mėgavosi šiomis gražiomis mintimis.


2. Negimusio vaikelio juslės vystosi, savo mamą jis kas savaitę patiria vis ryškiau.


Pirmiausiai prabunda lytėjimo juslė. Jau septintą savaitę reaguoja vaisiaus oda. Vaikelis jaučia, kad jį gaubia vaisiaus vandenys, kūnas junta mamos vidaus organų ritmą, siūbuoja su jos širdies tvinksniais.


Apie 20ąją savaitę subręsta vaikelio klausa. Kiekviena būsima mama tai patyrė: virtuvėje įjungus virtuvės kombainą ar trinktelėjus automobilio durelėmis mažylis pilve krūpteli.


Negimę mažyliai jau anksti skiria „blogus“ garsus nuo „gerų“. Ypač palankiai sutinkami mamos meilės prisipažinimai. Kai ji kalbasi su mažyliu pilve, šis nusiramina arba džiaugsmingai spurda.


Vokietijos Bonos miesto moterų klinikos vadovas profesorius Manfredas Hansmannas vienas iš tyrimo ultragarsu pionierių jau daugelį metų stebi glaudų ryšį, siejantį negimusį vaikelį ir jo mamą. Po tyrimo ultragarsu jis paprašo moters dar kiek pagulėti ir garsiai pasikalbėti su vaikeliu. Žvilgtelėjus į ekraną matyti, kad dauguma mažylių plaukioja gimdoje tikrai atsipalaidavę. Jų pulsas sulėtėja, kartais netgi labai aiškiai matyti, kaip veiduke atslūgsta įtampa.


3. Esama intuityvaus ryšio tarp mamos ir negimusio vaiko.


Visi negimusiųjų psichiką tyrinėjantys mokslininkai mano, kad motiną ir vaiką sieja ir vidinis ryšys, nors biochemiškai ar ultragarsu toks jų bendravimas ir neįrodomas. Gyvenimo prieš gimimą tyrinėjimai leidžia drąsiai teigti: mažyliai suvokia vidinę mamos būseną, jaučia jos mintis.


Geromis, harmoningomis nėštumo akimirkomis būsimos mamos džiaugiasi tokiu vidiniu ryšiu. Tačiau ne tokiais maloniais momentais šis artumas gali ne juokais priversti moterį nerimauti, nes ji nujaučia, kad nuo mažylio nenuslėpsi vis užplūstančių rūpesčių ar nepasitenkinimo. Mamos emocijos išties persiduoda vaikui. Jei žmogutis mamos pilve juto tik atstūmimą, vėliau jam tikriausiai bus daug sunkiau mylėti save patį ir sau įtikti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis