Cezario pjūvis – lengva išeitis ar kraštutinumas?

Visame pasaulyje Cezario pjūvio operacijų atliekama vis daugiau. Tačiau tyrimai rodo, kad dažnai šių operacijų pasirinkimas neturi pakankamo medicininio pagrindo.

Naujausias tyrimas, kuriame dalyvavo 194 šalys, dar kartą patvirtino, kad, priešingai nei mano kai kurie, toks gimdymas nėra saugesnis. Medikų teigimu, Cezario pjūvio operacija turėtų vėl grįžti ten, kur jai ir vieta – būti taikoma tik būtinais atvejais.

Vienur atliekama iš baimės skausmui, kitur – teismui

Verta pastebėti, kad kuo daugiau šalyje atliekama Cezario pjūvio operacijų, tuo motinų ir kūdikių mirštamumas fiksuojamas mažesnis. Tačiau tik iki tam tikro lygio – 19 procentų. Operacijų skaičiui perkopus šią ribą, mirštamumo rodikliai sustoja vietoje.

Nors JAV Cezario pjūvis atliekamas daugiau nei 30 proc. gimdymo atvejų, motinų mirštamumas gimdymo metu siekia 14 atvejų iš 100 tūkst., o naujagimių – 6 atvejai iš 1000. Tai yra gerokai daugiau nei Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Suomijoje, Portugalijoje, Japonije ar Čekijos Respusblikoje.

Pasak tyrime nedalyvavusių, nepriklausomų akušerijos ekspertų JAV, čia tiek daug Cezario pjūvio operacijų atliekama dėl kelių priežasčių. Viena jų – šiuolaikinė technika, leidžianti pastebėti menkiausius vaisiaus būklės pakitimus. Anot medikų, dažnai akušeriai į gaunamus duomenis reaguoja automatiškai, todėl atlikti Cezario pjūvį nusprendžia pernelyg skubotai, nesant rimto medicininio pagrindo.

Kita galima priežastis – komplikacijų ir kaltės baimė. Anot medikų, vyrauja tokia nuostata, kad, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, medikai padarė viską, ką galėjo, o jeigu ne, jie gali būti apkaltinti dėl visų kilusių komplikacijų. Tiesa tokia, kad tiek JAV, tiek Lietuvoje ar kitose šalyse dėl šios priežasties į teismą paduodamas išties dažnas akušeris.

Dar viena ir medikus, ir moteris atlikti Cezario pjūvį net nesant būtinybės visame pasaulyje skatinanti priežastis – kontrolė. Paskyrus planinę Cezario pjūvio operaciją tiek medikai, tiek gimdyvė gali ramiai suplanuoti gimdymo laiką, pasiruošti, be to, operacija trunka kur kas trumpiau nei kartais užsitęsia natūralus gimdymas. JAV yra privačių ligoninių, kuriose moterų pageidavimu atliekamos vien tokios operacijos.

Nors Lietuvoje šių operacijų skaičius nesiekia JAV aukštumų, jų sparčiai daugėja ir pas mus – per 10 metų išaugo beveik dvigubai ir šiandien ji atliekama vienai iš keturių gimdyvių. Skaičiai paprastai yra didesni didžiosiose šalies klinikose, nes čia gimdo daugiau padidintos rizikos nėštumą turinčių gimdyvių.

Pavyzdžiui, Santariškių klinikose Cezario pjūvio operacijos atliekamos apie 30 proc. visų gimdyvių, nors bendras Lietuvos vidurkis yra mažesnis. Lietuvos medikai taip pat pripažįsta, kad Cezario pjūvis galėtų būti atliekamas rečiau, jei į gimdymo procesą aktyviau įsitrauktų akušeriai, būtų išbandomos visos kitos priemonės esant nepalankiai situacijai.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, Cezario pjūvio operacijų skaičius neturėtų viršyti 15 proc., tačiau tokius rodiklius sugeba išlaikyti nedaug šalių, o pavyzdingiausi šiuo atveju yra Skandinavai. Tuo tarpu Brazilijoje Cezario pjūvis atliekamas net iki 80 proc. moterų – ir tai tik todėl, kad čia natūralus gimdymas laikomas atgyvena, sukeliančia bereikalingus skausmus. Dėl per dažnų Cezario pjūvio operacijų sunerimę akušeriai teigia turintys vieną tikslą – kad operacija būtų atlikta visoms, kurioms jos reikia, ir nebūtų atliekama toms, kurioms ji nebūtina.

Rizika didesnė nei gerovė

Medikų teigimu, operacijų sumažėtų nėščiosioms nuolat primenant, natūralaus gimdymo naudą, akcentuojant, kad gimdymas – tai natūralus procesas ir geriausias nėštumo užbaigimas, kuris sužadina svarbius fiziologinius procesus tiek moters, tiek vaiko organizme. Visa tai labai svarbu kūdikio adaptacijai, augimui, brendimui, imuniteto formavimuisi, atsparumui tam tikroms ligoms.

Be to, yra įrodyta, kad natūraliai gimusių vaikų psichika yra stipresnė. Nereikia bijoti, kad kūdikis natūralaus jei gimdymas vyksta normaliai, apie dvylika valandų, kūdikis yra išilginėje padėtyje, galva skindamasis kelią, jis iš tiesų patiria fiziologinį traumatizmą, tačiau taip gimdamas vaikas patiria tam tikrą sunkaus gyvenimo dozę. Taigi atėję į šį pasaulį jis jau būna tarsi užgrūdintas pasitikti visus iššūkius, kurie laukia jo šiame pasaulyje.

Dažnai klaidingai manoma, kad Cezario pjūvis yra saugi, “patogi” procedūra, tačiau iš tiesų komplikacijų skaičius, lyginant su gimdymu natūraliais gimdymo takais, yra 5-7 kartus didesnis. Medikų teigimu, tik pirmoji operacija yra daugiau mažiau saugi, o kitus kartus labai dažnai kyla įvairiausių komplikacijų, kurių pasekmės gali būti tragiškos ne tik moteriai, bet ir kūdikiui.

Po Cezario pjūvio placenta žymiai dažniau prisitvirtina ne ten, kur reikia, todėl kyla komplikacijų natūralaus gimdymo metu – būna pirmeiga ir gausus kraujavimas. Tai dažniausiai nulemia dar vieną Cezario pjūvį. Jei placenta įauga giliai į raumenį, ypač į ankstesnio Cezario pjūvio randą, tenka pašalinti visą gimdą. Nors ir retai, gali plyšti gimda, net ir nesant gimdymo veiklos. Galima labai reta komplikacija, kai nėštumas prasideda ne gimdoje, bet rande. Naujagimiams, gimusiems Cezario pjūvio pagalba tris kartus dažniau pasitaiko kvėpavimo sutrikimų iškart po gimdymo, o vėliau jie dažniau serga diabetu, bronchine astma ir kitomis alerginėmis ligomis.

Kada iš tiesų turėtų būti atliekamas Cezario pjūvis?

Cezario pjūvis paprastai taikomas ekstra atvejais, gelbėjant neišnešiotus kūdikius, gimdymui vykstant ne tokia eiga, kokia turėtų, vaisiui esant netaisyklingoje padėtyje. Taip pat, dažnėjant dirbtinio apvaisinimo procedūros taikymui, daugėja daugiavaisių nėštumų, o moterys gimdo vis vyresniame amžiumi. Deja, daugėja moterų, kurios operacijos pageidauja pačios. Pasak medikų, dažniau Cezario pjūvio nori vyresnės arba lepios moterys, kurios bijo skausmo ir traumų. Pasitaiko, kad Cezario pjūvio tėvai nori tik dėlto, jog vaikas gimtų tam tikrą, pavyzdžiui, astrologo patartą, dieną.

Visgi, anot gydytojos-rezidentės Rūtos Liutkevičienės, Cezario pjūviui reikalingos šios indikacijos:

Nėštumo metu:

- randas gimdoje po 2 Cezario pjūvio operacijų praeityje;
- randas gimdoje po didelės gimdos miomos/ų pašalinimo;
- netaisyklinga vaisiaus padėtis (skersa, įstriža, sėdmeninė);
- placentos pirmeiga/žemas placentos prisitvirtinimas;
- motinos ligos (ŽIV, lytinių takų herpes infekcija, sunkiai koreguojamas nėščiųjų diabetas/ hipertenzija ar kita patologija, dėl kurios tikslinga nėštumą užbaigti atliekant planinę Cezario pjūvio operaciją)

Gimdymo metu:

- įtariamas gimdos rando plyšimas gimdymo metu;
- gimdymo veiklos silpnumas (distocija);
- ūminė vaisiaus hipoksija;
- įtariama placentos atšoka.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis