Ar verta tartis dėl gimdymo su gydytoju: lietuvių patirtis

 (50)
Ar verta dar nėštumo metu susirasti mediką (gydytoją ar akušerę), kuris priims gimdymą? O gal prasidėjus sąrėmiams važiuoti tiesiai į ligoninę, tikintis, kad visi Hipokrato priesaiką davę medikai dirbs vienodai rūpestingai ir atsakingai? Šį klausimą uždavę portalo TavoVaikas.lt bičiulėms, sulaukėme daugybės atsakymų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Siūlome paskaityti, kokius argumentus UŽ ir PRIEŠ išsakė mūsų skaitytojos mamos.

Manau, kad neverta. Iki pat gimdymo vis svarsčiau, ar tartis. Galiausiai nusprendžiau, kad tarsiuosi tuo atveju, jei bus numatomas sunkus gimdymas ar komplikacijos. Tačiau vandenys nubėgo visu mėnesiu anksčiau, taip ir nenuėjus į paskutines apžiūras. Gimdymas buvo ilgas (22 val.) ir sunkokas (niekaip neatsidarinėjo gimdos kaklelis), o gimusį vaiką prireikė gaivinti, tačiau abiejų pamainų darbu likau patenkinta. Tikrai nemanau, kad, jei iš anksto būčiau susitarus gydytojai būtų dirbę profesionaliau. Vienintelis dalykas, kuris nuvylė, tai neatliktas epidūras dėl neva „dingusio“ anesteziologo. Gimdydama antrą vaikelį tartis neplanuoju. Gimdžiau Vilniaus Antakalnio klinikose.

**

Mano nuomonė buvo labai kategoriška - tartis būtina. Visų pirma, kad jausčiausi saugiau, nes priimtų gimdymą gydytoja, kuri mane visą laiką prižiūrėjo. Antra, kad iškilus komplikacijoms būtų suteikta užtikrinta pagalba. Taigi, mes susitarėm su savąja gydytoja, kad prasidėjus gimdymui jai pranešime ir ji atvyks mūsų globoti bei priimti vaikelio. Nubėgus vandenims, susiruošėme ir skambinu gydytojai, vieną kartą - nekelia, na, galvoju, antrą karta pasuksiu, kai būsime ligoninėje, skambinu, ir vėl nekelia... Trečią kartą net nemėginau. Su vyru nusprendėme - jei jau ji šitaip pasielgė, tai nebeskambinėsim ir tiesiog leisim, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti. Ryte gydytoja, kuri turėjo dalyvauti gimdyme, atvyko į savo budėjimą, vizitacijos metu ėjo pas visas gimdyves. Užėjo ir pas mus, ir lyg niekur nieko pasisveikino. Tada nuleidusi galvą apsisuko ir išėjo iš gimdymo palatos. Taip ir likome nesupratę, kas čia įvyko. Bet ja likome labai nusivylę. Gimdžiau sunkiai, bet tuo metu dirbusios akušerės labai padėjo, puikiai dirbo savo darbą. Taigi, išvada mano tokia, kad kitą kartą net nesuksiu galvos dėl išankstinio tarimosi su gydytoja. O tiesiog leisiu dirbti žmonėms, kurie puikiai iš mano savo darbą, ir kurie tą naktį budės.

**

Manau, kad tikrai neverta! Pagimdžiau du vaikučius ir nei dėl vieno nesitariau. Personalo darbu esu tikrai patenkinta, neturiu jokių priekaištų. Bendravimas malonus, rūpestingas. Tiesa, antrą kartą buvo akušerė, kuri nebuvo labai draugiška, tačiau aš nusprendžiau, kad gal ji prastos nuotaikos ar yra pavargusi,, ir nekreipiau į ja dėmesio,tiesiog bendravome tiek, kiek reikia bendrauti. Ji savo darbą privalo atlikti tinkamai, netikiu, kad susitarus jį atliktų kitaip, nebent išspaustų šypseną ar per prievartą stengtųsi maloniai bendrauti. Bet mes buvome nusprendę, kad šypsenų ir malonaus bendravimo už pinigus nepirksime. Tikrai rekomenduoju nesitarti, gydytojai, kurie myli savo darbą, atliks jį puikiai ir paliks gerus prisiminimus, nepaisant to, ar papildomai už tai gaus atlygį.

**

Pirmagimiui buvau iš anksto suplanavusi, pas kokį gydytoją lankysiuosi ir kad būtinai tarsiuosi, kad jis dalyvautų gimdyme. Atsitiko taip, kad 36 savaitę ta gydytoja atgulė į ligos patalą, palikusi mane likimo valiai. Atvažiavusi į gimdyklą su sąrėmiais, labai aiškiai buvau pastatyta į vietą kaip moteris „iš gatvės", kuri su niekuo nesusitarusi, pinigų niekam nedavusi. Kankinausi 14 valandų, girdėjau tik lotyniškus terminus, jutau žeminantį elgesį su manimi. Po šių nemalonių prisiminimų antro vaikučio gimdymui būtinai tarsiuosi su gydytoju.

**

Prieš pirmą gimdymą daug svarsčiau šiuo klausimu, kilo nemažai abejonių, ar tikrai tik sumokėjus tam tikrą sumą pinigėlių sulauksi iš gydytojų dėmesio? Kadangi nesu išankstinio mokėjimo šalininkė, nutariau nesitart iš anksto ir tiesiog stebėti situaciją, tuo labiau, kad šalia visuomet buvo mano mylimas žmogus. Atėjo ilgai laukta diena, iš patologinio prasidėjus sąrėmiams buvau perkelta į gimdyklą, sužinojus gydytojos/akušerės pavardę, kuri priims gimdymą, nudžiugau, kadangi pažinojome viena kitą. Tačiau gydytojų veiksmais buvau labai nusivylus, nuleidus vandenis ir pradėjus leisti skatinamuosius be epidūro sukėlė beprotiškus, tiesiog antžmogiškus skausmus, o gimda nei kiek nesivėrė... Kadangi gimdžiau Klaipėdoje, epidūro teko laukt iki ryto, kol atsidarė vaistinės, nes dėl neįsivaizduojamų priežasčių ši vienintelė ligoninė neturi šio vaisto, turi nusipirkt ir atsivežt pats! Apie tai žinojau, bet buvau kategoriškai PRIEŠ epidūrą (labai jau grėsmingai ta procedūra atrodo). Iš gydytojų nesulaukiau jokių paaiškinimų, nei pagalbos, nei dėmesio, tik ateidavo ir piktai pasakydavo, kad tyliai gimdyčiau, nes kitaip „kitos bijos gimdyt". Meldžiausi, kad tik pavyktų išgyventi ir pagimdyti sveiką mažylę, nuo sąrėmių, kurie buvo viens po kito, be jokių pertraukėlių, buvau be proto išsekusi, keletą kartų netekau sąmonės... Pagimdžiau nuostabią dukrytę, dabar laukiuosi antro stebuklėlio ir vėl esu paskendus abejonėse, kur gimdyti ir ar tartis... Skaudu, kai gydytojai taip atmestinai elgiasi, juk ne visi gimdymai yra standartiniai.

**

Ne, neverta. Jei gimdymas sklandus, gimdyvė klauso, ką jai sako medikai, pagimdys sėkmingai. O kvalifikuoti medikai vis tiek atlieka savo darbą - jei situacija komplikuota, jie daro viską, kad pagelbėtų ir išvengtų blogų pasekmių. Būna, kad moterys susitaria, o gydytojas negali dalyvauti gimdyme. Tai kam kurti lūkesčius, kuriais gali tekti labai nusivilti. Svarbiausia, kad gimdyvė pati turi būti gerai nusiteikusi!

**

Iš vienos pusės moteris jaučiasi šiek tiek saugiau, kai žino, kas ir kaip bus, bent šiek tiek žinomybės tarp daugybės nežinomybių. Visgi aš manyčiau, kad neverta tartis, kadangi ne visada gimdymas vyksta pagal planą, taigi, gydytojas gali ir nespėti laiku, be to, tai įsipareigojimas atriekti tam tikrą sumą, kurią, manau, gimus vaikeliui yra ir taip kur panaudoti naudingiau, kadangi didžioji dalis gimdymo eigos priklausys nuo gimdyvės, kuri turėtų įsiklausyti į save, į savo kūną, pajusti ir bendrauti su mažyliu. Gydytojai, manau, ir taip atliks savo darbą, tikrai neturėtų padaryti ko nors blogiau, kad pakenktų gimdyvei ar kūdikiui. Reikia labiau pasitikėti gydytojais, akušeriais ir savimi, ypač savimi, nes Tu esi tas „valdovas“, kuris daugeliu atvejų labiausiai atsakingas už gimdymo eigą.

Ar verta tartis dėl gimdymo su gydytoju: lietuvių patirtis
© Vida Press

**

Viskas priklauso nuo gimdymo sudėtingumo. Jei paprastas gimdymas ir nėštumas nekomplikuotas, tai tartis su gydytoju nėra reikalo. Aišku, pasitaiko nenumatytų atvejų, bet čia negalvojant apie blogiausia. Asmeniškai aš tariausi su gydytoja, kadangi mano dukra neapsivertė pilve, tai laukė planuotas cezaris. Svarsčiau, ar verta tartis, bet manau, kad pasirinkau teisingai. Susitariau su viena rekomenduota gydytoja, ji pasiguldė mane į ligoninę stebėjimui ir mėgino apsukti vaikelį. Dėl to labai džiaugiuosi, juk tai šansas. Tačiau dukrytė neapsivertė. Nieko tokio. Vandenys nutekėjo anksčiau, nei buvo planinės operacijos data. Pasiskambinau gydytojai ir ji greitai atvyko į ligoninę. Nereikėjo aiškinti, kas kaip, situacija buvo žinoma ir greitai atliktas cezaris.

**

Gimdžiau prieš beveik penkerius metus. Nėštumas užsitęsė, sūnelį pernešiojau beveik dvi savaites. Tad teko prieš gimdymą pagulėti ligoninėje. Gydytojai nusprendė , kada reikia skatinti gimdymą. Nemanau, kad man būtų kas kitaip, jei būčiau susitarusi. Priežiūros gavau pakankamai. Viskas buvo atlikta gerai ir laiku. Manau, neverta tartis su gydytojais iš anksto. Lietuvoje pas mus puikūs gimdymo namai ir puikus personalas. Jei kada pastosiu ir antrą kartą, tikrai nesitarsiu.

**

Gimdžiau prieš 6 ir 2,5 metus. Nei pirmą kartą, nei antrą nesitariau. Tiesiog atvažiuodavau, pagimdydavau ir tiek. Priėmė abu kartus gerai, jokių skundų neturėjau. Dėmesio gavau daug. Per antrą gimdymą dalyvavo vyras, tad jokių papildomų akušerių tiesiog nereikėjo.

**

Gimdžiau nesitarusi valstybinėje ligoninėje ir viskas vyko sklandžiai. Žinoma, gal norėtųsi geresnės palatos ar skanesnio maisto, bet gydytojų ir viso personalo darbas buvo puikus. Tuo tarpu pažįstama tarėsi, mokėjo didelius pinigus ir vaiką traukė su vakuumu, o ant pilvo liko didžiausios mėlynės. Taigi, manau, kad jei viskas gerai, tai gerai ir be tarimosi ar kyšių, o,jei blogai, tai nepadeda nei pinigai, nei dar kas kitas.

**

Mano manymu yra verta. Juk gydytojas išmano savo profesiją ir gali patarti, nuraminti. Juk ypač svarbu geras gimdymo planas, kurį galima suplanuoti su gydytoju. Aš pati iš savo patirties galiu teigti, jog gimdymo aptarimas, plano sudarymas yra labai svarbus ir palengvina patį gimdymą. Aš gimdžiau su išsamiu planu ir todėl gimdymas vyko sklandžiai, nekilo jokių klausimų. Manyčiau, jog tai yra gimdyvės pasirinkimas, bet aš patarčiau, būtinai tartis, nes tą dieną jums pačioms bus lengviau.

**

Nemanau, kad yra didelis skirtumas, koks gydytojas priims gimdymą. Vaikučio atėjimas į šį pasaulį yra stebuklas, dėl kurio visi daktarai stengiasi. Aš su niekuo nesitariau dėl gimdymo priėmimo, tačiau man papuolė nuostabūs žmonės. Ir gydytoja, ir akušerė buvo griežtos, bet ir teisingos. Jos man pasakė "Tu nerėk, niekam čia neįdomu". Iš pradžių šie žodžiai mane įžeidė. Bet tik vėliau aš supratau, kad rėkdama aš būčiau tik bereikalingai išeikvojus energiją, kuri man buvo reikalinga išstumti nuostabią dukrytę Danielę į šį pasaulį.

**

Mano situacija gal kiek kitokia, nes gimdžiau ne Lietuvoje. Žinojau tik kurioje ligoninėje vyks gimdymas, o apie gydytoją nieko net nenutuokiau. Tiesa, man ir nebuvo jokio skirtumo, kokia gydytojo pavardė, kuris priims gimdymą, svarbu, kad visa komanda atliktų tinkamai savo darbą ir tiek. Esu patenkinta, tuo, kaip viskas vyko, net negalėčiau kitaip įsivaizduoti, nepaisant to, kad gimdymas vyko 32-ąją savaitę. Nemanau, kad kažką keistų tas faktas, jei būčiau žinojusi apie gydytoją jau iš anksto. Beje, o jeigu būtų tekę ekstra atveju vykti į kitą ligoninę (nes viskas vyko taip greitai, jeigu būtumėm išvykę į svečius, tikrai nebūtumėm spėję į savąją ligoninę)? Juk nemanau, kad mane būtų išsiuntę gimdyti į ligoninę ir pas gydytoją, kaip buvo sutarta. Svarbiausia, kad turime vaikelį ir esu dėkinga visiems, kas tuo metu man padėjo, jog kūdikis atkeliautų.

