Gimdyme dalyvavęs Andrius - atvirai apie savo įspūdžius

 (58)
Gimdymo istorijų konkursas TavoVaikas.lt portale tęsiasi. Pasibaigus mėnesiui, vienos istorijos autorių apdovanojame dovanėle. Pasakojimų laukiame el. paštu tavovaikas@delfi.lt ir labai džiaugiamės šiandien galėdami pristatyti neeilinę istoriją. Gimdymas vyro akimis. Ačiū savo mintimis pasidalinusiam tėčiui Andriui.
© Shutterstock nuotr.

- Noriu keptos anties! - n-tąjį kartą man buvo paminėta žmonos vieną žiemos vakarą.

Mes tuo metu ramiai vakarojome pas gimines, visai nedideliame miestelyje, kur tokiu metu tedirbo viena parduotuvė. Šeimos, pas kurią svečiavomės, galva iškart pusiau juokais, pusiau rimtai konstatavo nėštumo faktą - jis gi jau buvo dvigubas tėtis, todėl neliko nieko kito, kaip eiti parduotuvėn. Anties, tiesa, neradome, tačiau esamomis sąlygomis tiko ir višta. Vakaras buvo puikus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Į ką bus panašus vaikas: įdomūs faktai apie paveldimumą
Karališkojo kūdikio pirmasis oficialus vizitas prasidėjo

Štai šitaip prasidėjo tikroji mūsų šeimos, mūsų trijų istorija. Minėtas šeimos galva pasirodė esąs teisus - gavau dovanų teigiamą nėštumo testą. Ėjau iš proto dėl tokių pokyčių, tik ėjau tyliai - nemoku labai garsiai džiaugtis. Tačiau tikrai ėjau. Kiekviena smulkmena, kiekvienas pasikeitimas žmonos kūne džiugino ir stebino, kiekvienas nesklandumas vertė prisigalvoti baisiausių scenarijų ir paskui jų bijot, tačiau irgi - tyliai.

Nėštumas, pamenu, nebuvo labai sklandus, tačiau tokie dalykai gi taip greitai pasimiršta, juos išgyvenus. Tačiau jis nebuvo ir labai sunkus.

Pirmą echoskopo nuotrauką saugau iki šiol. Pamenu, kaip akivaizdžiai tas mažytis naujas gyventojas pademonstravo, kad jis bus sūnus. Mano sūnus. Tie du žodžiai tuomet skambėjo kažkaip keistai, neįtikimai. Pamenu tą siaurutę palatą su visai įdomiais aparatais, pamenu gydytoją. Pamenu, kaip tą pirmą atspausdintą echoskopo nuotrauką žiūrėjau ne kartą ir ne du, ir kaip ją rodžiau visiems, ir kaip gyriausi. Ir kaip tyliai džiaugiausi visu tuo, kas vyksta, kai tuo tarpu viduje šokinėjau ir šviečiau iš džiaugsmo. Visus kartus ėjau į apžiūras kartu - man tai buvo tokia dovana, kurios negalėjau atsisakyti.

Ruošiantis gimdymui perskaičiau veik pusę interneto patarimų apie gimdymą ir dalyvavimą jame, todėl buvau nusiteikęs karingai. Planavau vienaip ar kitaip įrašinėti kalbą dalyvausiančių gimdyme medikų, galbūt net filmuoti, nes gi jie tokie atšiaurūs ir bejausmiai - bent jau taip šnibždėjo internetas, - nes paskui kaip čia be įrodymų.

Dėl dalyvavimo gimdyme buvau visiškai apsisprendęs, tokiam dalyvavimui pritarė ir žmona. Gi kartu buvo pradžia, tai kaip kitas, ne ką mažiau svarbus mūsų trijų gyvenimo įvykis gali būti atskirai? Negąsdino ir forumuose randami vyrų atsiliepimai, kaip jiems paskui baisu prisiliesti prie žmonų, arba medikų komentarai, kad jiems kartais reikia gaivinti ne gimdyves, o jas globojančius vyrus... Nebijojau. Man tai buvo visiškai natūralus apsisprendimas, visiškai natūralus jis atrodo ir dabar.

