Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gimdyti - tai garsiai rėkti

Šis stereotipas turbūt ne mane vieną lydi kone nuo pat vaikystės, tai yra tų laikų, kai prasidėjus gimdymo scenai tėvai delnu dar uždengdavo akis arba liepdavo išeiti iš kambario. Nieko nematyti, bet girdėti paklaikęs riksmas... Dažniausiai po vieno ilgo širdį veriančio moters riksmo ir pasigirsdavo vis garsesnis naujagimio balsiukas...

Gydytojas: Vienos gimdyvės išties rėkia daug ir garsiai, kitos (dauguma) gimdo ramiai ir tyliai. Įvairios moterys įvairiai reaguoja į skausmą ir įtampą. Garsių scenų būna ne taip retai, pastebėjau, kad jos dažnesnės, kai šalia yra vyras. Tai turbūt susiję su noru kažką jam įrodyti. Jei nėščioji itin triukšmingai elgiasi, tiesiog paprašome vyro palaukti už durų, dažnai tai padeda.

Be abejo, jei moteris gimdo be nuskausminamųjų, dažniausiai ji šaukia ne norėdama padaryti įspūdį, o dėl patiriamo stipraus skausmo. Rėkti - tai įprasta reakcija į skausmą. Tačiau to galima išvengti. Parinkus tinkamą nuskausminimą, moteris jaustų sąrėmius, tačiau skausmo galėtų nejausti.

Gimdant labai svarbu tinkamai kvėpuoti, o atėjus lemtingai akimirkai sulaikyti kvėpavimą ir stangintis. Tai paaiškiname kiekvienai gimdyvei, deja, ne visos įsiklauso. Žinoma, pagimdo ir rėkiančios, tačiau gimdytų lengviau ir greičiau, jei moteris savo vidinę jėgą išnaudotų stangindamasi, o ne rėkdama tiesiog išleistų ją į orą.

„Stumk!"

Kino ir TV filmuose per gimdymą pokalbių nedaug. Gydytojai ir vyras lyg užstrigusios plokštelės kartoja tą patį: „Stumk, stumk...", o moteris į tai atsako riksmu, kartais: „Daugiau nebegaliu!"

Gydytojas: Stumti gimdant labai svarbu: taip gimdyvė savo pilvo preso, diafragmos raumenimis padeda vaikučiui užgimti, nors svarbiausia šiomis aplinkybėmis yra gimdos susitraukimo jėga. Norą stangintis, t. y. stumti, gimdyvė jaučia, o jėgų užtenka, tik reikia, kad ji suprastų, kas vyksta, o tada atsiranda ir noro, ir jėgų...

Putlus, drūtas naujagimis

Jaudinama akimirka, po ilgo, širdį veriančio riksmo ir įsakmių „stumk" mamai į rankas įduodamas švarus, rausvas, putlus ir ne toks jau gležnutis kūdikėlis. „Kokie gražūs ir mieli tie naujagimiai", - aikčiodavome su klasės draugėmis ir įsivaizduodavome, kad kada nors pačios tokius laikysime. Tačiau kai ant krūtinės paguldo plonapirštį, rėkiantį kraujo ir dar kažko į plaukus prisivėlusį žmogeliuką, pasijunti truputį apgauta...

Gydytojas: Ką tik gimę kūdikėliai yra išties gražūs, tačiau nenuprausti, nesušukuoti, neretai kruvini, išsitepę išmatomis, „susiraukšlėję" ir gerokai gležnesni nei filmuose. Tikrovėje kūdikio niekas specialiai nepuošia pirmajam jo ir mamos pasimatymui. Jei gimdymas buvo sklandus, kūdikėlis gimė sveikut sveikutėlis, jis iškart - nuogutis - paguldomas mamai ant krūtinės, būna šlapias, lipnus. Tada apšluostomas ir užklojamas, kad nesušaltų. Toks „neiščiustytas" naujagimis mamai ant krūtinės paguli apie dešimt-penkiolika minučių, kol užgimsta placenta. Tik paskui jis pasveriamas, pamatuojamas, suvystomas.

Gimdymas - per dešimt minučių

Labai dažnai filmuose viskas vyksta taip: moteris krapštinėjasi virtuvėje, staiga susiima už pilvo, o po reklamos ji jau ant galinės automobilio sėdynės rėkia: „Spausk greičio pedalą, užgimė galvutė!" Ne viena moteris bijo pagimdyti taip greitai ir netikėtai...

Gydytojas: Gimdymas gali būti greitas, ypač jei moteris gimdo ne pirmą kartą. Tačiau nuspėti, kokia bus jo eiga, kaip ilgai truks, neįmanoma. Pirmakartės galėtų pasiklausinėti mamos, nes dažnai gimdymo greitis, būdas yra paveldėtas.

Pats gimdymas yra gana ilgas procesas, trunka vidutiniškai aštuonias-dešimt valandų skaičiuojant nuo pirmųjų sąrėmių. Žinoma, jei kalbame apie kulminaciją, t. y. vaikučio užgimimą, kuris prasideda atsidarius gimdos kakleliui, ši dalis gali trukti dešimt-dvidešimt minučių: iki artimiausios ligoninės gimdyvė vargu ar spės atvažiuoti. Į ligoninę važiuoti reikia ne tada, kai jau atsiranda noras stangintis, o vos pajutus reguliarius sąrėmius, nubėgus vandenims (būna, kad sąrėmiai prasideda kartu su vandenų nutekėjimu).

Kartais gimdymas vyksta išties labai greitai, būna, gimdyvė pagimdo automobilyje - į ligoninę atvažiuoja jau su kūdikiu ant rankų. Verta žinoti, kad ir policijos pareigūnai, ir gelbėtojai yra apmokomi priimti gimdymą.

Juokų darbas

Yra filmų, kuriuose pagimdyti atrodo ne ką sunkiau nei, atsiprašau, nusilengvinti tualete. Štai filme „Kvepalai" žuvimi turguje prekiavusi moteris prasidėjus gimdymui palindo po prekystaliu, viens du pagimdė, pasitaisė sijonus ir vėl stojo prie žuvies. O kur dar iš senovės atkeliavę pasakojimai, esą laukuose užėjus skausmams moteris pasitraukdavo kur į pakraštį, atsirėmusi į medį pagimdydavo, nusibraukdavo prakaitą ir vėl imdavo grėblį į ranką... Ne vienam tokių filmų prisižiūrėjusiam gali kilti įtarimas, kas gi taip išvargina šiuolaikines gimdyves. Gal jos tiesiog išlepusios?..

Gydytojas: Kiek teisybės tuose iš senų laikų atkeliavusiuose pasakojimuose, sunku pasakyti. Šiuolaikinių moterų po gimdymo niekas neveja dirbti darbų, jas net ir į palatą „ratukais" nuvežame, tiesa, gali pageidauti ir pati nueiti, tačiau tai nėra taip paprasta: skauda raumenis, gelia kaulus, organizmas išvargęs. Kiekviena moteris po gimdymo jaučiasi kitaip, t. y. vienos - tvirčiau, kitos - silpniau, tačiau tokios, kurios vos pagimdžiusios gali strykt ir nubėgti dirbti darbų, yra greičiau išimtis, o ne taisyklė. Gimdymas yra sunkus fizinis darbas. Yra net toks palyginimas: pagimdyti vaiką - tai tas pats, kas iškrauti vagoną anglių.

Ar gali moteris pagimdyti niekieno nepadedama? Prasidėjusio gimdymo sustabdyti neįmanoma. Gimdymo padėtys, kvėpavimo pratimai ir kitos žinios padeda gimdyti, tačiau net ir jų neturėdama moteris pagimdys. Be abejo, tai susiję su didele rizika, tačiau taip gamtos duota, kad moteris gali pagimdyti ir be pagalbos.

„Viršelio" mama

Gimdyvė jau iškart po gimdymo filme atrodo labai graži: ne tik laiminga, bet ir neišvargusi, nesusivėlusi, neišprakaitavusi, žinoma, ir be kraujosruvų veide... Nors fotografuok ir dėk į viršelį!

Gydytojas: Vienas moteris gimdymas labai išvargina, joms nebesvarbu, kad yra susivėlusios, suprakaitavusios. Kitos į gimdymą atvažiuoja lyg į teatrą - su šukuosenomis, makiažu. Panašiai jos atrodo ir po gimdymo. Moterys skirtingos ir tai, kaip jos jaučiasi, atrodo pagimdžiusios, labai priklauso nuo charakterio, požiūrio, vertybių, tikslų ir pan. Neabejoju, kad net ir šukuosenos nesusigadinusi gimdyvė širdyje slepia didžiulį nuovargį. Gali būti, kad pirmosiomis akimirkomis jo moteris nejaučia dėl apėmusios euforijos, tačiau organizmas yra išvargintas ir įrodyta, kad pagimdžiusi ji miega nepaprastai giliai.

Po gimdymo moters veidas gali būti sutinęs, išvagotas nedidelių kraujosruvų (jų kartais matyti ir akių obuoliuose), jei netaisyklingai kvėpuojama, stanginamasi.

Vyrai alpsta ir verkia

Visiškai ne gėda prisipažinti, kad dar ir dabar jaudulio ašara palydžiu sceną, kai pamatęs ką tik užgimusį savo vaiką vyras (tikras vyras!) apsiverkia...

Gydytojas: Gimdyklose vyrai alpsta, tiesa, nedažnai. Gimdyme dalyvaujantis personalas visada viena akimi stebi ir būsimą tėtį ar kitą šalia gimdyvės esantį artimą žmogų. Jei matome, kad būsimam tėčiui blogai, jis gausiai prakaituoja, bąla ir pan., paprašome išeiti už gimdyklos durų, prisėsti, o kartais net ir paguldome ant grindų, kol praeina silpnumo akimirka. Alpdamas kristų ir gali susižeisti.

O verkia vyrai dažnai. Verkia daugiau nei pusė visų „šviežių" tėčių. Gimdymas - tai labai jautri ir graži akimirka.

Ar jums yra tekę matyti nors vieną vaidybinį filmą, kuriame gimdymas būtų suvaidintas tikroviškai ir įtikinamai?

Deja, ne. Tai, kas rodoma, dažniausiai prasilenkia ne tik su tikrove, bet ir su logika. Akivaizdžiausias neatitikimas - naujagimiai yra ne tik „sušukuoti ir padažyti", bet jau ir „paauginti", t. y. kelių mėnesių.

Net ir filmuose, kuriuose rodoma medikų kasdienybė, pavyzdžiui, populiariajame TV seriale „Daktaras Hausas", gydytojų veiksmai per gimdymą prieštarauja medicinos logikai t. y. jei taip, kaip filme, būtų elgiamasi gyvenime, padariniai greičiausiai būtų labai liūdni. Štai vienoje serijoje jau užgimus kūdikio galvytei gydytojai nutarė, kad vaisius yra per didelis, moteris jo neišgimdys, todėl buvo nuspręsta atlikti cezario pjūvio operaciją. Tai neįmanoma. Operuoti, kai galvytė užgimusi, negalima. Literatūroje yra teorinių pamąstymų, kad būtų galima galvytę įstumti atgal, tačiau kūdikis, deja, neišgyventų. Jei užgimė galvytė, gims ir vaikas.

Ar verta semtis gimdymo žinių žiūrint vaidybinius, dokumentinius filmus?

Manau, kad neverta. Gimdant yra pakankamai laiko gydytojui pasikalbėti su gimdyve, patarti, kaip elgtis, kvėpuoti, stumti ir pan. Kiekvienas gimdymas labai individualus, „repeticijos" namuose, atmintinai išmoktos scenos neduos jokios naudos. Visada gerai, kai moteris žino, kas vyksta, kaip ilgai trunka sąrėmiai, kaip ji gali sau padėti ir pan. Sau moteris padeda tada, kai klauso gydytojo patarimų „čia" ir „dabar", o trukdo, kai vadovaujasi aklais įsitikinimais, kad viskas turėtų būti kaip kažkur girdėjo ar matė...

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija (5)

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį „Tampu Mama“.

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai skelbiame sąrašą

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai <sup style="color: #ff0000;">skelbiame sąrašą</sup>
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad mūsų šalyje daugėja naujagimiams palankių ligoninių. Iki šiol jų buvo 8, o dabar patvirtinta net 16.

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.