Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai

Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Juk tai garantuoja sklandesnį gimdymą, geresnę medicininę priežiūrą, apsaugo nuo komplikacijų ar medikų abejingumo. Šių dienų tėveliai į gimdymą žvelgia jau kiek kitaip ir tiki, kad Hipokrato priesaika garantuoja, kad su visais pacientais bus elgiamasi vienodai.


Apklausėme keletą jaunų mamų ir paprašėme pasidalinti jų patirtimi – verta ar ne tartis dėl gimdymo? Kokie buvo jų gimdymai? Ar jų lengvumui, sunkumui, sklandumui ar komplikacijoms galėjo įtakos turėti išankstinis susitarimas ar jo nebuvimas?


VERONIKA: „Aš pati esu medikė – pacientų gydymo srityje dirbu jau 10 metų, todėl žinau, kaip ilgai ir sunkiai visuomenė yra mokoma kitaip pažvelgti į medicinos paslaugas. Pirmiausia – visi turi suvokti, kad į ligonines nereikia keliauti su kyšiais. Mes, gydytojai, atliekame savo tiesioginį darbą, už kurį gauname atlyginimą, todėl mums nereikia jokių „dovanėlių". Antra – joks gydytojas blogiau ar geriau neatliks savo darbo, jei su juos bus iš anksto susitarta. Taip, jums gali patikti konkretus specialistas, todėl norėsite gimdyti būtent pas jį, tokiu atveju išankstinis susitarimas jums suteiks didelį psichologinį komfortą, bet visais kitais, manau, tikrai neverta. Mano patirtis – labai sėkminga. Gimdžiau du kartus – prieš penkerius metus ir prieš šešis mėnesius. Abu kartus važiavau į arčiausiai savo namų esančią ligoninę. Abu gimdymai nebuvo lengvi, tačiau kompetentingi gydytojai man suteikė didžiulę pagalbą ir abu vaikai gimė sveiki."


INDRĖ: „Prieš pirmojo vaikelio gimimą lankiau labai daug kursų, skirtų būsimiems tėvams, todėl buvau susikūrusi labai aiškią viziją, kokio gimdymo norėčiau. Svajojau, kad kūdikį priimtų tokia gydytoja ar akušerė, kuri atsižvelgtų į mano pageidavimus gimdyti kuo natūraliau, todėl buvau susitarusi su giminių pažįstama gydytoja. Naktį, kai pradėjau gimdyti, ligoninėje man padėjo visai kitas akušeris, kuris buvo gerokai malonesnis už gydytoją, su kuria tariausi (ji pasirodė tik pačioje pabaigoje ir atliko labai mažai darbų, viską palikdama akušeriui, elgėsi visai nesupratingai dėl mano noro gimdyti kuo natūraliau). Kai gimdžiau antrą kartą, nusprendžiau su niekuo iš anksto nesitarti. Ir tai buvo puikus sprendimas! Gydytojas, greičiausiai, nebūtų spėjęs net atvažiuoti – viskas vyko neįtikėtinai greitai. Santariškių akušerijos skyriaus gydytojų darbu likau labai patenkinta, mano vaiką priėmusi ginekologė – labai dėmesinga ir supratinga, ji tiesiog puikiai atliko savo darbą. Jei gimdyčiau dar kartą – nesitarčiau. O tiems, kas planuoja iš anksto susirasti gydytoją, pas kurį gimdys, patariu gerai susipažinti su tuo mediku ir įsitikinti, kad jo bendravimo stilius bei medicininis požiūris jums yra priimtinas."


JOVITA: „Mano patirtis parodė – tartis tiesiog būtina. Kai prieš trejus metus laukiausi pirmojo vaikelio, visi draugai įtikinėjo, kad šiais laikais tartis tikrai neverta, nes visi sulaukia vienodo dėmesio, puikios priežiūros, todėl nusprendžiau jais pasitikėti. Deja, nuvykus į gimdymo namus, sulaukiau tik abejingumo, elgėsi kaip su ta „iš gatvės", nieko neaiškino, aprėkė dėl nepakantumo, nepasakojo, ką daro, liepė mažiau rėkti ir labiau stengtis. Antrą kartą tikrai tarsiuosi su mano nėštumą prižiūrėsiančia gydytoja. Tikiu, kad, esant susitarimui, tiek paties akušerio, tiek viso personalo požiūris į gimdyvę visai kitoks."


