Jovitos gimdymo istorija: laimingas skaičius – 5

 (1)
Mūsų dukrytės atėjimo į šį pasaulį istorija prasidėjo nuo begalinio noro susilaukti vaikelio. Man tuo metų buvo 27 metai, o vyrui - 30. Taigi, mėnuo po mėnesio vis dariausi testus, ir- nieko.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Teigiamas testas

2014 metų rugsėjo 15 dienos rytą vyras daro pusryčius, o aš - testą. Po 3 minučių jis parodė dvi juosteles - testas teigiamas. Labai laukiau šios akimirkos ir visada galvojau, kad garsiai džiaugsiuosi, šokinėsiu iš džiaugsmo, bet ne... Aš netekau žado.

Ateinu į virtuvę pas vyrą su testu rankose, žiūriu į jį ir tyliu, negaliu nei žodžio pratarti.

„Negali būti, nejuokauji?", - jis sako. Aš tik galva palinguoju ir šypsausi. Kad šoks nuo kėdės vyras, kad pradės šokti laimės šokį, prišokęs prie manęs pabučiuoja...

Taip ir prasidėjo laimingi 9 mėnesiai laukimo, už kuriuos esu be galo dėkinga savo vyrui Mariui. Už jo rodomą meilę, švelnumą, už tą rūpestį, kad aš tik būčiau laiminga, nes laiminga mama - laimingas ir vaikutis įsčiose. O tie jo mylavimai pilvuko ir pokalbiai su leliuku... Niekada to nepamiršiu.

Į ligoninę!

2015.05.14 atėjo ilgai laukta diena. Vyras grįžo 24 valandą iš darbo, nusiprausė, atsigulė šalia manęs, o aš ir sakau, kad jau tuoj gimdysiu. Išlipu iš lovos, o ten - vaisiaus vandenys bėga. Vyras popierių tik vynioja, tik sausina, o aš negaliu juoko sulaikyti ir paprašau atnešti rankšluostį, kadangi popierius nieko nepadeda.

Taip linksmai mes išvažiavom iš namų. Važiuojant vyras nuolat kartojo: „Kalbėk su manimi, tu tik kalbėk". Jis labiau pergyveno, nei aš. Mes gyvenam Vilniaus rajone ir iki gimdymo namu apie 30 minučių kelio. Bevažiuodami supratome, kad pamiršau marškinėlius, skirtus gimdymui. Nutarėm užvažiuoti į Mindaugo g. esančią ir visą parą dirbančią parduotuvę jų nusipirkti. Juk negimdysiu su suknele...

Vaikštom po parduotuvę, ieškom naktinių marškinių, vis stabtelėdami, nes kai sąrėmis prasideda, tada reikia truputį palaukti. Žmonės žiūri, kažkokie užsieniečiai šypsodamiesi kažką pasako, bet aš jų nebegirdžiu. Taip viską nusipirkę važiuojam į ligoninę. Kaip žinoma, Vilniaus senamiestyje naktį daug kur draudžiamas eismas, taip ir važiavome ratais per visą centrą, o aš glostau pilvuką ir sakau, kad paskutinį sykį vaikas, būdamas pilvuke, senamiestį pravažiuoja.

Gimdymo namuose

Į Antakalnio gimdymo namus papuolėm apie 3 val. nakties. Mane patikrino ir iškart į gimdymo palatą paguldė. Abudu snustelėjom iki 6 val. Taip patarė seselė, sakydama, kad laukia sunkus darbas ir kol galim, reikia pamiegoti. Iki 10 val. ryto rimtų skausmų nejaučiau, paskui prasidėjo skausmingesni sąrėmiai.

Labai padėjo vyras, kadangi seselės turėjo darbo gretimoje palatoje (per visą tą laiką gal kokios 5 moterys pagimdė). Vyras ir į tualetą nueiti padeda, prakaitą nuvalo, lūpas sudrėkina, už rankos palaiko. Pagaliau 15 val. ateina gydytojas ir sako, kad per tris sąrėmius pagimdysiu. Nuleidžia vaisiaus vandenis, pirmas sąrėmis - pusė galvutės išlindo (čia vyras pasakojo), antras sąrėmis - visa galvytė, trečias...

Girdžiu, kaip seselė sako, kad vaiko petys užstrigo ir reikia stumti, o gydytojas sako, kad negalima - sąrėmis praėjo. Tada nusprendžia dirbtinai „iššaukti" sąrėmį. Gydytojas beveik užsilipęs ant pilvo išstūmė leliuką. Iki to laiko nei garso neišleidau, o šituo momentų neišlaikiusi ir surikau. Vyras, bučiuodamas man kaktą, pilnomis akimis ašarų sako: „Myliu tave ir niekada nepaliksiu".

Ačiū

Gimus dukrytei, spėkit, kas pirmas ją ant rankų paėmė? Ogi vyras, jos tėtis. Man naujagimės nedėjo ant krūtinės, nes ji nekvėpavo, be to, gydytojai turėjo apžiūrėti jos petį.

Esu be galo dėkinga gydytojui Egidijui Jakiūnui, Birutei Remeikaitei bei visai tą akimirką buvusiai komandai už jų palaikymą, už pajuokavimus, už tai, kad dukrytei petys neišniro, kad pagimdžiau be plyšimų ir ačiū už visą nuoširdumą.

Dukrytė gimė 57 cm ir 4,280 kg. Kadangi pati esu maža ir klubai siauri, todėl tokį nemaža vaikutį buvo sunku pagimdyti. Gydytojai kitą dieną sakė, kad kaip ir reikėjo cezario operaciją daryti, pagyrė mane, kad buvau šaunuolė ir pati pagimdžiau.

Šioje istorijoje įspūdingiausia tai, kad mūsų turtas gimė 2015.05.15 penktadienį (Tarptautinę šeimos dieną) ir 15:15 val. Ir tik dabar jums rašydama supratau, kad kai dariausi nėštumo testą, taip pat buvo 15 diena.

Jovita

Jeigu norite papasakoti savąją gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.