**

Kai gimdžiau pirmą vaikutį, nesitariau su jokiu gydytoju, važiavau pas tą, kas tą dieną dirbo, gimdymas buvo sunkus, labai daug personalo buvo, kažkokia panika jautėsi tiek man, gimdyvei, tiek tarp personalo. Dėkui Dievui, viskas pasibaigė pakankamai laimingai - vaikutis sveikas, o tai man svarbiausia. Dabar beveik prieš mėnesį gimdžiau antrą kartą, prieš tai susitariau su man patinkančia gydytoją, pas ją ir lankiausi visą nėštumą. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis gimdymas kaip iš pasakos - jokių papildomų personalo narių, gydytojos geras žodis skausmų metu ir jokio streso. Gydytoja raminančiai mane palaikė ir neilgai trukus pagimdžiau vaikelį be jokių. Tikrai patariu gimdyti susitarus, nes bent aš jaučiausi rami ir neįsitempusi.

**

Turiu 3 vaikus. Pirmi du gimė nesitariant su gydytoju, kas dirbo pamainoje, pas tą ir pakliuvau. Dėl trečio gimdymo tariausi su gydytoju tik todėl, kad turėjo būti atlikta planinė cezario pjūvio operacija. Kitu atveju nebūčiau tarusis. Noriu pabrėžti, kad visų trijų gimdymų metu ir pogimdyviniu laikotarpiu ligoninėje buvau prižiūrėta vienodai gerai. Manau, kad tarimasis su gydytoju nelemia, kad viskas vyks sklandžiai. Aš apskritai pasitikiu Lietuvos gydytojų darbu.

**

Vienareikšmiškai - verta. Man labai pasisiekė, nes mane prižiūrintis gydytojas (vyras!) buvo gimdymo namų skyriaus vedėjas ir jau po pirmojo vizito žinojau, kad būtent jis priiminės gimdymą. Puikiausias specialistas. Manau, kad reikia rinktis tą patį, kuris prižiūri visą nėštumą, nes geriausiai žino visas subtilybes ir nėštumo eigos niuansus. Kitą kartą gimdysiu tik pas savo daktarą, nes geresnių už jį kažin ar yra.

**

Manau, jog svarbiausia pasitikėti gydytoju. Jeigu pasitiki gydymo įstaiga, paprastai pasitikėsi ir daugeliu ten gydančių gydytojų. Tuomet, manau, tartis dėl gimdymo su gydytoju tikrai neverta. Bet juk kiekviena iš mūsų pažįstame save. Kiekvienos iš mūsų poreikiai skirtingi, patirtis skirtinga. Tad jei jaučiamės nedrąsiai, jaučiame, jog nesitarus bus nepatenkinti mūsų asmeniniai poreikiai, jaučiame, jog gimdymo metu mums gali prireikti nuolatinės gydytojo palydos/priežiūros, tuomet, manau, verta turėti gydytoją, kuris pilnai patenkins visus gimdančiosios norus ir poreikius. Asmeniškai aš nesitariau, gimdžiau tris kartus, esu pilnai patenkinta priežiūra gimdymo metu. Gimdžiau Kauno klinikose.

**

Tikrai TAIP. Visų pirma, nereikės jaudintis, kas priims gimdymą, ar tą dieną pamaina bus gera, nuoširdi, visada skubanti į pagalbą, ar paniurusi, nieko „negirdinti“, nenorinti padėti, gąsdinanti. Tariantis juk vadovaujamės atsiliepimais, rekomendacijomis ir tikrai išsirinksime mums geriausią variantą iš visų įmanomų. Susitarus einame į gimdymą užtikrinčiau, pasitikime gydytuoju/akušere, maždaug žinome, kas mūsų laukia, o gydytojas labiau susipažinęs su nėštumo eiga. Jeigu tarėmės iš anksto, tai akušerė/gydytojas prisiima dvigubą atsakomybę ir manau, kad viską daro dvigubai atsakingiau ir yra daug tolerantiškesnis, malonesnis bei mielesnis.

O ką manote jūs? Kviečiame išsakyti nuomonę komentaruose?

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.