Rugsėjo šeštoji. Grįžau iš darbo gal kiek prieš penkias. Pamenu, buvo labai graži rudens pradžios diena, dar šilta, tačiau jau po truputį kvepėjo rudeniu. Užtat nepamenu smulkmenų, kaip aš išgirdau, kad sąrėmiai kas penkios minutės. Aš tyliai supanikavau. Į klausimą, kodėl neskambino nei man, nei greitajai, žmona atsako, kad dar palauks, kol bus šiek tiek dažnesni. Aš tyliai panikuoju toliau, liepdamas pasiruošti važiavimui į gimdymo namus. Imu susidėtą krepšį su visais reikalingais daiktais, už rankos - žmoną, ir į mašiną. Greitoji? Kokia dar greitoji, stresas gi. Sėdam į mašiną, žmona ant galinės sėdynės - kaip dabar pamenu, įsitaiso pusiau gulom, susiėmusi už pilvo, matau ją pro galinio vaizdo veidrodėlį. Mieste - piko metas, negaliu neskubėti, tačiau ir skubėti nėra kaip.

Stresas daro savo darbą, panika auga, o lyg tyčia niekas nepraleidžia, aš lendu į tarpus tarp mašinų, stengdamasis neperlenkti lazdos. Ties kiekvienu greičio ribojimo kalneliu iš galo atsklinda trumputė dejonė, o aš keikiu save už tai, kad nemoku jų pervažiuoti taip, kad nesijustų.

Pagaliau ligoninė. Einam į priėmimą, rašo popierius, vėl rašo popierius, niekas niekur neskuba, visiems gi čia viskas aišku, o kad mes gimdom - nė motais. Pasirašau dėl dalyvavimo gimdyme, turbūt ir dėl to, kad klausysiu nurodymų - nekreipiu dėmesio, rašausi po viskuo, ką duoda. Nepamenu, ar nueinam, ar nuveža į gimdymo palatą. Žinau, kad bus eilės mokamoms palatoms gauti, tad iškart einu užsirašyti.

O palata kokia! Didelė, erdvi, tvarkinga. Aukšta lova, šiek tiek aparatų. Ir fotelis! Keistai įstrigęs atmintin fotelis - didelis, odinis, smėlio spalvos...

O tada viskas prabėga akimirksniu, bent jau žiūrint iš šešerių su trupučiu metų perspektyvos. Už lango, vėl pamenu, gražus rudens vakaras, pro žaliuzes šviečia saulė, giedra. Laikau žmonos ranką. Glostau nugarą - gydytoja rodo, kaip. Apsikabinu, kai leidžia. Laikau, kai liepia. Klausau kiekvienos komandos kaip šuniukas, pamiršęs visas savo sąmokslo teorijas apie grubius gydytojus ir įkalčių rinkimą. Matau, kas vyksta. Labai aiškiai matau, nes gi šalia viskas.

Labai stengiuosi būti naudingas, tuo pačiu netrukdydamas nei žmonai, nei medikams, tik gal ne visada pavyksta. Aš nemoku padėt kvėpuot, kaip filmuose rodo, nemoku garsiai guosti ir nuolat kalbėti, kaip viskas bus gerai. Man dėl to nejauku ir gėda, bet aš gi žinau, kad blogai būti negali, todėl vėl darau tai, ką liepia gydytoja.

Kažkuriuo momentu gydytoja sako žmonai, kad „jau tuoj tuoj, galvytė išlindo, va vyras mato ir gali pasakyt". Atsisuku, pažiūriu - nieko aš ten nematau, kur ten ta galvytė, gal ji ten ir yra, jei jau taip sako. Atsigręžęs į žmoną sumykiu kažką neaiškaus. Vėl laikau už rankos žmoną, ir apsikabinęs laikau - nežinojau, kad ji turi tiek jėgos. Jai skauda, man skauda lygiai tiek, tik tyliai. Ir nualpt, kaip kad grasinama forumuose, tiesiog neturiu laiko. Be to, nelabai ir yra dėl ko.

Viskas. Perkerpu virkštelę - toks keistas, girgždantis garsas kerpant, o ir nukirpt, pasirodo, nėra taip lengva. Matau mažą kamuoliuką ant žmonos krūtinės. Mažą, judantį, lauktą ir jau tiek laiko mylimą kamuoliuką. Pasvertas, pamatuotas, įvertintas ir kažkokiu stebuklingu būdu susuktas vystyklais į kokoną jis - mano. Su juo ant rankų sėdu į tą smėlio spalvos fotelį, pro žaliuzes dar šviečia vakarėjanti saulė, bet palatoje jau šiokia tokia prietema. Kažkam skambinu ir giriuosi, kažkam - rašau žinutes, bet labiausiai jaučiu knerkiantį ir bandantį spurdėt gyvenimėlį man ant rankų, prie krūtinės.

Praėjo jau šešeri su puse metų, ir štai dabar, rašydamas, jaučiu, kaip po truputį nyksta prisiminimų detalės - laikas tuo pasirūpino. Tačiau tas jausmas - laukimo, skubėjimo, panikos, džiaugsmo ir baimės kartu sudėjus liko. Ir jis liks. Ir jis kaskart atsinaujina, kai sūnus prieina, apsikabina ir pasako, kad mane myli. Tuomet ir prisimenu , kaip švietė tą vakarą saulė, kaip kvepėjo prie krūtinės priglaustas vystyklų ryšulėlis, ir kaip tyliai didžiavausi savimi - nauju tėčiu.

Andrius

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau (6)

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau
Portale TavoVaikas.lt esame rašę apie daugelį tikrai keistų gimdymų: kuomet moteris pagimdo per labai trumpą laiką, kai gimdymo metu moteris patiria orgazmą ar gimę dvynukai turi skirtingą odos spalvą.

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine
Žindymo skatinimo komitetas Kauno klinikas pakartotinai pripažino Naujagimiui palankia ligonine.

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos (9)

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos
Grafikos dizainerė Eglė (26 m.) ir verslininkas Karolis (29 m.) laukdami sūnaus Mykolo (4 m.) atsipalaiduoti negalėjo – tai vienas nesklandumas, tai kitas... Galiausiai – verdiktas: planinė cezario pjūvio operacija.

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų
Ginekologijos ir akušerijos skyriaus darbuotojai kartais pajuokauja, kad kai kurie tėveliai į gimdymą atvyksta su tiek lagaminų ir rankinių, kad panašu, jog susiruošė į povestuvinę kelionę ar egzotišką kelių savaičių išvyką. Tiesa, jų laukia vienas svarbiausių įvykių gyvenime, tačiau begalės daiktų, kurių prisikrauna, tikrai neprireiks.

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa (75)

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa
Vieno atsakymo, žinoma, nerasime, o ir nereikia: kiekvienai tas metas individualus. Tik kartais moteris susimąsto, sutrinka: „Gal jau laikas? O gal dar palaukti?" Pasmalsaukime, kokia mamų nuomonė šiuo klausimu.

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia (54)

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia
Kurį laiką su vyru Evaldu gyvendama Norvegijoje Kristina Kaziulienė pastojo ir... labai nerimavo dėl tenykštės priežiūros.

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus (6)

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus
Kiekvienas Naujųjų metų sutikimas būna ypatingas, tačiau toks, kokį patyrė Irina, pasitaiko tik kartą gyvenime. Ir, toli gražu, ne visiems.

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų (8)

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų
Apie gražias ir šviesias nėštumo bei gimdymo istorijas kalbame nedaug – pasiliekame sau tyliai pasidžiaugti. Šį kartą – giedra istorija, be nuoskaudų, nemalonumų ir, aišku, su laiminga pabaiga. Netgi ne istorija – pamokos, kurių dar negimęs mažylis išmokė savo mamą.

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau? (13)

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau?
Tyrimas rodo, kad po 25-erių pirmą kartą gimdžiusioms moterims didesnė tikimybė sulaukti 90-ies nei jaunesnėms gimdžiusioms moterims.

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (90)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo (7)

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo
Nors gimdymas yra fiziologinis procesas, pasitelkiant žmogaus psichologiją jį galima ištverti sunkiau arba lengviau.