EDITA: „Kai tik sužinojau, kad laukiuosi, pradėjau ieškoti gydytojos, kuri man išties patiktų, sutaptų mūsų požiūriai. Norėjau tokios, su kuria drąsiai galėčiau dėl visko tartis, ji noriai atliktų visus tyrimus ar nukreiptų į specialistus. Taip pat man svarbu, kad tai nebūtų nuotaikos žmogus, ir aš kaskart, eidama pas ją, neturėčiau svarstyti – bus gerai ar blogai nusiteikusi. Aš labai norėjau, kad mano nėštumą prižiūrėtų toks žmogus, kuriam nebūtų baisu paskambinti, jei skaudėtų ar kankintų koks nerimas. Jei kalbame apie patį gimdymą, tvirtai žinojau, kad negimdysiu nedideliame mieste (dėl vyro darbo specifikos nuolat keliaujame po Lietuvos miestus). Nepasitikiu aparatūra, kuri, dažniausiai, tokiuose miesteliuose būna labai sena. Taigi, rinkausi iš trijų didžiausių Vilniaus ligoninių, kuriose priimami kūdikiai. Kadangi skaičiau labai daug atsiliepimų, aiškinausi, koks personalas dirba, mano pasirinktuose Vilniaus gimdymo namuose nebuvo tokių gydytojų, kurie keltų nepasitikėjimą. Su jokiu konkrečiu ginekologu nesitariau, ir dėl to labai džiaugiuosi. Nesitarčiau ir trečią kartą. Nors antras gimdymas man atrodė komplikuotas, o pačių medikų žodžiais „labai sudėtingas", tačiau be jokių susitarimų gavau pačią geriausią pagalbą, sulaukiau viso personalo didelio rūpesčio, o vaikas gimė sveikas, aš taip pat jaučiausi gana gerai. Visiems patarsiu: investuokite ne į susitarimus, o į laiką gerų gimdymo namų paieškoms, kur nauja aparatūra ir profesionalūs medikai."


SANDRA: „Su niekuo dėl gimdymo nesitariau. Nesitarčiau ir antrą kartą. Gimdžiau Kauno klinikose, gimdymas truko visą parą, buvo komplikuotas ir baigėsi Cezario pjūviu. Kol viskas vyko, prie manęs pasikeitė trys pamainos gydytojų, vienu metu buvo net septynių medikų delegacija. Visi buvo išties malonūs, profesionalūs, rūpestingi. Jie elgėsi taip, kaip tikiuosi iš gydytojų. Po gimdymo jiems norėjau atsidėkoti simboliškai – vaišėmis, tačiau jų tiesiog nebesutikau. Beje, labai tikiuosi, kad ir kitos būsimos mamytės neneš „vokelių". Aš manau, kad gimdymas tikrai nebus sklandesnis, jei už jį kažkam susimokėsite."


IEVA: „Mane vyresnioji karta taip prigąsdino, kad iš baimės nusprendžiau nerizikuoti ir iš anksto su gydytoja susitarti dėl gimdymo. Tiek mano, tiek vyro tėvai sutartinai kartojo: jei nesitarsiu – gimdymas bus labai sunkus, nepadės, nepaaiškins, laiku nedarys Cezario, jei jo reikės, leis visai „suplyšti", neprofesionaliai susiūs ir t.t. Būdama jauna bei naivi, o ir labai bijodama dėl savo mažylio sveikatos, paklausiau jų patarimo. Gimdymas buvo toks greitas ir lengvas, kad abejoju, ar būtų koks skirtumas, jei būčiau tiesiog bendrąja tvarka atvažiavusi į ligoninę. Manau, kad komplikuoto gimdymo atveju visi gydytojai stengtųsi padaryti viską, ką tik gali. Juk čia svarbus ne tik žmogiškumas, empatija kitam, tačiau ir elementarus savo gydytojo licencijos saugojimas."


GINTARĖ: „Gimdžiau be jokių susitarimų paprastoje ligoninėje. Aišku, malonesnis personalas ir daugiau su pacientais bendraujantis gydytojas – būtų „nepamaišę", bet vaikutis sėkmingai į šį pasaulį atėjo ir be to. Štai mano sesuo – tarėsi, tačiau gimdymas buvo komplikuotas ir ji liko labai nepatenkinta. Sumokėjo pinigus, o nesulaukė nei didesnės pagalbos, nei profesionalumo."


RIMANTĖ: „Vienareikšmiškai manau, kad verta! Man sudėtingose situacijose labai svarbu jausti psichologinį komfortą, ir tai, kad puikiai pažinojau gydytoją, kuri priėmė vaiką, buvo labai didelis privalumas. Jaučiausi rami, užtikrinta, žinojau, kad manimi ir kūdikiu tikrais bus pasirūpinta. Savo šeimos sveikatą patikėjau vieno iš Vilniaus gimdymo namų vedėjui, kuris turi ilgametę patirtį, ir kiekvieną dieną dėl to džiaugiuosi. Abu gimdymai buvo labai sklandūs, mus su vyru visą laiką informavo apie tai, kas bus daroma, gydytojas tarėsi dėl įvairiausių sprendimų (nuskausminimo, skatinimo, kirpimo ir t.t.). Savo sprendimu esu labai patenkinta ir rekomenduoju visoms šeimoms iš anksto planuoti gimdymą ir tai, kaip jis atrodys."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis