Gimdymas namuose: vyras išėjo į parduotuvę, o akušerė nespėjo atvykti

 (45)
Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Eglei.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žinia apie nėštumą - laukta

Esu Eglė (30), Kajaus (7) ir Ievos (4) mama šiemet man sueis 30. Esu. Prieš kelias dienas atšventėm Kajuko 7 gimtadienį, tad užplūdo daug prisiminimų.

Taigi, 2006 metais aš ir vyras studijavome viename iš Londono universitetų 2-ame kurse. Buvome jau metai kaip susituokę. Man ėmė ir šovė į galvą mintis - kadangi studijuojant dirbu, tai vietoj to galiu vaikutį auginti. Rezultatas - nėštumas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Šeimos drama: įamžino kiekvieną vos 10 dienų gyvenusio sūnaus akimirką
Misis Airija tapusi dviejų vaikų mama: atvykusi iš Lietuvos skyniau pievagrybius

Man kažkaip pasisekė, nes visą mano nėštumą prižiūrėjo namuose. Ne dėl to, kad man būtų kas nors blogai (buvau sveika, žvali ir be nusiskundimų), tiesiog tame rajone, kur gyvenau, buvo tokia tvarka.

Apie 20 nėštumo savaitę nuvykau į ligoninę antram ultragarso tyrimui. Tuo pačiu man buvo aprodyta ligoninė, supažindino su gimdymo tvarka ir panašiai. Likus 5 savaitėms iki gimdymo, mano akušerė eilinio apžiūrėjimo metu paklausė, ar tikrai noriu gimdyt ligoninėje. Atsakiau, kad nieko nežinau apie kitas galimybes. Man buvo paaiškinta, kad jei noriu, galiu gimdyti ir namie.

Pasiruošimas gimdymui namuose

Mane ši mintis sužavėjo. Pasitarėm su vyru ir abu tam pritarėm. Pradėjome tam ruoštis. Susitikom su akušere, kuri priima gimdymus namuose. Mums nuodugniai buvo paaiškintas visas procesas, ką reikia pasiruošti ir taip toliau. Išklausinėjo giminės moterų gimdymų detalių, įvertino mano nėštumo eigą. Nusprendus, kad tinkame gimdyti namuose, su nekantrumu ėmėme laukti, kada gi čia pasibels į pasaulį labai lauktas sūnus.

2007 metų sausio 29 dieną, praėjus keturioms dienoms po paskutinio sesijos egzamino (jau 3-iame kurse) prasidėjo gimdymas. Trečią nakties pajutau sąrėmius. 8-tą ryte paskambinau akušerei, kuri netrukus prisistatė. Mane apžiūrėjo, patvirtino, kad gimdymas prasidėjo, ir išvažiavo nes gimdos kaklelis dar buvo atsivėręs vos kelis centimetrus. Na, galvojam, ką veikiam?

Į Londoną jau buvo atskridusi mano mama. Tad visi trys sulošėm „Monopolį". Paskui - „Laivų karą". Klausiausi muzikos, gulinėjau. Dar pasitvarkiau namus... Žodžiu, buvau puikiai atsipalaidavus. Turėjau du artimiausius žmones šalia ir man buvo gera.

Akušerė vis paskambindavo pasiklausti, kaip man sekasi. Po pietų sustiprėjus sąrėmiams, nuėjau pagulėti į karštą vonią. Pagal akušerės instruktažą apsižiūrėjau, ir jai viską nupasakojus, akušerė atvažiavo su visa įranga. Du dujų (tų juoko, kur nuo skausmo) balionai ir dar visko. Ji įsikūrė, ir ėmėme laukti.

Gimdymas jau visai čia pat

Sąrėmiai tapo labai stiprūs. Po akušerės apžiūrėjimo apie 17.30, ji nusprendė, kad gimdysiu apie 22 valandą, nes gimdos kaklelis buvo atsivėręs 6 cm.

Nuo 18 val. sąrėmiai tapo itin intensyvūs. Guliu sau ant sofos, kvėpuoju, traukiu tas dujas išsijuosus, o mano vyrui „susišviečia", kad, matai, mano mamai yra nepatogu miegoti ant išlankstomos sofos, ir jis iškeliauja pirkti antčiužinio! Aš tarp sąrėmių atgavus sąmonę vis klausinėju, kur jis, o jo nėra!

Pagaliau grįžta 18.25 su antčiužiniu, bet aš jau neturiu jėgų net pabumbėti. Man skauda. Gimdau pirmą kartą, tad net nežinau, kas toliau laukia! Andriui grįžus, sugalvojau iš svetainės persikraustyti ant lovos. Šiaip ne taip nusvirduliuoju iki miegamojo, kur buvom paruošę lovą (viskas apklota plastikine plėvele ir švariomis, lygintomis paklodėmis, paruošti rankšluosčiai). Vos pasiekiau lovą, pliūkšt, trūko vandenys. Akušerė apžiūrėjo, ir nuėjo paskambinti antrai akušerei (gimdyme turi dalyvauti 2 akušerės - viena rūpinasi mama, kita - kūdikiu). Viskas vyksta žaibišku greičiu.

