Cezario pjūvis ar natūralus gimdymas: penkios mamos dalijasi savo patirtimi

(4)

Nėra patvirtintų mokslinių tyrimų, kad vaikai, gimę natūraliai ir po Cezario pjūvio, kažkuo skiriasi. Penkios mūsų pakalbintos mamos dalijasi savo patirtimi ir nuomonėmis, koks buvo jų gimdymas ir kaip norėtų gimdyti ateityje.

Agnė:


„Pati gimdžiau natūraliai, bet su epidūrine nejautra. Gimdymas buvo gana lengvas, neplyšo tarpvietė, jos nekirpo, todėl jau po kelių valandų galėjau atsistoti, vaikščioti ir sėdėti. Nors dar visą mėnesį skaudėjo tarpkojį ir kraujavau. Jei žinočiau, kad ir antrą sykį gimdysiu taip pat lengvai ir nekomplikuotai, rinkčiausi tik natūralų gimdymą. Nematau prasmės atlikti operaciją, jei viskas vyksta sklandžiai. Tačiau taip pat suprantu, kad man pasisekė ir netikiu mitais, kad vaikai bus sveikesni, jei gims natūraliai ir skausmuose.“


Dovilė:


„Dukrytę gimdžiau pati, o sūnus į pasaulį atėjo per cezario pjūvį. Jei būčiau turėjusi tiek patirties, kiek dabar ir pirmą kartą būčiau prašiusi cezario pjūvio. Tačiau tada buvau prisiskaičiusi visokių natūralaus gimdymo nuomonių, prisiklausiau gąsdinimų, kad po cezario vaikai nemiega, būna silpnesni ir mamai labai sunku. Galvojau dėl savo kūdikio kaip nors iškęsiu. Bet skausmas buvo nepakeliamas, kaip ir stresas, galiausiai supanikavau. Gydytojai dėjo kaukes, leido kažkokius vaistus. Pats gimdymas irgi buvo tikras košmaras – atrodė, kad mane pjauna iš vidaus, kirpo, bet dar ir plyšau. Vėliau gal porą mėnesių jaučiausi siaubingai. Apie antrą vaiką ilgai net negalėjau pagalvoti. Be to dukrytė buvo labai nerami, nuolat verkdavo. Praėjus keleriems metams su vyru ryžomės antram vaikučiui. Tik šį kartą išsiprašiau cezario pjūvio. Perpjautą pilvą pamaudė porą savaičių, tačiau nebuvo tų baisių sąrėmių, gana greitai atsigavau ir vaikutis ramus, sveikas.“


Inesa:


„Nesuprantu tų, kurios pastoja, bet gimdyti bijo. Pagimdžiau du vaikus natūraliai ir be jokių nuskausminamųjų. Manau, kad gimdant visų pirma reikia galvoti apie kūdikį, o ne apie save. Nėštumo metu patarčiau daugiau domėtis, lankyti kursus, ten nusivesti ir savo vyrus. Tinkamai nusiteikus, išmokus kvėpavimo technikų ir jei dar vyras padaro nugaros masažą, skausmą galima iškęsti. Aišku, skauda labai, bet kai žinai, koks to tikslas, būna kur kas lengviau. Vieną vaikutį gimdant tarpvietė plyšo, kitą kirpo, tačiau vos išvysti savo kūdikį visas skausmas pasimiršta. Be to, kūdikiui daug geriau kai gimsta natūraliai. Esu skaičiusi, kad sąrėmių skausmas priverčia išsiskirti hormonas, kurie sumažina skausmą ne tik mamai, bet ir vaikučiui. Taip pat jis gauna natūralių bakterijų iš makšties, kurios padeda apsisaugoti nuo ligų, kaip bronchitas, įvairios alergijos.“


Raimonda:


„Pirmagimį gimdžiau siaubingai sunkiai. Beveik parą prasikankinau, visą laiką skatino, kol galiausiai ėmė stoti sūnaus širdelė. Buvo atliktas skubus cezario pjūvis. Antrą kartą taip nebesikankinau. Iškart su gydytoju susitariau dėl cezario pjūvio. Ir vieną, ir kitą kartą stotis reikėjo jau tą pačią dieną. Pati be vyro pagalbos vaikščioti ir rūpintis vaikučiais galėjau jau po trijų dienų. Iki tol daug ką darydavo vyras. Vienintelis cezario pjūvio blogis – po jo ilgai negali sportuoti. Jei būtų trečias vaikutis, rinkčiausi tik cezario pjūvį, nes pirmagimio atvejis parodė, kad natūralus gimdymas gali būti pavojingas vaikučiui ir mamai nepelnytai ilgai gali tekti kankintis.“


Lina:


„Kai išgirstu kalbas, kad tos moterys, kurios renkasi gimdymą su epidūra ar cezario pjūvį yra blogesnės mamos, nei gimdžiusios natūraliai, paima siutas. Visada norisi paklausti, ar ir pas odontologą prašo nesuleisti nuskausminamųjų? Tai kodėl gimdyti būtina kančiose? Arba tvirtinama, kad tik natūralus gimdymas yra geras kūdikiui. Tačiau natūralus gimdymas labai pavojingas ir kūdikiui ir mamai. Juk būna pačių įvairiausių komplikacijų. Pati turėjau dvi cezario operacijas ir mano vaikai sveiki, ramūs, gerai miegodavo, ir pati gana greitai atsigavau. Aišku, pilvas prapjautas ir susiūtas, tad pora savaičių skauda šiek tiek. Tačiau mano draugėms tiek pat skaudėjo siūtas tarpvietes ir dar jos sėdėti normaliai negalėjo. Manau, gydytojas turėtų pasiūlyti visas galimybes ir aptarti rizikos faktorius konkrečios moters, o būsimai mamai turėtų leisti apsispręsti pačiai.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis