Buvau nusprendusi gimdyti su vyru ir be nuskausminamųjų, bet...

 (42)
Norite papasakoti savo gimdymo istoriją? Nedelskite, laukiame jūsų laiškų el.paštu tavovaikas@delfi.lt.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Esu iš tų mamų, kurios nuo pat pastojimo labai domisi viskuo, kas susiję su vaiku. Pradėjau nuo mano pačios būsenos (nėščios), vėliau vaiko vystymusi, gimdymu ir t.t.

Tai va. Daug skaičiau apie gimdymą, lankiau nėščiųjų kursus. Ką reikia turėti, kaip viską ištverti. Buvau nusprendusi, kad gimdysiu be nuskausminamųjų, aišku, kad dalyvaus vyras.

Bet.. Buvo viskas priešingai. Na, jau pirmiausia tai, kad visą laiką mėginau paruošti vyrą gimdymui ir nesisekė. Aiškino, kad labai bijo, kad nualps (jaučiu, dauguma tvirtina tą patį, o ir alpsta tik  vienetai). Bandžiau rodyti gimdymo filmukus, kalbėjau apie riziką, jei gimdyčiau viena. Juk maža kas nutiktų, o jis būtų vienintelis liudininkas. Nepadėjo, nors nežinia, kaip būtų buvę tą akimirką. Pati ir sakiau kaip nors ištversiu tuos skausmus, busiu didvyrė ir gimdysiu be nuskausminamųjų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Pusseptinto kilogramo kūdikį pagimdžiusi mama nepastebėjo nėštumo
Motina atsisako neįgalaus vaiko, kurį užauginti ryžtasi tėtis

Planuota operacija

Nors nėštumas nebuvo labai sunkus, nekalbant apie rūgščių kilimą, kojų tinimą, stuburo skausmus - ėjau kaip bitė. Dirbau ilgiau nei dauguma ir regis viskas buvo puiku, tačiau turėjau nepaaiškinamą nuojautą. Esmė ta, kad ultragarso tyrimą darė tik 19 nėštumo savaitę. Vėliau neveikė aparatas, o ir tikrint lyg nebuvo reikalo. Nuėjusi pas ginekologę rašyti prašymo dėl dekretinių atostogų, išsireikalavau dar vieno ultragarso tyrimo. Nors nebuvo jokio reikalo, bet paprašiau. Ir nuojauta neapgavo. Jau veikiantis aparatas parodė, kad mano pilvelyje vaikutis (taip vadinu, nes lyties nesimatė) sėdi! Gavau siuntimą vykti į gimdymo namus išsamesniems tyrimams.

Patarė daryti pratimus, kurie gal padės vaikučiui apsiversti. Gimdymo namuose išgirdau, kad vaikutis tikrai sėdi ir ne šiaip sau, o va apsivijusi bambagyslė apie kaklą. Nesivers. Pasakė, kad reikia nuspręsti datą ir laukia operacija.

Su šia žinia nesusitaikiau iki pat pabaigos.

Giminių patarimu pasiskambinau rekomenduotai vienų gimdymo namų ginekologei. Ji mane apžiūrėjusi suteikė vilties, kad galiu turėti šansą pati pagimdyti, jei pavyktų vaikutį apversti. Apie tai dar nebuvau girdėjusi, bet jei yra galimybė, siūlau visoms tai išbandyti. Guliausi į ligoninę šiai gal ir nelabai maloniai procedūrai. Juk verta pamėginti. Buvo nesuvokiama, kaip galima nuspręsti datą be vaiko valios. Pilvelyje vaikutis sukimui nepasidavė. Ech, kaip gaila. Tiek turėjau vilties..

Grįžau namo su numatyta operacijos diena. 

Vaikelis duoda ženklą

Rytojaus diena susitvarkiau namus, su vyru pasigaminome pačią skaniausią vakarinę. O desertui užsimaniau kakavos ir bandelių. Išsiunčiau vyrą nupirkti. Pirmą kartą per visą nėštumą kažko labai labai užsimaniau ir vyras atsakyti negalėjo. Pasimaiviau su dideliu pilvuku prieš veidrodį.Pasirodė keistas papilvėje gumbiukas žiūrint iš šalies. Pamaniau, kad taip turi būti. Ai, dar. Kelis kartus dieną ėjau su „dideliu“ reikalu i wc. Esu skaičiusi, kad prieš gimdymą kai kam laisvėja viduriai, bet gi man viskas normaliai. Ne kartą pasijuokiau, kad kaži kuo čia viskas baigsis, bet save raminau, kad gal tik sutapimas. Nusipraususi atsiguliau paskaičiuoti judesiukų. Pirmas judesys pasirodė toks keistas. Toks lyg pokšt! Dar masčiau kam priskirti – spyriui ar sujudėjimui. Su antru viskas aišku – sujudėjo. O su trečiu judesiu – vėl pokšt, ir nubėgo vaisiaus vandenys.

Staigiai šokau iš lovos, o slidumas, neįmanoma paeiti. Šaukiu vyrui, kad teks važiuoti, o jis net nusipraust nespėjo. Paskambinau daktarei, kad jau atvažiuoju. Apsirengiam, griebiam už krepšio (laimė, grįžusi iš ligoninės nespėjau iškraustyti) ir išskubame. Taip džiaugiausi, kad vaikutis DAVĖ ŽENKLĄ.

O nuo čia jau prasideda linksmumas. Stresas darė savo. Vyras sustoja prie bankomato ir pamiršta PIN kodą. Dar gerai, kad neužblokuoja kortelės, kol patikslinau kodą. Spaudžia vyras į ligoninę ir nebežino kelio. Bevažiuodamas pradeda man aiškinti, kaip kvėpuoti (veikia matyti filmai). Pasakau, kad man nereikia taip kvėpuoti, nes nieko neskauda. Pasiūliau jam pačiam taip kvėpuoti. Važiuoja vyras ir giliai kvėpuoja. Ima juokas, nors pačią krečia nervinis drebulys. Nors lyg nėra reikalo, bet nieko sau nepadarau. 

Ligoninėje

Ligoninėje gydytoja manęs jau laukė. Greitai paruošia operacijai ir aš jau ten. Tebedrebu. Suleidžia į stuburą vaistų. Nutirpsta visas užpakalis, greitai guldo ir viskas labai, labai greitai.  Išgirstu kūdikio riksmą – mergytė! Kadangi važiavome su išrinktais tiek mergytės, tiek berniuko vardais, iš karto pasakiau, kuo ji vardu. Mergytė sveika, bet ją apžiūri seselės.Viską stebiu nepatikliai. Anesteziologė kalusia kaip jaučiuosi. Atsakau, kad gerai (mastydama apie savo būklę). O ji mane pataiso, sako „sakyk, kad laiminga“. Regis net nespėjau pagalvoti apie laimę, nes viskas taip greitai.

Paguldo dukrytę man ant krūtinės. O pirmas vaizdas toks: guli šiltai susupta ir atkišusi vidurinį pirštą gailiai verkia. Žodžiais nenusakomas jausmas. Aš jau mama, regis, taip netikėtai ir labai greitai. Pasidžiaugiau savo pirmagime ir ją išvežė į kūdikių skyrių. Baigusios mane susiūti atidengia užuolaidėlę, kuri buvo ties kojomis. Keistas jausmas: matau kojas, jos lyg mano, bet daktarė jas lanksto, o aš nieko nejaučiu.

Išvežė pooperacinę palatą. Tebedrebu. Paskui įleidžia vyrą. Abu tokie laimingi ir pasidalinome pirmais įspūdžiais apie mūsų dukrytę. Kadangi neėmėme mokamos palatos, vyrą paleidžia namo. Lieku viena. Nors šalia skaniai knarkia dar viena mamyte, man užmigti nepavyksta. Ir skaičiuoju, meldžiuosi, bet niekas nepadeda. Drebu ir viskas. Nors prižiūrėjusi seselė patarė pamiegoti, kol galiu, akių nesumerkiau iki paryčių.

Pavykus užmigti dingo ir tas nelemtas drebulys. Anksti atneša dukrytę pirmą kartą pamaitinti. Seselė grubiai man numeta dukrytę sakydama, kad viena garsiausiai praverkė visą šitą laiką... Net širdį suspaudė. Dar po kelių valandų atskubėjo vyras. Vėl atvežė dukrytę ir visi atkeliavome į palatą.

Nuo tos dienos nei vienos nakties dar nesiskyrėme. Net senelių prašymų negirdime jiems palikti, kad pailsėtume. Gal kai labiau paaugs. Su dukryte visur keliaujame kartu ir neįsivaizduojame gyvenimo be jos.

Apie Cezario operaciją. Nesuprantu mamų, kurios ryžtasi šiai operacijai be svarbios priežasties. Tik dėl to, kad bijo jog „ten“ kažkas išsitampys, ar dėl skausmo. Aišku, čia pasirinkimo reikalas ir negaliu piršti savo nuomonės.

Nežinau, kaip joms, bet pooperacinis laikotarpis man asmeniškai buvo labai sunkus. Nuolatinis pilvo skausmas, riboti judesiai. Net maitinti pasidėjusi ant rankų negalėjau. Pilvas nutirpęs laikėsi gal pusę metų. Ir dar daug daug niuansų.

Labai tikiuosi su kitu vaikeliu turėsiu galimybę gimdyti pati.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.