Vos įsitaisau ant lovos, pradedu jausti norą stumti. Vyras įsitaiso man už nugaros, kojom apsižergė mane (vėliau labai padėjo stumti, ačiū jam). Girdim skambutį į duris. Į svečius užsuko jaunesnė sesuo. Netyčia pataikė į gimdymą, puiku...

Ji tyliai įsitaiso kamputyje. Akušerės leidimu pradedu stumti. Kadangi antros akušerės dar nėra, mano akušerei asistuoja nepasimetusi mama. Pažiūriu į sesę - tokio išsigandusio veido nesu mačiusi.

Matyt esu sutverta gimdyti, nes 18.40 vyras jau kirpo virkštelę, Kajus buvo pas mane ant pilvo. Susiraukęs, labai, labai plaukuotas ir piktas. Greičiausiai nespėjo nukristi plaukučiai, nes juodais plaukais (šeimoje mes visi šviesiaplaukiai) buvo apžėlusi ne tik galva, bet ir ausys, ir nugara. Vėliau vyras prisipažino, kad buvo išsigandęs, jog gimdau juodaodį.

Tuo metu atvyko ir antroji akušerė. Ji išsinešė mano tuo metu bevardį berniuką į kitą kambarį. Aš likau ant lovos. Suleido man vaistų, kad sklandžiai atsiskirtų placenta. Placentai išėjus, vyras su akušere nuėjo jos apžiūrėt. Andrius gavo medicininę pamokėlę, jam buvo paaiškinta, kaip reikia patikrinti placentą.

Jei reiktų gimdyti trečią kartą, vienareikšmiai gimdyčiau namuose. Emocijos ir išgyvenimai - nepalyginami.
2 vaikų mama Eglė

Po to mane susiuvo ir aš nuėjau į SAVO dušą. Iš dušo - tiesiai į perklotą SAVO lovą. Man atnešė sūnelį, kurį pirmą kartą maitinau. Buvau nerealiai laiminga, o svarbiausia, jaučiausi taip patogiai, nes buvau namie! 

Pasibaigus visam šurmuliui, su vyru gulėjome savo lovoj ir žiūrėjome į ramiai šalia lovos stovinčiame „Mozės krepšy" (nežinau, kaip lietuviškai tas krepšys vadinasi) miegantį mūsų angeliuką. Įdėmiai klausėmės, ar jis kvėpuoja. Šią istorija, skirtingai nei dukros gimdymą Lietuvos ligoninėje, visada prisimenu su šilčiausiais jausmais.

Antrasis gimdymas - ligoninėje Lietuvoje

Nesakau, kad Lietuvos ligoninės kažkuo blogos. Netgi sakyčiau labai geros. Bet gimdant girdi kitas dejuojančias ir rėkiančias moteris. 

Kaip ir pirmą kartą, antrasis mano gimdymas buvo labai greitas. Kadangi parsikraustėm į Lietuvą, kai man buvo 35 nėštumo savaitė, nebuvau, kaip Lietuvoje įprasta, susitarusi su jokia daktare. Tiesiog atvažiavau į Klaipėdos gimdymo namus ir tiek. 

Pagimdžiau 20.48, buvo ką tik pasikeitusi pamaina. Kai jau buvau paruošta perkėlimui į palatą, gimdymą priėmusi akušerė demonstratyviai tris kartus pakartojo: „Turėtumėte būti man labai dėkingi"... Suprask, o kur atlygis? Į palatą buvome palydėti surauktu veidu ir be jokių „viso gero", nes mes ne iš karto supratome užuominą.

Pagimdžius Ievą, buvau nuvežta į tamsią (jau buvo vėlus žiemos vakaras) palatą. Ievutę teko guldyti į metalinę lovytę, o pačiai miegoti ant „klijonke" aptraukto čiužinio. Buvome tik dviese, be mylimų artimųjų.

Bijojau palikti mažylę vieną kambary, kad nueičiau nusimaudyti. Šiaip ne taip pasiryžusi, duše turėjau stovėti prie lango be užuolaidų ir be nepermatomos lipnios plėvės, o maudytis po vos, vos bėgančiu drungnu dušu. Bendras tualetas, bendras dušas, pilni koridoriai nepažįstamų žmonių...

Emocijos tikrai ne pačios geriausios. Po ilgų prašymų, jau antrą dieną išsiprašiau iš gimdymo namų. Negalėjau sulaukti, kada būsiu savo namuose.

Jei reiktų gimdyti trečią kartą, vienareikšmiai gimdyčiau namuose. Emocijos ir išgyvenimai - nepalyginami. Be to, ir statistika rodo, kad moterys, gimdančios namuose, mažiau vartoja nuskausminamųjų, gimdymai natūralesni. Be to, pripažinkime, mažyliai atkeliauja į ramybe apgaubtus namus, o ne į panikos ir riksmų pilną ligoninę.

Sėkmės besiruošiančioms gimdyti mamytėms. Kur begimdytumėte, svarbiausia - vidinė ramybė ir meilė savo stebuklėliams.

Eglė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (15)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (146)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti